Sviestinis moliūgas tai tas pailgas su bumbulu vienam gale. Kriaušės formos. Toks gražus, kad vien už tą vidinį geltonumą galima pamilti. Kai daržininkai klausia – gal nori?, sakau taip taip, nors imdama dar nežinau, ką iš jo darysiu. Tie daržininkai gabesni už mane, nes aš kai vieną kartą prieš kokius … Skaityti toliau
Read more
Kraunuosi kuprinę ir… netikėta mintis: gal įsimesti į kuprinę runduliuką? Žmonės, kai jūs turite bilietą į naktinį autobusą nuo vienos sostinės iki kitos, tai yra nuo Rygos iki Talino, kaip dažnai jūs į savo bagažą pasikraunate aprūkusį runduliuką, gerai suvyniotų degtukų ir druskos? Nu dėl visa ko, nes gal prireiks… … Skaityti toliau
Read more
Reikia atsigriebti už pernykščius ir užpernykščius begrybius metus, todėl baravykai dygsta kaip išprotėję. Mes irgi kaip išprotėję – kasdien grybauti, išskyrus tas dvi dienas, kai buvome pelkėje spanguolių. Nesvarbu, kad rytą pasakau – ne ne, šiandien negrybausim, yra kitų reikalų. Nepraeina nė pusvalandis, ir spėkit kas? – sėdžiu mašinoj šalia … Skaityti toliau
Read more
Nu ką pagalvojot, kai tokia antraštė? Yra taip, aš su dviem latviais keliaujam po Estiją. Su dviem latviais, tai mano galvoj vyksta kalbų makalynė, kurioje painiojasi septyni man žinomi estiški žodžiai, iš rusų kalbos kilęs “točno!”, kažkodėl retkarčiais ir ne vietoj išlenda itališkos frazės, kartais bet labai nedaug lietuviškai, nes … Skaityti toliau
Read more
Lina atvažiavo ir iškart klausia – ar turim jaunų cukinijų. Sakau kad ne, tik dideles. Ji netikėjo, paliepė rodyti kur tos cukinijos ir iš po lapų surado dvi mažiukes. O galvojau, kad jos ten saugiai slepiasi ir galėsiu jas pataupyti. Bet ne, surado, aš nespėjau nė mirktelti ir jau abi … Skaityti toliau
Read more
Visą dieną nuo pat 7:40 ryto kalbėjusi kalbėjusi kalbėjusi ir pagaliau laisvą valandžikę gavusi, kur daugiau eisiu, jeigu ne pro duris, kur labai skaniai kvepia kava? Mes esame Liepojoje, o joje yra šiek tiek Romos.
Vitrinoje tiek gražių vilionių, kad sunku išsirinkti. Todėl užsiprašiau dviejų! Negi nenusipelniusi? Viena kūka – … Skaityti toliau
Read more
Mes skrylių nevadiname lazankėmis. Pirma išgirdau posakį “netrink lazankių”, ir tik po daug metų supratau, kad lazankės yra kažkas konkretaus ir net valgomo.
Aną savaitgalį žygiuodamos Baltijos pakrante (kartais smėlėta, kartais akmenuota, žolėta ar net uolėta), užėjom neįtikėtinus mėlynių plotus. Žmonės, nėr kaip apsakyt, kiek uogų! Eidamos jas valgėm, o … Skaityti toliau
Read more