Autostopo varžybos. Pirmos dienos sriuba

Kirnaičių katilas Saulėtų naktų sodyboje.

Norėčiau ir aš kada nors dalyvauti autostopo varžybose, tad nusprendžiau šiek tiek pašnipinėti, kaip ten viskas būna ir kokios yra lyderių taktikos. Kad nieks nieko neįtartų, apsimečiau sriubos virėja. “Šiame katile virsi sriubą?”- klausė taivanietė Šani. “Tikrai? Katile sriubą? Ant laužo? Kaip ragana!”

Pirmieji, pasiekę tarpinį finišą Gataučiuose.

Išviriau sriubą katile ant laužo (kaip ragana), o pati vis klausiausi – kas kur ir kaip.

“Užsieniečiai, dalyvaujantys varžybose, pamatys labai daug Lietuvos”, –  “Ne tik užsieniečiai, mes patys labai daug neregėtos Lietuvos pamatome”.

“mes su gretąja važiavome. Sustojo, nes labai jiems mojavome. Pavežė mus iki karvių”. (Jei kam neaišku, iki kokių karvių, tai paaiškinu: prie Joniškio yra trys stacionarios karvės, žalia, geltona ir mėlyna).

Susimąstymai ir apmąstymai su sriubos lėkšte po pažastimi.

“Vairuotojas su šturmanu tarpusavyje šnekėjosi ir mes pradėjome suprasti, kad jie yra nusikaltėliai gal jau padarę nusikaltimą, o gal dar tik planuojantys. Lėkėm baisiu greičiu, ties geležinkelio pervaža jie viens kito paklausė, ar skrendam, ir praskridom pervažą ore.”

“Pavežė policija, sakė, jei negaus iškvietimo, paveš iki pat Gataučių, bet deja iškvietimą gavo.”

Nagi, pasakokite, kaip ten viskas buvo…

“Gaisrininkai paskolino tušinuką, tik būtinai liepė grąžinti”.

“Man čia išvis pirmas kartas buvo, kai autostopu važiuoju. Dabar visai kitaip pradedu suprasti. Nuo šiol kai pats vairuosiu, pavešiu visus stabdančius. Kodėl iki šiol nesustodavau ir autostopininkų neimdavau? Nežinau, senelis man buvo įtaką padaręs, kad nereikia sustoti”.

Besiklausydama kas kur su kuo važiavo, užmiršau puodą kontroliuoti, kas netingėjo, tas jį maišė.

“Nusprendėm mišku paeiti ir išeiti į kelią kitoj vietoj. Lipom į tokį kalną, užlipę atradom, kad ten buvo masinių žudynių vieta”.

“Mašinoje buvo šuniukas, bet jau koks piktas!”

“Mašinoje jie vežėsi gaidį”. – “Ką, ką tokį?” – “Gaidį. A rooster. Cock”.

Buvo ir dar vienas, kur informaciją rankiojosi - žr. centre su raudonu tuo ant galvos.
Buvo ir dar vienas, kur informaciją rankiojosi – žr. centre su raudonu tuo ant galvos. Visi kiti klausėsi, kur rytoj bus nuvežtos jų palapinės.
Norvegijos imtynių komandos narys fotografuoja pirmos dienos lyderius - Jonuką ir Gretutę. Klausinėja, iš kur jie tokie gabūs autostopininkai.
Tas su raudonu, Norvegijos imtynių komandos narys, fotografuoja pirmos dienos lyderius – Jonuką ir Gretutę. Klausinėja, iš kur jie tokie gabūs autostopininkai. Nugirstu, kad Jonas varžybose dalyvauja jau dešimtą kartą.

“Mes jus matėme Elejoje, bet paskui dingote mums iš akių.” – “A, taigi mes nuvažiavom gėlių nusipirkti”. – “Kokių gėlių?” – “Su vazonais… mūsų vairuotojai važiavo į Eleją gėlių pirkti, o paskui mus pavežė iki Joniškio, nors jiems visai į Joniškį nereikėjo”.

