Maždaug prieš dvidešimt metų kaimynas pas mus pasodino alyvų krūmą, nes jo sklype nebetilpo. Šalia mūsų pačių alyvų krūmo pasodino. Šiandien, būtent šiandien visai norėčiau pamatyti, kas pas kaimynus vyksta, bet abu alyvų krūmai išsikeroję žaliais lapais užstoja man vaizdą.
Ponas Didysis Ekspertas sakė, kad šiandien jų dukra išteka, o … Skaityti toliau
Read more
Mano feisbuko draugai, bent jau kai kurie, mėgsta nusifotkinti šalia visko: prie įėjimo į pilį ir prie netikrų karvių, siekdami svetimo džipo durelių, greta žydinčio krūmo arba raudonų plytų sienos, arba akmeninių liūtų, karietų ar auksinių kupolų, arba įlindę į žemės ūkio naudmenas, pagal sezoną anksčiau buvo būtinai į rapsus … Skaityti toliau
Read more
Kas man atrodo neteisinga daryti kelionėse – tai pasišaipyti iš vietinių, kodėl jie kažką daro ne taip, kaip įprasta mums. Nu bet būna tokių momentų, net ir Italijoje būna, kad…
Štai va, po visos dienos pūškavimo kalnų takeliais ateiname į akmeninę trobelę. Randame ten septynis italus, su kuriais kartu miegosim. … Skaityti toliau
Read more
Lygatnė ir taip jau yra vienas gražiausių ir nuostabiausių Latvijos miestelių, bet mus ten ištiko visiškai netikėtas siurprizas. Latviai, pas kuriuos svečiavomės, įrašė į programą pasivaikščiojimą su šefpavars Eriks Dreibants ir vakarienę pas jį. Mums tas vardas iškart neatrodė toks smagus, kaip Kurmis, su kuriuo susitikom prieš tai prie užpiltinės … Skaityti toliau
Read more
Man būtinai reikėjo atsitolinti nuo 37 vaikų, kurie šūkavo aplink mane beveik dvi paras, tai kai tik galėjau, išėjau pasivaikščioti po kaimelį. Ramios jaukios gatvės, kuriomis vaikšto čigonai (visi su manim sveikinasi, ir pavieniai diedai, ir jaunimo pulkelis su gitarom ant pečių), gražiai apšviestas švyti senovinis gaisrininkų vežimas su pompa, … Skaityti toliau
Read more
Juk nesam mes blogi žmonės nuo to, kad negalim susilaikyti nesijuokę matydamos kaip latvis krenta aukštielninkas į Berzes upę?
Mes pačios jį prikalbinom prisijungti prie saulėlydžio plaukimo, kai mes jau beveik lipome į laivelius, o jis su savo ponia pro šalį važiavo gražiais dviračiais. Mes liepėm jiems irgi plaukti, nes … Skaityti toliau
Read more
Kai buvau Olštyne, radau visiškai tobulą kavinę. Ją netgi labiau atsimenu iš Olštyno, negu pilį, kuri susijusi su Koperniku.
Kavinė turėjo visus gerus bruožus: joje skaniai kvepėjo, joje buvo žmonių, bet ne minios, kai kur buvo pagalvėlių, o stikliniame cilindre keli aukštai tortų.
Buvo ant palangių ir lentynėlėse knygų, viena … Skaityti toliau
Read more