transliacijos iš virtuvės
Miške pavasarį apynių augimo vietas išduoda pernykščiai sudžiuvę stiebai, apraizgę medžius. Atidžiau tose vietose pažiūrėjus, galima pasirinkti jaunų gležnų apynių stiebų viršūnėlių. Juos panaudoti įvairiems gardumynams.
Smagu prisiminti, kaip pernai kūrėm šį video. Buvo pirmasis iššūkis mūsų komandai. Virtuvė pilna aparatūros, priraizgytų laidų, ir man negalima vaikščioti taip, kaip esu … Skaityti toliau
Read more
Man patinka lėtas pavasaris, kai viskas sužaliuoja ir pradeda žydėti palaipsniui, kad spėčiau pastebėti. Kai atplešiu akis nuo kompo, man patinka pažiūrėti į pavasarį. Vos nepamiršau, kad pavasarį galima ir suvalgyti. Aš vos nepamiršau, bet Ponas Didysis Ekspertas priminė. Todėl iš pusės tešlos padariau pyragėlius su svogūnų ir brynzos įdaru… Skaityti toliau
Read more
Reikėjo kažką daryti su svogūnais, nes maišiukas jų labai didelių atiteko mums iš Skilvionių. Tai padariau įdarą, sukroviau į lizdelius iš sluoksniuotos tešlos ir iškepiau. Manrods gerai gavosi, bet žiūrėsim, ką Ponas Didysis Ekspertas sakys.
“Gerai” – jis pasakė. Ir tada smulkiai man išaiškino, kaip būčiau galėjusi padaryti įdarą iš … Skaityti toliau
Read more
Ponas Didysis Ekspertas pyko: kam daryti tokius pyragaičius, kurių nėra kaip valgyt!? Jis jau buvo paragavęs kremo, gerai įvertinęs ir jau susiplanavęs, kad atsirėš gabaliuką, paims į ranką ir jį valgys atsiklaupęs prieš televizorių, užsigerdamas arbata. Atsirėžęs gabalą ir supratęs, kad į ranką jo nepaimsi, pyko. Kam tokius daryti, kuriuos … Skaityti toliau
Read more
Kai per visus internetus ima sklisti žinia, kad napoleono kepimą galima supaprastinti, tai kaipgi nepabandysi! Vietoj kapojamos, minkomos, kočiojamos napoleoniškos tešlos – pirktinės šaldytos bemielės sluoksniuotos tešlos lapeliai.
(Ta proga prisiminiau vieną padavimą iš sovietmečio laikų: tada sviestas buvo deficitu, ir jo nusipirkti buvo galima tik po vieną pakelį. Moteriškė … Skaityti toliau
Read more
Savaitgalį buvau pasinėrusi į gana keistas pramogas. Mes užsidėjom raudonas kepurikes ir ėjom per naktį. Nuo Viliošių iki aštuntos valandos ryto. Gal koks penkiasdešimt žmonių. Vienas asmuo prie diržo buvo prisitaisęs aparatą muzikai groti, iš jo keturias valandas kriokė gana savotiškas repertuaras, paskui užsibaigė batareika.
Mes neužsibaigėm, ėjom. Ant kaktų … Skaityti toliau
Read more
Gal tikitės, kad kulinarinių tinklaraščių rašytojai yra prisiėmę sau misiją kelti maisto kultūrą, saugoti tradicijas ir rūpintis jūsų sveiku valgiaraščiu? Negaliu garantuoti už visus, nes jaučiu, tarp mūsų yra ir tokių. Bet aš tai ne. Aš tik noriu Lietuvai pasigirti ką valgau, o kelti savo lėkštes į tinklaraštį vis kiečiau, … Skaityti toliau