Nuostabusis vaisių desertas Mačedonija

Ne ne ne, Mačedonija tikrai nėra ta plastikinė stiklinė su obuolių gabaliukais Bergamo aerouoste, nors ji taip pavadinta ir kainuoja brangiai. Ne ne, tūkstantį kartų ne, mes prieš kelias dienas buvome paragavę tikros mačedonijos, tai aerouoste ten nieko panašaus.

O tikra mačedonija….ak…

Mes buvome kalnų namelyje. Labai palaimingai nusiteikę, nes aplink grožis nerealus, ir išvis viskas labai gerai. Buvome surizikavę užsisakyti “mezza pensione”, nelabai žinodamos, kas tai yra, bet nepasigailėjom nė minutės. Tas yra kukli lovytė, panaši į lentyną pamiegoti ir vakarienė. Labai gardi vakarienė, kurią ruošė Elisos vyras gausiai tatuiruotomis rankomis, o atnešdavo toks pablyškęs berniukas. Vaikščiojo aplink ir Elisa. Paklausė, kokio deserto norėsime, galima rinktis iš ledų arba mačedonijos. Kas kas? Mačedonija! Mačedonija kaip valstybė Balkanuose? Si si, sako Elisa, kaip valstybė. Oi, pradėjo sakyti visi aplinkui, labai geras desertas, imkit mačedoniją.

Nu gerai.

Iš pirmo žvilgsnio neatrodė stebuklas. Vaisių gabaliukai ir uogos stiklinėj.

Bet koks geras!

Kažkas tuose vaisuose gnaibė į liežuvį ir darė tokį poveikį, kad suaktyvėjo bendravimas ir dingo kalbų barjerai. Mes sužinojome, kad prie gretimo staliuko sėdi žygių kalnuose ekspertas Rikardo, o jie sužinojo, kad mes iš Lituanijos. Pablyškęs berniukas padavėjas susijaudinęs perklausė vy govorite po russki. Ir tada visi italai ir keli šveicarai apstulbę stebėjo, kaip kalnų namelio padavėjas su dviem damom ima kalbėti kalba, kurios niekas aplink nesupranta. Nes pablyškęs berniukas prieš septynerius atvyko iš Moldavijos, bet manrods buvo rusas. Vienas aukštaūgis italas papasakojo, kad jis buvo Lietuvoje 1994 metais, nes jį pakvietė Marčiulionis. Bet mums labiau rūpėjo Rikardo, nes norėjome kitą dieną kopti į viršūnę kokią nors, bet nežinojom į kokią. Tai mum buvo pasakyta, kad į Madonino ir suduotos visos būtinos instrukcijos.

Elisa, klausėm jos, pasakyk, kuom užpilti tie vaisiai. Kalbų barjerai nebeegzistavo, mes jau gebėjome paklausti itališkai. Šiek tiek grapos,- atsakė ji.

Labai geras buvo pasirinkimas, tiek Madonino, tiek desertas Mačedonija, tiek ir mezza pensione kalnų namelyje, kuris vadinasi rifugio.

Po to kelis kartus kartojau mačedoniją namuose. Internetas pasakė, kad grapa nėra privaloma. Atradau, kas patinka man.

P.S. reiktų pasakyti teisybę, mačedonija tikrai neturi kažkokio ten stipraus svaiginančio ar haliucionuojančio poveikio. Bet nuostabioje vietoje su puikia kompanija labai labai gerai tinka.

Vaisių desertas Mačedonija

Įvairių vaisų: pvz. persikų, obuolių, nektarinų, slyvų, kivių ar kt. gabaliukų. Uogų: pvz. vynuogių, gervuogių, šilauogių, aviečių, brašių ar kt.

Šiek tiek cukraus.

Šiek tiek sulčių: pvz. apelsinų ar juodų serbentų

Labai tiko šliūkštelėti ne sulčių, o pusiau saldaus vyno, labai gerai tiko naminis avietinis, vyšnių ar pan. Labai gerai tiko truputukas likerio Vanna Tallin dėl aromato.

Kiek tų sulčių arba vyno? Neturi visi vaisiai plaukti, turi būti ne daugiau negu pusiau apsemti.

Viską sudėjus į indą palaikyti porą valandų, o paskui suporcijuoti į stiklines ir mėgautis.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Facebook Like Button for Dummies