Šeštadienį Žagarėje po to kai padarėme Gineso rekordą, mano planas buvo Zaptės estafetė. Žinojau, kad prie didžiosios scenos turi būti estafetės lapai. Niekur jų nemačiau, todėl tampiau už rankovės savanorius ir klausinėjau, ei, ar yra kur nors estafetės lapų. Gavau. Išskleidžiau lietsargį, nes krapnojo, ir išėjau Zaptės keliu.
Reikėjo tam … Skaityti toliau
Šeštadienį mynėm į užsienį arbatos atsigerti. O ko ne? Pasiilginom kelią per aplinkui, žvyrkeliais ir asfaltais, barono takais ir miško keliukais,
prieš vėją, po debesų kalnais,
pro aguonomis žydinčius rapsus, banguojančius miežius, karves, vienkiemius, kurie turi vardus, bibliotekas su nemokamu internetu…
ir pro dvarus, kurių kiekvienas savaip įsipatogino į dvidešimt … Skaityti toliau
Peronu eina vidutinis vyras ir neeilinė moteris. Jos plaukai ryškiai šviesūs, o suknelė raudona lyg lauko aguona. Ji pasižiūri į stovintį sąstatą su cisternomis ir užduoda klausimą: “parašyta, kad 120 tonų cisternoje, ar gali šitaip būti? Tikrai 120?” Vidutinis vyras ir aš, abu pasižiūrim į tas cisternas. Gali būti? Negali … Skaityti toliau
Pas mus atvyko du dviratininkai veganai. Būtų neatvykę, nes neplanavo per dieną minti iki Joniškio 110 kilometrų sunkiai apkrautais dviračiais dulkėtu žvyrkeliu prieš vėją. Bet čia nutiko toks dalykas – dviratininkai kažkur prieky pamatė keistą vyrą. Jis tai pasislėpdavo šalikelėjo, tai vėl išlįsdavo ant kelio, atrodė, kad laukia dviratininkų. Iš … Skaityti toliau
Gegužės 4-ąją latviai mini savo nepriklausomybę susirinkę prie stalų, užtiestų baltomis staltiesėmis. Pernai sužinojom, kad vyksta tokie dalykai, nuvažiavom, sudalyvavom ir aprašėm: baltos staltiesės šventė Latvijoje.
Šiemet važiavom vėl. O, žiūrim, ir vėl rūgštynių sriuba verdama. Reiškia, reikia išgauti receptą.
Pagrindinė rūgštynių sriubos virėja – su raudonu švarku dešinėje. … Skaityti toliau
Rytais išėjusi iš hostelio eidavau senamiesčio gatvėmis ir dairydavausi, kur atsigerti gardaus kapučino su gardžiu sviestiniu rageliu. Tuos tris rytus kai buvau Vilniuje. Atradau “crustum”, ir man ten viskas patiko.
Ai, nors prie staliuko snūduriavo toks vyras. Ant stalo prie jo buvo keli graužtukai. Kartais jis trumpam prabusdavo, pasiimdavo obuolį … Skaityti toliau
Daug kartų buvau Rygoje. Dažniausiai vis ta pačia trasa pražygiuodavau, o pabaigai užsukdavau į kavinę – senobinę vaistinę, kur yra šokolado, visokių džiovintų žolelių ir krokodilų, senoviškų indų ir kitokių dalykų. Sužinojau, kad slaptu judesiu galima atidaryti knygų lentyną ir pro ją įžengti į rūsį. Ten yra vaistukų pasigydyti nuo … Skaityti toliau
