Jiems abiems labai patiko Mašulia. Su ilga kasa, jaukiai putlutė, kvepianti vanile. PRIVET! – sakydavo jai, eidami pro jos knygomis nukrautą stalą su staline lempa stikliniu baltu gaubtu. CIAO! – atsakydavo ji vienam, o kitam sušukdavo HOLA! Italas ar meksikietis, italas ar meksikietis, italas ar meksikietis? – niekaip negalėjo išsirinkti, kuris jai patiko labiau. Mašulia [...]
Ateina signalai, kad nuolatiniams skaitytojams jau atsibodę tie filo pyragėliai su varške, atseit gi kiek galima, suskaičiuojamos dienos nuo jų paskelbimo ir tt. Aš net jei ir pasimaivau, kad nėra laiko… kad nėra įkvėpimo… kad nėra už ką marcipanų nusipirkti… bet savo dūšioje nuo tokių signalų tarpte tarpstu ir bujoju, nu jatus vajetus, kokia maloni [...]
Laiškas: Sninga pelenais… dega pusdykumė kažkur aplink Capilla, ryte atrandi kiek juodą žemę, nes užnešė pelenų. Kvėpuoji kiek rūkytu oru, vat tokios naujienos. Pavasarį tradiciškai praūžia vienas uraganas Santa Rosa – šventoji Rožė. Pro visus langų, durų plyšius į vidų prinešė pelenų. Lietaus jau kokie du mėnesiai nebuvo, dėl to pavasariškos žalumos nėra, vis pilka, [...]
Turbūt žinote, kad būna tokių kolektyvų, kurie žvengia ir žvengia. Kvatoja. Juokiasi. Šaiposi. Šydijasi. Kai jiems pasakai A, nesitikėk, kad atsakys B. Atsakys CHA-CHA!!! Jiems sakai – atnešiau naminės duonos su salyklu. Anie užkimba ant žodžio, perverčia savaip ir viens kitą ragina: eik, pakramtyk alaus. Cha-cha, ch-chi, he-he. Kadangi duoną kepu ir kepu, išbandinėju ją [...]
Jeigu bomba ir duona vadinama tokiu pat žodžiu, ar tai atsitiktinumas? Negali negali negali būt tik šiaip sau, galvojau, net gūglinau, ieškodama atsakymo, kas ta fugasinė bomba ir iš kur kilo jos pavadinimas, ir ieškojau bent kokio panašumo su duona, kuri tuo momentu dvigubėjo apimtimi mano orkaitėje su įjungta lempa. Radau nebent vieną, ir tą [...]
