2018-ieji, taip greit nulėkę į praeitį

Apsnigusi Klaipėda. Rytas

Metų pradžioje su didžiuliu malonumu tyrinėjau Klaipėdą, iki tol visai nepažįstamą. Visų paslapčių ji man dar neatskleidė, bet ir Peliuką ir Katiną šiaip ne taip radau. Taip gavosi, kad per 2018-us Klaipėdoj buvau gal net kokius penkis kartus, visi patiko.

Tatrai. Takas link Zawrat

2018-aisiais susikūrė nuostabus … Skaityti toliau

Read more

Pusryčiams silkė. Ir šnicelis

Gal nesigilinkim, iš kokios šalies buvo pasiųstas padažas per kurjerį. Siuntėjo pagalbininkai tik užklijavę adresą ir išsiuntę pasiteiravo, kas buvo siuntoj. Ahhhh, ojeee… padažas? Ujujuj, tik niekam nesakyk, kad ten buvo padažas… Siuntėjas jau ir pats atvyko pas Gavėją, o padažo vis nėr. Darom paiešką, sužinom, kad ankstų rytą dar … Skaityti toliau

Read more

Zmrzlina mieste Spišska Nova Ves

Spišska Nova Ves yra lengvai pasiekiama iš Slovakų Rojaus ir ten dažnai važiuoja traukiniai. Todėl ir aš ten atsiradau – nusileidus iš Rojaus, belaukianti traukinio į Popradą. Man smalsu apžiūrėti, kas tai per Spišska Nova Ves, todėl ateinu į centrinę aikštę, paskambinu specialiu varpu, kuris tiesiogiai mano sugalvotą norą nutransliuoja … Skaityti toliau

Read more

Zaptės restoranas

Šeštadienį Žagarėje po to kai padarėme Gineso rekordą, mano planas buvo Zaptės estafetė. Žinojau, kad prie didžiosios scenos turi būti estafetės lapai. Niekur jų nemačiau, todėl tampiau už rankovės savanorius ir klausinėjau, ei, ar yra kur nors estafetės lapų. Gavau. Išskleidžiau lietsargį, nes krapnojo, ir išėjau Zaptės keliu.

Reikėjo tam … Skaityti toliau

Read more

Maroko arbata Elejos arbatos namelyje

Šeštadienį mynėm į užsienį arbatos atsigerti. O ko ne? Pasiilginom kelią per aplinkui,  žvyrkeliais ir asfaltais, barono takais ir miško keliukais,

prieš vėją, po debesų kalnais,

pro aguonomis žydinčius rapsus, banguojančius miežius, karves, vienkiemius, kurie turi vardus, bibliotekas su nemokamu internetu…

ir pro dvarus, kurių kiekvienas savaip įsipatogino į dvidešimt … Skaityti toliau

Read more

Puodelis kavos Kaišiadorių perone

Peronu eina vidutinis vyras ir neeilinė moteris. Jos plaukai ryškiai šviesūs, o suknelė raudona lyg lauko aguona. Ji pasižiūri į stovintį sąstatą su cisternomis ir užduoda klausimą: “parašyta, kad 120 tonų cisternoje, ar gali šitaip būti? Tikrai 120?” Vidutinis vyras ir aš, abu pasižiūrim į tas cisternas. Gali būti? Negali … Skaityti toliau

Read more

Čeburekai veganams

Pas mus atvyko du dviratininkai veganai. Būtų neatvykę, nes neplanavo per dieną minti iki Joniškio 110 kilometrų sunkiai apkrautais dviračiais dulkėtu žvyrkeliu prieš vėją. Bet čia nutiko toks dalykas – dviratininkai kažkur prieky pamatė keistą vyrą. Jis tai pasislėpdavo šalikelėjo, tai vėl išlįsdavo ant kelio, atrodė, kad laukia dviratininkų. Iš … Skaityti toliau

Read more
Facebook Like Button for Dummies