transliacijos iš virtuvės
Yra kelios nuomonės, ką reikia daryti su norais. Viena – jokiu būdu niekam nesakyti, nes žmonės užpavydės, Dievas išsijuoks, ir galų gale nieks nesigaus. O kita nuomonė – sakyti garsiai, nes Visata išgirs ir įvykdys. Ką manote jūs?
Aš rizikuoju pasakyti garsiai: noriu į Italiją. Noriu, kad Italija mane įsileistų, … Skaityti toliau
Read more
Reikia atsigriebti už pernykščius ir užpernykščius begrybius metus, todėl baravykai dygsta kaip išprotėję. Mes irgi kaip išprotėję – kasdien grybauti, išskyrus tas dvi dienas, kai buvome pelkėje spanguolių. Nesvarbu, kad rytą pasakau – ne ne, šiandien negrybausim, yra kitų reikalų. Nepraeina nė pusvalandis, ir spėkit kas? – sėdžiu mašinoj šalia … Skaityti toliau
Read more
Važiavome į mišką, nors visi ženklai rodė, kad grybų nebus (per karšta, per sausa, per senas mėnulis). Labai reikėjo nors kelių grybų – fotomodelių, nes buvom tvirtai užsiplanavę daryti videoreceptus. Grybų nebuvo, todėl net prieš ūmėdę, kurių šiaip jau nerenku, buvau atsiklaupusi ir gražiai ją į delną pasiguldžius nešiau, kad … Skaityti toliau
Read more
Kas man atrodo neteisinga daryti kelionėse – tai pasišaipyti iš vietinių, kodėl jie kažką daro ne taip, kaip įprasta mums. Nu bet būna tokių momentų, net ir Italijoje būna, kad…
Štai va, po visos dienos pūškavimo kalnų takeliais ateiname į akmeninę trobelę. Randame ten septynis italus, su kuriais kartu miegosim. … Skaityti toliau
Read more
Ponas Didysis Ekspertas tuoj sugrįš pietų, ir nežinau ką pasakys, kai pamatys kas jo laukia.
Gi aš ir cukinijų sriuba!
Labai lengva ją išvirti. Mano šaltiniai rašo, kad verdant šią sriubą 4 italams reikia 8 vidutinių cukinijų. Mums dviems, pamaniau, užteks vienos. Mes gi ne monstrai kokie.
Buvau skaičiusi, kad Bario senamiestyje moterys susėdę tiesiog gatvėse daro naminius makaronus “ausytes”. Nelabai rimtai tokius paskaitymus vertinau – galvojau, gal retsykiais, kai vyksta kokios nors senovinių tradicijų demonstravimo šventės. Bet kad taip nukeliautum į Barį, eitum gatve ir pamatytum procesą… ak, nu baikit, vaikščiodami Lietuvos gatvėmis gi ne kasdien … Skaityti toliau
Read more
Kas man gali pasakyti, iš kur ta mada bučiuotis? Aš ne apie įsimylėjėlius, o apie valdiškus pasibučiavimus. Kai man užužpernai (o gal dar seniau) įteikinėjo padėkos raštą, valdiškas vyras tįįįįst ir lenkiasi prie manęs lūpas atkišęs. Man jis visai nėr simpatiškas, bet garantuotai ir aš jam nesu. Ne paslaptis, išoriškai … Skaityti toliau