Tokie laikai… mes su mama dabar kasdien pasileidžiam antivirusinę programą. Jos pavadinimas Tatranskij čaj. Stiprumas 52 laipsniai – visą laiką man atrodė per didelis, todėl stovėjo kelis metus nepradarytas. Bet kai tokie laikai, tai yra pats tas.
O kad būtų dar kiečiau, pasidariau šeivamedžių uogų sirupo. Žinovai teigia, kad juodauogis … Skaityti toliau
Read more
Nukirpau alaus bokalą, kuris buvo patekęs į nuotraukos kampelį, nes nu jau tikrai būtų nepritikęs.
Taigi agrastai šiemet vėl labai gražiai užderėję, ir kas labai smagu, švarūs, be valkties. Reikia juos pagerbti iškepant pyragą, kuris gaunasi nežmoniškai skanus, nes saldžioj tešloj labai gerai sužybsi jų rūgštumėlis. Namai pilni išdidžių žmonių … Skaityti toliau
Read more
Patikėkit, nosis man kaip reikiant užsirietė, kai išvykę pavasarinių grybukų, sutikom pamiškėj tokį Juozą… ir kai visokių kalbų su juo turėjo Ponas Didysis Ekspertas, bet daugiausiai tai apie tuos pavasarinius grybukus… ir kai Juozas jau beveik sublizgėjo, norėdamas pasakyti tų grybukų lotynišką pavadinimą, bet truputį užpauzino… ir tada aš … Skaityti toliau
Read more
Visa idėja matosi atidžiau pažiūrėjus į paveikslėlį, ypač į tą žemiau įkeltą, kur matosi atpjautas gabalas.
Varškės pyragas kaip kiaušinienė daromas taip: apačioj sluoksnis biskvito, kokį mokat padaryt ir kokį mėgstat. Toliau – storas ir gaiviai gardus sluoksnis varškės, sutvirtintas želatina. Ant jo – konservuotų persikų puselės, o dar geriau … Skaityti toliau
Read more
Aš neturiu jokių ekstrasensinių galių, neturiu net paprasčiausios nuojautos, jokie anapusiniai pasauliai su manim niekada nesusisiekia. Niekada nei jokie.
Išskyrus vieną pasikartojantį atvejį.
Kai įdedu kepinį į orkaitę (paprastai įdedu, nes tas plačiai naudojamas šaudymas į orkaitę man vis dar lieka mįsle)… taigi va, kai įdedu kepinį į orkaitę, iš … Skaityti toliau
Read more
Niekad nebuvau dariusi medučio, nes aš gi ne bitė.
O šiemet ėmiau ir padariau. Jau du kartus. Paaiškėjo, kad nėr taip sudėtinga, kaip bijojau, ir be to medučio papločius kočiojant nieks nelimpa nei prie rankų, nei prie kojų. Kažkodėl buvau įsivaizdavus, kad lips. O visai ne.
Receptą skelbiu ne tik … Skaityti toliau
Read more
Nu kaip man taip gaunas, aš atsisėdu paprasčiausiai aprašyt recepto, taip nusiteikus, kad paukšt paukšt ir parašysiu – šitiek gramų to, šitiek ano…, parašysiu taip pat greitai, kaip šį pudingą sutaisiau. Bet nelauktai manyje pabunda Tyrinėtojas. Ir į kokias lankas mane užneš, jau to nebeįmanoma prognozuoti. Gali būti, kad gilinsiuos … Skaityti toliau
Read more