Į pusryčių kambarį susirenka kažkokių nelaimingų vyrukų. Atrodo jiems sunku po vakarykščios, nors ką jie veikė vakar aš nežinau.
Prisikepa kalną sumuštinių, lapnoja pienu užpiltas avižas. Pasitrina akis. Niurna. Nesuprasi, ar kalba viens su kitu, ar patys su savimi. Rusiškai ir lenkiškai jie niurna.
Po vieną ateina merginos. Sėda, užsimesdamos … Skaityti toliau
Read more
Metų pradžioje su didžiuliu malonumu tyrinėjau Klaipėdą, iki tol visai nepažįstamą. Visų paslapčių ji man dar neatskleidė, bet ir Peliuką ir Katiną šiaip ne taip radau. Taip gavosi, kad per 2018-us Klaipėdoj buvau gal net kokius penkis kartus, visi patiko.
2018-aisiais susikūrė nuostabus … Skaityti toliau
Read more
Gal nesigilinkim, iš kokios šalies buvo pasiųstas padažas per kurjerį. Siuntėjo pagalbininkai tik užklijavę adresą ir išsiuntę pasiteiravo, kas buvo siuntoj. Ahhhh, ojeee… padažas? Ujujuj, tik niekam nesakyk, kad ten buvo padažas… Siuntėjas jau ir pats atvyko pas Gavėją, o padažo vis nėr. Darom paiešką, sužinom, kad ankstų rytą dar … Skaityti toliau
Read more
Spišska Nova Ves yra lengvai pasiekiama iš Slovakų Rojaus ir ten dažnai važiuoja traukiniai. Todėl ir aš ten atsiradau – nusileidus iš Rojaus, belaukianti traukinio į Popradą. Man smalsu apžiūrėti, kas tai per Spišska Nova Ves, todėl ateinu į centrinę aikštę, paskambinu specialiu varpu, kuris tiesiogiai mano sugalvotą norą nutransliuoja … Skaityti toliau
Šeštadienį Žagarėje po to kai padarėme Gineso rekordą, mano planas buvo Zaptės estafetė. Žinojau, kad prie didžiosios scenos turi būti estafetės lapai. Niekur jų nemačiau, todėl tampiau už rankovės savanorius ir klausinėjau, ei, ar yra kur nors estafetės lapų. Gavau. Išskleidžiau lietsargį, nes krapnojo, ir išėjau Zaptės keliu.
Reikėjo tam … Skaityti toliau
Read more
Šeštadienį mynėm į užsienį arbatos atsigerti. O ko ne? Pasiilginom kelią per aplinkui, žvyrkeliais ir asfaltais, barono takais ir miško keliukais,
prieš vėją, po debesų kalnais,
pro aguonomis žydinčius rapsus, banguojančius miežius, karves, vienkiemius, kurie turi vardus, bibliotekas su nemokamu internetu…
ir pro dvarus, kurių kiekvienas savaip įsipatogino į dvidešimt … Skaityti toliau
Read more
Peronu eina vidutinis vyras ir neeilinė moteris. Jos plaukai ryškiai šviesūs, o suknelė raudona lyg lauko aguona. Ji pasižiūri į stovintį sąstatą su cisternomis ir užduoda klausimą: “parašyta, kad 120 tonų cisternoje, ar gali šitaip būti? Tikrai 120?” Vidutinis vyras ir aš, abu pasižiūrim į tas cisternas. Gali būti? Negali … Skaityti toliau
Read more