Torto gabalėlis Romoje Liepojoje

Visą dieną nuo pat 7:40 ryto kalbėjusi kalbėjusi kalbėjusi ir pagaliau laisvą valandžikę gavusi, kur daugiau eisiu, jeigu ne pro duris, kur labai skaniai kvepia kava? Mes esame Liepojoje, o joje yra šiek tiek Romos.

Vitrinoje tiek gražių vilionių, kad sunku išsirinkti. Todėl užsiprašiau dviejų! Negi nenusipelniusi? Viena kūka – … Skaityti toliau

Read more

Slovakiškoje chatoje

Man būtinai reikėjo atsitolinti nuo 37 vaikų, kurie šūkavo aplink mane beveik dvi paras, tai kai tik galėjau, išėjau pasivaikščioti po kaimelį. Ramios jaukios gatvės, kuriomis vaikšto čigonai (visi su manim sveikinasi, ir pavieniai diedai, ir jaunimo pulkelis su gitarom ant pečių), gražiai apšviestas švyti senovinis gaisrininkų vežimas su pompa, … Skaityti toliau

Read more

Zaptės restoranas

Šeštadienį Žagarėje po to kai padarėme Gineso rekordą, mano planas buvo Zaptės estafetė. Žinojau, kad prie didžiosios scenos turi būti estafetės lapai. Niekur jų nemačiau, todėl tampiau už rankovės savanorius ir klausinėjau, ei, ar yra kur nors estafetės lapų. Gavau. Išskleidžiau lietsargį, nes krapnojo, ir išėjau Zaptės keliu.

Reikėjo tam … Skaityti toliau

Read more

Puodelis kavos Kaišiadorių perone

Peronu eina vidutinis vyras ir neeilinė moteris. Jos plaukai ryškiai šviesūs, o suknelė raudona lyg lauko aguona. Ji pasižiūri į stovintį sąstatą su cisternomis ir užduoda klausimą: “parašyta, kad 120 tonų cisternoje, ar gali šitaip būti? Tikrai 120?” Vidutinis vyras ir aš, abu pasižiūrim į tas cisternas. Gali būti? Negali … Skaityti toliau

Read more

“Crustum” – kavinė, kuri atsidaro anksti

Rytais išėjusi iš hostelio eidavau senamiesčio gatvėmis ir dairydavausi, kur atsigerti gardaus kapučino su gardžiu sviestiniu rageliu. Tuos tris rytus kai buvau Vilniuje. Atradau “crustum”, ir man ten viskas patiko.

Ai, nors prie staliuko snūduriavo toks vyras. Ant stalo prie jo buvo keli graužtukai. Kartais jis trumpam prabusdavo, pasiimdavo obuolį … Skaityti toliau

Read more