Kartais man pasitaiko susitikti visokių princų. Jie turi visko, tik niekaip neranda princesės. Pavyzdžiui Italijoje kai buvau ir ėjau apytuščiu keliu pasivaikščioti, sutikau Pagyvenusį Princą, stovintį šalia kelio. “Gal turi kokią draugę, kuri norėtų su manimi gyventi?”,- paklausė jis. Pasakė, kad turi penkiasdešimt ožkų, kurios ganosi netoliese. Sako, buvo parašęs skelbimą į laikraštį, kad ieško [...]
Išlindus iš smėlio urvų, labai gera mintis būna – pavalgyt. (Nes tai ir šiaip gera mintis, visokiom aplinkybėm, nesvarbu iš kur būni išlindęs, iš urvų, iš lovos ar iš kokios nors peklos). Mano minimi urvai, beje, yra Latvijoje ir juos pamatyti reikia vedlio ir bilieto, ir labai patogu, jeigu esi tik metraspenkiasdešimt ūgio, bet jei [...]
Su sąlyga, kad prisiruoštus šašlykus aną vakarą suvalgėm visus, o ryžių tik pusę… ir kad prieskonių mišinys Nasi Goreng vis dar laukė išbandymų valandos…
…šiaip aš nenaudodavau frazės “su sąlyga, kad…”, bet prieš kurį laiką virš interneto praskrido vaizdelis, milijonus kartų peržiūrimas, ir paskui kitus pakvietus vėl peržiūrimas… senas toks vaizdelis apie biškį neblaivų jauną traktoristą, kuris [...]
Man vakar omnitelis atsiuntė laišką su ašara – atleisk, atleisk, Kliente mielas, kad buvau tau toks rūpūžgalvis, kad turėjai nuo manęs pabėgti. Tik grįžk, aš būsiu geras geras tau ir gerumu tave apstulbinsiu.
O man dabar ne omnitelis galvoj, ateina bedarbystė, kuri reiškia ne tik tą, kad vasarą galėsiu visą savaitę su dviračiu keliaut iki [...]
Dabar nebe tie laikai, kai mamos su klase į ekskursiją į didmiestį važiuojančių vaikų prašo parvežti deficitinių kvepiančių pipirų. (Mes paprastai neparveždavom, nes mums pipirai tiek ir terūpėdavo).
Dabar laikai, kai bele kokių pipirų ir prieskonių pilnos lentynos, o jeigu neužtenka, tai per visokias miesto šventes atvežama dar. Pardavinėja juos palapinėse vyriškiai, dėl egzotikos šalia pasikūrę [...]
