Pasakysiu jums, kad nufotografuoti snikeriukus man yra iššūkis. Daug kartų sunkiau, negu nufotografuoti Poną Didįjį Ekspertą, nešiojantį žabas kamufliažiniame ploščiuje, negu Emiliją, tyrinėjančią vilko pėdas miško keliuke, kai danguj pėdsaką brėžia lėktuvas iš Laperantos į Milaną, sunkiau, negu amarilius ant palangės bei krokus, išlindusius iš pievos.
Pasakysiu jums, kad nuotraukų … Skaityti toliau
Read more
Žmonės, žinokit kek įkvėpimo sukelia prekybcentry aptikti nukainuoti produktai!!! Koks kūrybiškumas užsikuria! Jei mane matote viešoje vietoje mąsliu veidu pasiėmusią raudonų, truputį pavytusių, bet kitaip nesugedusių paprikų, tai žinokite ne šiaip sau ten styrau. Vyksta naujo patiekalo gardaus kąsnelio receptūros kūryba.
Nukainuotos paprikos, kodėl būtent nukainuotos? Anksčiau būčiau prisipažinusi, kad … Skaityti toliau
Read more
Aš neturiu jokių ekstrasensinių galių, neturiu net paprasčiausios nuojautos, jokie anapusiniai pasauliai su manim niekada nesusisiekia. Niekada nei jokie.
Išskyrus vieną pasikartojantį atvejį.
Kai įdedu kepinį į orkaitę (paprastai įdedu, nes tas plačiai naudojamas šaudymas į orkaitę man vis dar lieka mįsle)… taigi va, kai įdedu kepinį į orkaitę, iš … Skaityti toliau
Read more
Nu kaip man taip gaunas, aš atsisėdu paprasčiausiai aprašyt recepto, taip nusiteikus, kad paukšt paukšt ir parašysiu – šitiek gramų to, šitiek ano…, parašysiu taip pat greitai, kaip šį pudingą sutaisiau. Bet nelauktai manyje pabunda Tyrinėtojas. Ir į kokias lankas mane užneš, jau to nebeįmanoma prognozuoti. Gali būti, kad gilinsiuos … Skaityti toliau
Read more
Reikia atsigriebti už pernykščius ir užpernykščius begrybius metus, todėl baravykai dygsta kaip išprotėję. Mes irgi kaip išprotėję – kasdien grybauti, išskyrus tas dvi dienas, kai buvome pelkėje spanguolių. Nesvarbu, kad rytą pasakau – ne ne, šiandien negrybausim, yra kitų reikalų. Nepraeina nė pusvalandis, ir spėkit kas? – sėdžiu mašinoj šalia … Skaityti toliau
Read more
Mes skrylių nevadiname lazankėmis. Pirma išgirdau posakį “netrink lazankių”, ir tik po daug metų supratau, kad lazankės yra kažkas konkretaus ir net valgomo.
Aną savaitgalį žygiuodamos Baltijos pakrante (kartais smėlėta, kartais akmenuota, žolėta ar net uolėta), užėjom neįtikėtinus mėlynių plotus. Žmonės, nėr kaip apsakyt, kiek uogų! Eidamos jas valgėm, o … Skaityti toliau
Read more
Mūsų ryšininkas su kaimynais yra Ponas Didysis Ekspertas. Ir su tais, kurie nuo mūsų pušimis, ir kurie malkinėmis atsitvėrę, ir su tais, kur akmenimis ribas pasižymėję, ir su tais, kur tik vos vos mažu kampiuku sklypai susiliečia, su visais jis randa jis kalbos. Ne taip kaip aš.
Štai pavyzdžiui kaimynai … Skaityti toliau
Read more