Pudingas “Keptas pienas”

Nu kaip man taip gaunas, aš atsisėdu paprasčiausiai aprašyt recepto, taip nusiteikus, kad paukšt paukšt ir parašysiu – šitiek gramų to, šitiek ano…, parašysiu taip pat greitai, kaip šį pudingą sutaisiau. Bet nelauktai manyje pabunda Tyrinėtojas. Ir į kokias lankas mane užneš, jau to nebeįmanoma prognozuoti. Gali būti, kad gilinsiuos į medlievų atsiradimo mūsų kraštuose istoriją, o galbūt domėsiuos Zaubės ąžuolo amžiumi ir išmatavimais, arba Zaubės dvarininkų likimais. Nes visi tie dalykai susiję su receptu “keptas pienas”.

Bet čia į sceną žengia toks Kristofs Harders, gimęs 1747 metais Karaliaučiuje, ten studijavęs teologiją, filosofiją ir matematiką, būdamas 25 metų amžiaus atvykęs būti pastoriumi Rubenės liuteronų bažnyčioje ir tarnavęs ten iki gyvenimo pabaigos. Tiesiogiai susijęs su receptu “keptas pienas”!

Bet tada man reikia pasitikslinti kur ta Rubenė… Latvijoje, netoli Valmieros. O Rubenės bažnyčia… ak Dievs, taigi Rubenėje nuo 1208 metų iki savo mirties kunigu tarnavo kronikininkas Latviešu Indriķis. (Henrikas Latvis, lot. Henricus de Lettis, lotynų kalba parašęs „Senąją Livonijos kroniką“). Tryliktamaje amžiuje, brangieji, tryliktame amžiuje! Tada įtraukiu Rubenę į artimiausiu galimu laiku lankytinų vietų sąrašą, ir būtinai su Lina, nes jau 2013 metais jai buvau pažadėjusi ir neištesėjusi Henriko Latvio bažnyčios aplankymą… ir kol kas tą temą baigiame, nes Henriko Latvio ryšys su receptu “keptas pienas” ne toks tiesioginis.

Grįžtame prie Kristofo Harderio, nes jis, vokiečių kilmės pastorius latviškoje bažnyčioje, ne tik rinko folklorą, rašė komentarus latvių kalbos gramatikai, parašė matematikos vadovėlį, bet ir išleido pirmą latvišką Virėjų knygą, verstą iš vokiečių kalbos. “Tā pirmā pavāru grāmata, no vāces grāmatām pārtulkota”. Receptas “Cepts piens” toje knygoje yra 393 numeriu.

Surandu internete ir jums rodau tos knygos viršelį. Pastebėkit tą, ką aš pastebėjau: 1795 metais spausdinta Rubenėje. Ir vėl ak, Dievs, Rubenėje, tokiam visai nedidučiam kaimely, tai ką, savęs klausiu, ten buvo spaustuvė? Pasirodo, kad taip! Kristofers Harders, pastorius, savo namuose turėjo įsirengęs SPAUSTUVĘ! Joje be kita ko nuo 1781 iki 1790 metų spausdino savo paties parengtą “Vidzemes kalendāru”.

Na o knyga 2020 metais perleista iš naujo. Joje atsiradę kelios spalvotos iliustracijos, šriftas kiek lengviau skaitomas. Knygos elektroninę versiją galima pavartyti: “Tā pirmā pavāru grāmata, no vāces grāmatām pārtulkota”.

Tiesiog iš jos skaityti ir kažką gaminti nebūtų paprasta – nėra surašytų išvis jokių kiekių, tik kad “ceptam pienui” imti 24 ar 30 kiaušinių, kurie šioje knygoje vadinami pautais, o ne olas, kaip pavadintų šiuolaikiniai latviai.

Aš šį receptą ėmiau iš knygelės “Zaubes savvalas receptes”, kur jis yra pritaikytas mūsų laikams. Įrodymų neturiu, bet spėju, prie šiuolaikinės versijos ranką gali būti pridėję Lygatnes pavarai. Surašau jų receptą, bet dar kartą nežymiai perdirbtą pagal save.

“Cepts piens” – pudingas “Keptas pienas”

  • 300 ml grietinėlės (30-35 proc)
  • 6 kiaušiniai
  • 3 šaukštai kvietinių miltų Ekstra
  • žiupsnelis vanilinio cukraus
  • žiupsnelis malto cinamono
  • 3 – 5 riekės batono
  • 50 g sviesto
  • 2 šaukštai apelsinų cukatų
  • sauja uogų (orginaliame recepte – medlievos, aš naudojau šaldytas šilauoges)

Kepiau viename keraminiame inde, bet jei dar kada darysiu, tai geriau porcijiniuose keraminiuose indeliuose.

Įjungti orkaitę, nustačius 170 C.

Batono riekeles apkepti svieste. Batono reikia tiek, kad pasidengtų indo (arba indelių) dugnas. Apkeptas svieste riekeles dar galima kočėlu paploninti.

Kepimo indą (indelius) ištepti likusiu sviestu, iškloti batono riekelėmis ir pabarstyti apelsinų cukatais, uogomis, cinamonu.

Kiaušinius suplakti su cukrumi, vaniliniu cukrumi. Įberti miltus ir vėl suplakti. (Kitą kartą bandysiu su mažiau miltų). Supilti grietinėlę ir vėl suplakti. Mišinį supilti į kepimo indą ant batono. (Batonas ir uogos man išplaukė į paviršių, bet pažiūrėjus atidžiau pavarų nuotrauką, matau, kad taip ir turi būti.)

Kepimo indą dėti į kitą kiek didesnį indą, į kurį pripilti vandens, kuris apsemtų kepimo indą maždaug iki pusės.

Kepti 170C kol paviršius apkeps – apie 20 min.

Iškeptą apibarstyti cinamonu, cukraus pudra. Valgyti šiltą arba šaltą.

Mano keptas pudingas

4 thoughts on “Pudingas “Keptas pienas”

  • 2021/02/09 at 20:27
    Permalink

    Pas Jus ir ateinu skaityti ne tiek receptų, kiek Jūsų nuostabių aprašymų 🙂

  • 2021/02/28 at 11:12
    Permalink

    Arijana, labai džiaugiuosi tokiais skaitytojais, ir ačiū, kad parašėte, nes kitaip iš kur žinočiau, kad kažkas skaito.

  • 2021/04/07 at 16:47
    Permalink

    Labai simpatiška ta latviška virtuvė, visokių neįprastų dalykų su iki skausmo mums pažįstamais dalykais, kad ir sklandrausis. Kai perskaičiau apie “cepts piens”, buvau tikra, kad bandysiu. Tik aš vietoje cukatų ir uogų dėjau, ko turėjau — džiovintas spanguoles ir aguonas. Kepiau forminės duonos skardelėje, taigi labai pasiteisino forminė duona — 2,5 riekės ją užpildė, net pakilo susispaudusios. Atsižvelgiau į Jūsų užuominą dėl miltų ir dėjau du šaukštus su dideliais kaupais. Man 20 min. neužteko, išsitraukusi pabadžiau su medine mentele — žemiau dar buvo neiškepusio plakinio, ir dar po 10 min. truputis, prireikė 35 min., bet kaip supratau, toks traukinėjimas nepakenkė. Gardus dalykas, labai ačiū už puikius receptus, o ypač už juos lydinčius pasakojimus.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Facebook Like Button for Dummies