Dėžė iš Gardėsio
– Jau pusė keturių, o aš dar Dievo nepasiuvau! – sušuko Aušra ir pasuko link durų. O ten ant palangės dėžė nuo Gardėsio. Davaj, sakau, pažiūrim, kas toj dėžėj. Nes prieš pietus atvežė kurjeris, o aš dar buvau neatidarius ir nepažiūrėjus. Lupom, plėšėm, krapštėm, galiausiai ištraukiau… batoną. Ir kitokius duonos gaminius.
– Kas čia? – klausia Aušra. Ko ji klausia, negi nemato?
– Batons! – atsakau.
– Kodėl? – čia Aušra. Kažkodėl kai žmonės sužino, kad man retsykiais kurjeris atveža dėžę, o toj dėžėj batons, klausia kodėl.
– Ištestuoti ir pasakyti nuomonę.
– Ar tu batonų ekspertė? – Aušra į mane pasižiūri įtariai.
– Lyg ir ne… bet aš vartotoja, ir mano nuomonė svarbi… – teisiniuosi.
– GAL TAU ČIA KAŽKOKIA PAŠALPA?
Kažkodėl pasidaro žiauriai juokinga. Abiems. Išsiskiriam apsiašarojusios iš juoko. Ji išėjo Dievo siūti. Aš sugrįžau prie kompo. Gardėsio dėžė vis dar ant palangės. Testuosiu rytoj. Kas norite būti testavimo bendrininkais, užsukite.
