Kai grįžau iš Islandijos (visa laiminga, plaukų mėlynumas nublukęs, kuprinikė pilna perdrėkusių rūbų… bet čia jau kita istorija)… kai grįžau, Ponas Didysis Ekspertas pranešė man dvi naujienas. Girdėjo per žinias, kad Vilniuje mirė žvynabudėlėmis nusinuodijusi moteris – čia viena naujiena. O kita – kad jis RADO vietą, kur auga žvynabudės.… Skaityti toliau
Category: Nuotykiai prie puodų, kulinariniai įspūdžiai ir šiaip plepesiai
Kafejnica Daugpilio autobusų stotyje
Ilgiausios vitrinos, pilnos visokių bandelių ir pyragų, tai aišku, kad aš apmąstymuose ko man norėti, bet jauna pardavėja nenusiteikusi laukti ir užreikalauja: “Pažalstva!” – tai yra sakyk staigiai ko paduoti. Nesvarbu, kad eilės nestabdau, nes už mano nugaros tuo metu jokios eilės nėra.
Aš tada sakau kapučino, kad bent kelias … Skaityti toliau
Baltos staltiesės šventė Latvijoje
Mūsų kovo 11-oji Latvijoje įvyko gegužės 4-ąją. Tai Nepriklausomybės atkūrimo diena. Latvių švenčių aprašymuose, ypač rusiškuose, ši diena buvo apibūdinama taip: „šventė, kurios nieks nešvenčia, išskyrus politikus, kurie tądien bando žadinti tautinę savimonę“. Gal kurį laiką tas buvo teisybė – nebuvo šventimo tradicijų.
Bet kokia graži tradicija kuriasi dabar ir … Skaityti toliau
Kavinė Tartu
Ta kavinė yra prie gatvės, tačiau einant gatve jos vidaus nesimato: link jos reikia palipti aukščiau. Bet kažkas yra, kas praeivį pagauna – kreivomis raidėmis užrašytas burtažodis, kuris akimirksniu suvilioja, ir aš štai jau viduje, kur šypsosi labai šviesi, na tiesiog labai šviesių plaukų, šviesios odos ir šviesios šypsenos mergina … Skaityti toliau
“Auselės” Bario gatvėse
Buvau skaičiusi, kad Bario senamiestyje moterys susėdę tiesiog gatvėse daro naminius makaronus “ausytes”. Nelabai rimtai tokius paskaitymus vertinau – galvojau, gal retsykiais, kai vyksta kokios nors senovinių tradicijų demonstravimo šventės. Bet kad taip nukeliautum į Barį, eitum gatve ir pamatytum procesą… ak, nu baikit, vaikščiodami Lietuvos gatvėmis gi ne kasdien … Skaityti toliau
2016-ieji, kur buvau, ką burnoj turėjau
jau kelinti metai po Kalėdų egle randu “Džiugo” sūrio, kuom nuoširdžiai apsidžiaugiu, o 2016-aisiais nuvažiavau į Džiugo tėviškę ir nufotkinau metalinį sūrį su peliuku.
Kartu su Ponu Didžiuoju Čeburekų Ekspertu aptikome čeburekus pačioj jų tėviškėj, vietinio turgaus kamurkėlėje, bet sužavėti nebuvome.
Pamario krašte daugybę sykių mėtėme kelią dėl takelio, kol … Skaityti toliau
Aplankė Kalėdų senis slapukas
Kai gaunu pašto siuntą, visaip darau: būna, kad atplešiu dar iš pašto neišėjus. Bet kur kas dažniau palaikau kelias dienas neišpakuotą. Patempiu malonumą, kad būtų ilgesnis. Pakilnoju paketą – kas čia galėtų būti tokio svorio?Apčiupinėju – tokie kampučiai, lyg viduje būtų knyga. O įdomu, kokia…
Iki Kalėdų neištveriu, išdraskau voką, … Skaityti toliau