Kartais persimetu žodeliu su žmogum, kurio internetinis vardas Keksas. Argi ne smalsu, kaip atrodo tie žmonės, kurie keksais pasivadina? Man smalsu, tai vieną kartą buvau nuvažiavus patikrinti. Važiavau dviračiu. 4 km iki Anykščių per geležinkelio pervažą tik kibuldinkšt ir prakiuro padanga. Bet jau taip visiškai absoliučiai susiplojo. O aš net pompos neturėjau. Važiavo pro šalį [...]
Tavo atvykimo proga iškepiau tortą,- sako Matėjus. Bet jame labai daug kalorijų. Kodėl Matėjų jaudina kalorijos, jis yra visiškai lieknas, gal net per daug? O aš ta laimingoji, kuri tunka neskausmingai, nes kalorijų neskaičiuoja. “Kalorijos – viens iš tų dalykų, kurie gyvenimą daro gražesnį”- sakau aš. Pasakoju jam, kaip Sicilijoje Džianfrankas slėpė nuo manęs sausainius, [...]
Jie dygsta visur, nes paukščiai juos sėja. Kakojimo būdu. Net ant kieme padžiautos Senelio maikės bando pasėt, palikdami violetines dėmes. Dabar kai žydi, jie atrodo gražiai su baltais horizontaliais skėčiais, o kvapas vieniems patinka, kitiems ne. Kuriems patinka, vadina sambuka, kuriems nepatinka – bezdu. Šeivamedžio žiedų sirupo pirmą kartą pasidariau pernai. Receptą papasakojo Vesna. O [...]
Kai prieš kelias dienas rašiau apie valgomus žiedus, dar tos knygos nebuvau mačiusi, bet pasirodo ne tik Boiliui su Marijotu būna, kad mintys skraido lygiagrečiai. „Kartais atrodo, kad gėlės – tai tiktai aukštosios kulinarijos produktas, namie visai neįmanomas“,- rašo toj knygoj. Na, atseit, gėlių valgymas – gryns išsidirbinėjimas. Cha! Namie visai įmanomas! Pasirodo, visokiais būdais [...]
Seniau galvojau, kad vieninteliai valgomi žiedai yra kiškio kopūstų. Ankstyvais pavasariais pasiraškydavau jų į puokštelę ir paskui niam-niam nurupšnodavau. Kitus žiedus pradėjau valgyt, kai užėjo badmetis, ui, tai yra ne, kai akiratis prasiplėtė. Darbo netekimas, galiu jum pasakyt, labai stipriai plečia akiratį. Žiedai mano išragauti ir pripažinti valgomais 1. Svogūnų žiedai Svogūnų žiedai – tokio [...]
