“Crustum” – kavinė, kuri atsidaro anksti

Rytais išėjusi iš hostelio eidavau senamiesčio gatvėmis ir dairydavausi, kur atsigerti gardaus kapučino su gardžiu sviestiniu rageliu. Tuos tris rytus kai buvau Vilniuje. Atradau “crustum”, ir man ten viskas patiko.

Ai, nors prie staliuko snūduriavo toks vyras. Ant stalo prie jo buvo keli graužtukai. Kartais jis trumpam prabusdavo, pasiimdavo obuolį … Skaityti toliau

2017-ieji: kur buvau, ką burnoj turėjau

Daug kartų buvau Rygoje. Dažniausiai vis ta pačia trasa pražygiuodavau, o pabaigai užsukdavau į kavinę – senobinę vaistinę, kur yra šokolado, visokių džiovintų žolelių ir krokodilų, senoviškų indų ir kitokių dalykų. Sužinojau, kad slaptu judesiu galima atidaryti knygų lentyną ir pro ją įžengti į rūsį. Ten yra vaistukų pasigydyti nuo … Skaityti toliau

Kaip mes kepėme žvynabudę

Kai grįžau iš Islandijos (visa laiminga, plaukų mėlynumas nublukęs, kuprinikė pilna perdrėkusių rūbų… bet čia jau kita istorija)… kai grįžau, Ponas Didysis Ekspertas pranešė man dvi naujienas. Girdėjo per žinias, kad Vilniuje mirė žvynabudėlėmis nusinuodijusi moteris – čia viena naujiena. O kita – kad jis RADO vietą, kur auga žvynabudės.… Skaityti toliau

Kafejnica Daugpilio autobusų stotyje

Ilgiausios vitrinos, pilnos visokių bandelių ir pyragų, tai aišku, kad aš apmąstymuose ko man norėti, bet jauna pardavėja nenusiteikusi laukti ir  užreikalauja: “Pažalstva!” – tai yra sakyk staigiai ko paduoti. Nesvarbu, kad eilės nestabdau, nes už mano nugaros tuo metu jokios eilės nėra.

Aš tada sakau kapučino, kad bent kelias … Skaityti toliau

Baltos staltiesės šventė Latvijoje

Mūsų kovo 11-oji Latvijoje įvyko gegužės 4-ąją. Tai Nepriklausomybės atkūrimo diena. Latvių švenčių aprašymuose, ypač rusiškuose, ši diena buvo apibūdinama taip: „šventė, kurios nieks nešvenčia, išskyrus politikus, kurie tądien bando žadinti tautinę savimonę“. Gal kurį laiką tas buvo teisybė – nebuvo šventimo tradicijų.

Bet kokia graži tradicija kuriasi dabar ir … Skaityti toliau

Kavinė Tartu

Ta kavinė yra prie gatvės, tačiau einant gatve jos vidaus nesimato: link jos reikia palipti aukščiau. Bet kažkas yra, kas praeivį pagauna – kreivomis raidėmis užrašytas burtažodis, kuris akimirksniu suvilioja, ir aš štai jau viduje, kur šypsosi labai šviesi, na tiesiog labai šviesių plaukų, šviesios odos ir šviesios šypsenos mergina … Skaityti toliau

“Auselės” Bario gatvėse

Buvau skaičiusi, kad Bario senamiestyje moterys susėdę tiesiog gatvėse daro naminius makaronus “ausytes”. Nelabai rimtai tokius paskaitymus vertinau – galvojau, gal retsykiais, kai vyksta kokios nors senovinių tradicijų demonstravimo šventės. Bet kad taip nukeliautum į Barį, eitum gatve ir pamatytum procesą… ak, nu baikit, vaikščiodami Lietuvos gatvėmis gi ne kasdien … Skaityti toliau