Pas mus atvyko du dviratininkai veganai. Būtų neatvykę, nes neplanavo per dieną minti iki Joniškio 110 kilometrų sunkiai apkrautais dviračiais dulkėtu žvyrkeliu prieš vėją. Bet čia nutiko toks dalykas – dviratininkai kažkur prieky pamatė keistą vyrą. Jis tai pasislėpdavo šalikelėjo, tai vėl išlįsdavo ant kelio, atrodė, kad laukia dviratininkų. Iš … Skaityti toliau
Category: 1.pagaminta-išragauta
Rūgštynių sriuba: latviška versija
Gegužės 4-ąją latviai mini savo nepriklausomybę susirinkę prie stalų, užtiestų baltomis staltiesėmis. Pernai sužinojom, kad vyksta tokie dalykai, nuvažiavom, sudalyvavom ir aprašėm: baltos staltiesės šventė Latvijoje.
Šiemet važiavom vėl. O, žiūrim, ir vėl rūgštynių sriuba verdama. Reiškia, reikia išgauti receptą.
Pagrindinė rūgštynių sriubos virėja – su raudonu švarku dešinėje. … Skaityti toliau
Širšių medus
“Na, madamos…”,- sako Emilija tik įlipus į autobusą ir paduoda mums po mažutį dailutį indelį su pritaisytu šaušteliu ir žalia suraizgyta dekoracija. Mes išvažiuojame į Tatrus. Išankstiniame susirašinėjime su kalnų trobelėmis vienas atsakymas atėjo su kreipiniu “dear Madamme”, taigi dabar mūsų visas reikalas vadinasi “Trys madamos Tatruose”.
Madamos su trimis … Skaityti toliau
Keksiukai su šokoladu ir aviečių uogiene
Ponas Didysis Ekspertas yra auksinės kantrybės vyras, taip jis apie save galvoja. Bet aš žinau būdą, kaip tą kantrybę žybt ir sugriauti. Be argumentų ir su minimum judesio. Man tik reikia įremti rankas į klubus kai su juo bendrauju. Ir tada nebesvarbu, ar ką sakysiu, ar tik tylom žiūrėsiu, bet … Skaityti toliau
“Crustum” – kavinė, kuri atsidaro anksti
Rytais išėjusi iš hostelio eidavau senamiesčio gatvėmis ir dairydavausi, kur atsigerti gardaus kapučino su gardžiu sviestiniu rageliu. Tuos tris rytus kai buvau Vilniuje. Atradau “crustum”, ir man ten viskas patiko.
Ai, nors prie staliuko snūduriavo toks vyras. Ant stalo prie jo buvo keli graužtukai. Kartais jis trumpam prabusdavo, pasiimdavo obuolį … Skaityti toliau
Aštrūs sparniukai
Iš mano taško žiūrint, mudu su Ponu Didžiuoju Ekspertu visai gerai paruošėm vaikus savarankiškam gyvenimui – jie moka pasidaryti valgyti ir štabeliuoti malkas.
Vaikai kažkodėl savo vaikystę vadina išgyvenimo stovykla. Parvažiavę namo, pademonstruoja, kokių gerų valgymų moka padaryti. Visi būna sužavėti. Aš priedo dar ir išsigandusi – mane gąsdina sauja … Skaityti toliau
2017-ieji: kur buvau, ką burnoj turėjau
Daug kartų buvau Rygoje. Dažniausiai vis ta pačia trasa pražygiuodavau, o pabaigai užsukdavau į kavinę – senobinę vaistinę, kur yra šokolado, visokių džiovintų žolelių ir krokodilų, senoviškų indų ir kitokių dalykų. Sužinojau, kad slaptu judesiu galima atidaryti knygų lentyną ir pro ją įžengti į rūsį. Ten yra vaistukų pasigydyti nuo … Skaityti toliau