Daug kartų buvau Rygoje. Dažniausiai vis ta pačia trasa pražygiuodavau, o pabaigai užsukdavau į kavinę – senobinę vaistinę, kur yra šokolado, visokių džiovintų žolelių ir krokodilų, senoviškų indų ir kitokių dalykų. Sužinojau, kad slaptu judesiu galima atidaryti knygų lentyną ir pro ją įžengti į rūsį. Ten yra vaistukų pasigydyti nuo … Skaityti toliau
jau kelinti metai po Kalėdų egle randu “Džiugo” sūrio, kuom nuoširdžiai apsidžiaugiu, o 2016-aisiais nuvažiavau į Džiugo tėviškę ir nufotkinau metalinį sūrį su peliuku.
Kartu su Ponu Didžiuoju Čeburekų Ekspertu aptikome čeburekus pačioj jų tėviškėj, vietinio turgaus kamurkėlėje, bet sužavėti nebuvome.
Pamario krašte daugybę sykių mėtėme kelią dėl takelio, kol … Skaityti toliau
Dalinį, bet labai įspūdingą Saulės užtemimą bandžiau stebėti per butelio dugną. Ai, nieks nesimatė. Paskui Ponas Didysis Ekspertas nulėkė į parduotuvę ir nupirko juodų suvirinimo stiklų užtemimo stebėjimui, o iš butelio dugno gavosi FB profilio nuotrauka.
Buvau Gikšiuose, nuošaliame kaime Latvijoje, kur gilią žiemą suvažiuoja šimtai žmonių iš trijų Baltijos … Skaityti toliau
Prieskonių sąrašas:
Kai susiplanuoji kur nors važiuoti iš Kutaisio, geriausia rytą tiesiog ateiti į autobusų stotį, nes visi išankstiniai susižinojimai, kada kas kur važiuoja, gali nepasitvirtinti. Nors šiuo metu autobusų stotis nelabai egzistuoja, stovi tik iš blokų suręstas karkasas be langų, prie kurio du vyrai kartais sijoja žvyrą. Nuo gatvės pusės yra … Skaityti toliau
Mano laikrodis orientuotas į Lietuvą rodo jau po vidurnakčio, bet hostelyje dar beveik nieko nėra. Beveik ramu, beveik tuščia, tik keturi vokiečiai žaidžia kažkokį stalo žaidimą, kur laiks nuo laiko atsitinka „šaizė“ . Visi kiti švenčia, todėl triukšmas ateina iš gatvės, kur vaikšto keisti personažai. Karžygiai, karvažmogiai, dvimetriniai nykštukai, ilgakasės … Skaityti toliau
Namuose nuolat valgau. Kai kur nors išvažiuoju, irgi valgau. Per 2014-us ne taip daug kur važinėjau, bet valgiau daug.