Ar gali būti, kad žinomiausias Kuršėnų atributas yra vyniotinis? Kalendoriai, molio puodynės, cukrus, plytos, Gruževskių dvaras, Ventos upė, prie kurios patvinusių pievų kadų kadaise lakstė žmonės, šūkaudami “Kur šiens?”… Visa tai reikšminga. Bet vyniotinis yra neprilygstamas.
Jaučiuosi Kuršėnų vyniotinio eksperte, kodėl gi ne?, nors tik vieną kartą jį vyniojau, bet … Skaityti toliau
Read more
Rudenį pas mus prieauga tiek aviečių, kad galėčiau, turbūt, darytis aviečių vonias. Arba pardavinėti, ir už gautus pinigus važiuoti į kokius nors Tatrus. Arba supilti į kubilą ir basomis kojomis minkyti kad išbėgtų sultys, kuriomis laistyčiau purpurinius vakarus.
Bet prigalvoti ką galėčiau daryti man sekasi kur kas geriau, negu iš … Skaityti toliau
Read more
Susirašinėjom su E. per mesendžerį. “Kepu tetei obuolių pyragą” – parašiau. Ji nelabai supranta, kas čia dedasi, “tai kam tetei tas pyragas?”- atrašo. Turbūt galvoja, kad jo vardu tik dangstausi, kepu pyragą sau pačiai. Nu kažin, kaip čia vertinti, ar aš Poną Didįjį Ekspertą pataisiau, ar sugadinau, bet dabar jau … Skaityti toliau
Atsiskleidė nuostabus dalykas: tik spėjom pasidžiaugti nauja knyga apie Joniškio rajono šventvietes, atsiskleidė kad yra knyga ir apie latviškosios Žiemgalos senąsias kulto vietas. Visai netikėtu laiku ir netikėtoj vietoj ji pateko į mano rankas. Knygos pavartytuvėms iškepiau varškės paplotėlių. Greituoju būdu.
Nors formą išlaiko ir atpjauti įmanoma, bet sudarytas galim sakyt, kad vien iš kremo. Suvartoti daugiau negu gabalėlį pajėgtų ne kiekvienas.
Paprastai padaromas, kepti nereikia, mano šaltiniai teigia, kad yra saldainių “Rocher” giminaitis, nors manrods gana tolimas. Stipriau sugiminiuoti būtų galima paviršių ne trupiniais apjaukus, o keliais “Rocher” saldainiais apdėliojus.… Skaityti toliau
Read more
Šeštadienį Joniškio šviesuomenei buvo patiekta daug dvasinio peno: atpasakoti bajorų Goesų nuopelnai lietuvybės puoselėjimui (tylūs, bet labai reikšmingi), pripažinta, kad Lietuvoje pirmas tikras lietuviškas spektaklis įvyko Medvilionyse (nes Amerikos pirtyje Palangoje nelabai galima užskaityti, nes Palanga tada nebuvo Lietuvoje), užžibintos atminties liktarnos ir tykiai pasimelsta, kad įvyktų Medvilionių dvaro atgimimo … Skaityti toliau
Read more
Nu gerai, pripažinkim, kai važiuoji į Lenkiją su mažai pažįstamais ar nepažįstamais bendražygiais, visai ne varškės pyragas yra ta dalijamoji medžiaga, kuri suvienija kompaniją. Kur kas patikimiau suveikia “tradicija”, perduodama iš rankų į rankas čia pat pasigamintoje čierkoje.
O pyragas yra tiesiog pyragas.
