Makaronų vakarai ant kalnų viršūnių

Kas man atrodo neteisinga daryti kelionėse – tai pasišaipyti iš vietinių, kodėl jie kažką daro ne taip, kaip įprasta mums. Nu bet būna tokių momentų, net ir Italijoje būna, kad…

Štai va, po visos dienos pūškavimo kalnų takeliais ateiname į akmeninę trobelę. Randame ten septynis italus, su kuriais kartu miegosim. … Skaityti toliau

Read more

Lygatnėj pas pavarus

Lygatnė ir taip jau yra vienas gražiausių ir nuostabiausių Latvijos miestelių, bet mus ten ištiko visiškai netikėtas siurprizas. Latviai, pas kuriuos svečiavomės, įrašė į programą pasivaikščiojimą su šefpavars Eriks Dreibants ir vakarienę pas jį. Mums tas vardas iškart neatrodė toks smagus, kaip Kurmis, su kuriuo susitikom prieš tai prie užpiltinės … Skaityti toliau

Read more

Slovakiškoje chatoje

Man būtinai reikėjo atsitolinti nuo 37 vaikų, kurie šūkavo aplink mane beveik dvi paras, tai kai tik galėjau, išėjau pasivaikščioti po kaimelį. Ramios jaukios gatvės, kuriomis vaikšto čigonai (visi su manim sveikinasi, ir pavieniai diedai, ir jaunimo pulkelis su gitarom ant pečių), gražiai apšviestas švyti senovinis gaisrininkų vežimas su pompa, … Skaityti toliau

Read more

Pusryčiai hostelyje

Į pusryčių kambarį susirenka kažkokių nelaimingų vyrukų. Atrodo jiems sunku po vakarykščios, nors ką jie veikė vakar aš nežinau.

Prisikepa kalną sumuštinių, lapnoja pienu užpiltas avižas. Pasitrina akis. Niurna. Nesuprasi, ar kalba viens su kitu, ar patys su savimi. Rusiškai ir lenkiškai jie niurna.

Po vieną ateina merginos. Sėda, užsimesdamos … Skaityti toliau

Read more

2018-ieji, taip greit nulėkę į praeitį

Apsnigusi Klaipėda. Rytas

Metų pradžioje su didžiuliu malonumu tyrinėjau Klaipėdą, iki tol visai nepažįstamą. Visų paslapčių ji man dar neatskleidė, bet ir Peliuką ir Katiną šiaip ne taip radau. Taip gavosi, kad per 2018-us Klaipėdoj buvau gal net kokius penkis kartus, visi patiko.

Tatrai. Takas link Zawrat

2018-aisiais susikūrė nuostabus … Skaityti toliau

Read more

Puodelis kavos Kaišiadorių perone

Peronu eina vidutinis vyras ir neeilinė moteris. Jos plaukai ryškiai šviesūs, o suknelė raudona lyg lauko aguona. Ji pasižiūri į stovintį sąstatą su cisternomis ir užduoda klausimą: “parašyta, kad 120 tonų cisternoje, ar gali šitaip būti? Tikrai 120?” Vidutinis vyras ir aš, abu pasižiūrim į tas cisternas. Gali būti? Negali … Skaityti toliau

Read more

2017-ieji: kur buvau, ką burnoj turėjau

Daug kartų buvau Rygoje. Dažniausiai vis ta pačia trasa pražygiuodavau, o pabaigai užsukdavau į kavinę – senobinę vaistinę, kur yra šokolado, visokių džiovintų žolelių ir krokodilų, senoviškų indų ir kitokių dalykų. Sužinojau, kad slaptu judesiu galima atidaryti knygų lentyną ir pro ją įžengti į rūsį. Ten yra vaistukų pasigydyti nuo … Skaityti toliau

Read more
Facebook Like Button for Dummies