Mes visą dieną vaikščiojom per miškus, dumblynus, palei skardžius labai įspūdingus, šalia Gaujos senvagės ir šaltinių, kurių debitas 2 litrai per sekundę, mūsų buvo dvidešimt, ir kai kurie biškį nesitikėjo, kad reiks tiek eiti arba suakmenėdavo pamatę griovį stačiais šlaitais. Tai juos pusiau nešėm. Bet pavakariais kai pamatėm, į kokią … Skaityti toliau
Read more
Kai kuriom dienom būnu pilna puikybės, nes aš, AŠ! AŠ! esu keistų pyragų autorė ir atlikėja, ir tuoj bus sukonstruotas nuostabusis pyragas su smidrais. Pavasariškas – užtai lai būna žalias! Apvaikščiojus teritoriją, ieškau su kuo pažaliuoti, nes variantų ne vienas. Pasirenku špinatų lapų. Na ir smidrų. Pirmas derlius iš tų, … Skaityti toliau
Read more
Man patinka daiktai su istorijomis. Net jei tai tik mėlynės.
Todėl paimu stiklainiuką mėlynių uogienės ir svajingai sakau: “Šita mėlynių uogienė…”. Padarau svajingą pauzę…, per kurią deja pamatau, kaip namiškiai susižvalgo ir nutaiso veidus. Jiems visai nepatinka, kad pasakoju daiktų istorijas.
Bet ką daryt, kad mėlynių istorija jau užkilusi iki … Skaityti toliau
Read more
Kraunuosi kuprinę ir… netikėta mintis: gal įsimesti į kuprinę runduliuką? Žmonės, kai jūs turite bilietą į naktinį autobusą nuo vienos sostinės iki kitos, tai yra nuo Rygos iki Talino, kaip dažnai jūs į savo bagažą pasikraunate aprūkusį runduliuką, gerai suvyniotų degtukų ir druskos? Nu dėl visa ko, nes gal prireiks… … Skaityti toliau
Read more
Nu ką pagalvojot, kai tokia antraštė? Yra taip, aš su dviem latviais keliaujam po Estiją. Su dviem latviais, tai mano galvoj vyksta kalbų makalynė, kurioje painiojasi septyni man žinomi estiški žodžiai, iš rusų kalbos kilęs “točno!”, kažkodėl retkarčiais ir ne vietoj išlenda itališkos frazės, kartais bet labai nedaug lietuviškai, nes … Skaityti toliau
Read more
Visą dieną nuo pat 7:40 ryto kalbėjusi kalbėjusi kalbėjusi ir pagaliau laisvą valandžikę gavusi, kur daugiau eisiu, jeigu ne pro duris, kur labai skaniai kvepia kava? Mes esame Liepojoje, o joje yra šiek tiek Romos.
Vitrinoje tiek gražių vilionių, kad sunku išsirinkti. Todėl užsiprašiau dviejų! Negi nenusipelniusi? Viena kūka – … Skaityti toliau
Read more
Mes skrylių nevadiname lazankėmis. Pirma išgirdau posakį “netrink lazankių”, ir tik po daug metų supratau, kad lazankės yra kažkas konkretaus ir net valgomo.
Aną savaitgalį žygiuodamos Baltijos pakrante (kartais smėlėta, kartais akmenuota, žolėta ar net uolėta), užėjom neįtikėtinus mėlynių plotus. Žmonės, nėr kaip apsakyt, kiek uogų! Eidamos jas valgėm, o … Skaityti toliau
Read more