Peronu eina vidutinis vyras ir neeilinė moteris. Jos plaukai ryškiai šviesūs, o suknelė raudona lyg lauko aguona. Ji pasižiūri į stovintį sąstatą su cisternomis ir užduoda klausimą: “parašyta, kad 120 tonų cisternoje, ar gali šitaip būti? Tikrai 120?” Vidutinis vyras ir aš, abu pasižiūrim į tas cisternas. Gali būti? Negali … Skaityti toliau
Tag: įspūdis iš kelionės
2017-ieji: kur buvau, ką burnoj turėjau
Daug kartų buvau Rygoje. Dažniausiai vis ta pačia trasa pražygiuodavau, o pabaigai užsukdavau į kavinę – senobinę vaistinę, kur yra šokolado, visokių džiovintų žolelių ir krokodilų, senoviškų indų ir kitokių dalykų. Sužinojau, kad slaptu judesiu galima atidaryti knygų lentyną ir pro ją įžengti į rūsį. Ten yra vaistukų pasigydyti nuo … Skaityti toliau
2016-ieji, kur buvau, ką burnoj turėjau
jau kelinti metai po Kalėdų egle randu “Džiugo” sūrio, kuom nuoširdžiai apsidžiaugiu, o 2016-aisiais nuvažiavau į Džiugo tėviškę ir nufotkinau metalinį sūrį su peliuku.
Kartu su Ponu Didžiuoju Čeburekų Ekspertu aptikome čeburekus pačioj jų tėviškėj, vietinio turgaus kamurkėlėje, bet sužavėti nebuvome.
Pamario krašte daugybę sykių mėtėme kelią dėl takelio, kol … Skaityti toliau
2015: kur buvau, ką burnoj turėjau
Dalinį, bet labai įspūdingą Saulės užtemimą bandžiau stebėti per butelio dugną. Ai, nieks nesimatė. Paskui Ponas Didysis Ekspertas nulėkė į parduotuvę ir nupirko juodų suvirinimo stiklų užtemimo stebėjimui, o iš butelio dugno gavosi FB profilio nuotrauka.
Buvau Gikšiuose, nuošaliame kaime Latvijoje, kur gilią žiemą suvažiuoja šimtai žmonių iš trijų Baltijos … Skaityti toliau
Karšto vyno taurė su prieskoniais
Prieskonių sąrašas:
- Ėjimas per akmenis kalnų šlaituose, per takais ir akmenimis sruvenantį vandenį, per upę strykt strykt nuo akmens ant akmens, per akmenis palei ežerą, prisilaikant pušelių šakų, ir per tas pačias pušeles, tankiai sužėlusias;
- žalių pušynų šlaitai, tarp kurių oranžinės ir raudonos dėmės, kurios yra šalnų nuraudoninti šermukšnių medžiai…
Arbata Kutaisio autobusų stotyje
Kai susiplanuoji kur nors važiuoti iš Kutaisio, geriausia rytą tiesiog ateiti į autobusų stotį, nes visi išankstiniai susižinojimai, kada kas kur važiuoja, gali nepasitvirtinti. Nors šiuo metu autobusų stotis nelabai egzistuoja, stovi tik iš blokų suręstas karkasas be langų, prie kurio du vyrai kartais sijoja žvyrą. Nuo gatvės pusės yra … Skaityti toliau
Puodelis ramunėlių arbatos hostelyje
Mano laikrodis orientuotas į Lietuvą rodo jau po vidurnakčio, bet hostelyje dar beveik nieko nėra. Beveik ramu, beveik tuščia, tik keturi vokiečiai žaidžia kažkokį stalo žaidimą, kur laiks nuo laiko atsitinka „šaizė“ . Visi kiti švenčia, todėl triukšmas ateina iš gatvės, kur vaikšto keisti personažai. Karžygiai, karvažmogiai, dvimetriniai nykštukai, ilgakasės … Skaityti toliau