“Nuo Kauno važiavome su trimis tadžikais. Jie atvažiavę į Lietuvą mašinų pirkti. Tik aš rusiškai nemoku, negalėjau su jais susišnekėti”

Rytdienai sugalvotos neįtikėtinos užduotys - į Vilnių per Skapiškį.
Rytdienai sugalvotos neįtikėtinos užduotys – į Vilnių per Skapiškį.
Rytdienai sugalvotos neįtikėtinos užduotys - per Tytuvėnus į Vilnių.
Rytdienai sugalvotos neįtikėtinos užduotys – į Vilnių per Tytuvėnus .
Kas šiandien buvo greitesnis, tas rytoj anksčiau išvyks. (Aš tik biškį nesupratu, kaip gavosi tokių liūdnų prifotkinti, nes atrodo, kad visi buvo smagūs)
Kas nors pavirkite sriubą, man nėra kada, aš autostopo patirtį semiu.

…ir pasakė ne Seredžius, bet Šėrė ožius”

“Matėm jus, mojavot su geltonu džemperiuku…”

“Ėjom dešimt kilometrų iki Latvijos. Nieks nevažiavo, tik karvė per kelią vaikščiojo. Nuėjom, atsižymėjom ir parėjom dešimt kilometrų atgal iki Mažeikių”.

Nuotrauka, nugnybta iš FB. Va teip reikia autostopinti!
Nuotrauka, nugnybta iš FB. Va teip reikia!

O kiek dar įspūdžių neužfiksavau! Jei kas galite ką pridėti, dėkite dabar… Ir dar: kandidatai, siūlykitės, ieškau poros dalyvauti 2017-ųjų autostopo varžybose. Jei iki kitų metų nepersigalvosiu.

P.S. receptas: Pieniška sriuba su grybais.

Bufetas

Bufetininkė išeina ant laiptų ir demonstruojasi, visi, kas pro šalį važiuoja, pypsina. Virtuvės darbininkė su bliūdu su užrašu Ž.M. nė žiūrėt į jos pusę nenori. Irgi mat, atsirado karalieva. Žinom žinom, iš kur ta jos prašmatnybė, bet šiandien dar ne laikas kalbėti.Degtinytės majorui į briaunotą stiklinę. Bufetininkė visų, kas arčiau valdžios, draugė brangiausia, bet kai niekas nemato, degtinytę praskiedžia. Kad vyrai neprasigertų taip greit. Tik žiūrėk, kad neateitų obėchajėsesas, bus tada tau, karalieva.Sasiskos lipa iš puodo. Sardelės nugrimzdę giliau.Sasiskos patiekiamos su garstyčiomis. “O kur troškinti kopūstai?”- klausia nachališki lankytojai. Kokie dar kopūstai gegužės mėnesį!Šitam bufete viskas tikra.Sukasi plokštelės, kartais peršokdamos per žodžius ir priedainius. Karelas Gotas, ansamblis “Estradinės melodijos” ir Vladimiras Vysockis, kuris yra Maskvoje dar gyvas.Bufetininkė sau dainuoja kartu su Karelu Gotu.  Visus darbus tenka nudirbti mums, vargo bitelėms, bet… tik tol, kol ateina svarbesni klientai.
Kiaušinis su majonezu oi ne visiems taip maloniai paduodamas. “Atidėjau jums stiklainiuką žirnelių…”- šnabžda bufetininkė rajono “galvai”.Klientai išeina, staliukai perbraukiami mazgote, nurenkami indai su tarškesiu-barškesiu sukraunami bliūdan su užrašu Ž.M.Bufetas dykas nebūna. Vieni išeina, ateina kiti. Sakykim, kad šviesiaplaukė naršo po savo piniginę, nedarykim fantastinių prielaidų.
Va, vyrai aptarinėja ką tik perskaitytą skelbimą: “Pirkėjų žiniai: Žagarės vartotojų koperatyvo valdyba praneša, kad Skaistgirio pramoninių prekių parduotuvė kovo 7 d. dirbs nuo 9:00 iki 15:00. Bus platus tarybinių ir importinių prekių asortimentas”. Vyrai džiūgauja, taigi kokių nors deficitų pasirodys! Kaip tik prieš Moters dieną!Nuotraukos iš 1977 metų Spalio revoliucijos parado Joniškyje. Kai kas labai įdėmiai jas peržiūri. Ieško savęs? Kai kas stebisi, kokius keistus užrašus žmonės nešioja po miestą. “Šlovė konstitucijai”- ką toks šūkis reiškia?Kam čia kas neaišku apie konstituciją ar apie šlovę? Nagi, nagi, užeikite į Kambarį Greta Bufeto. Piliete, buvai pastebėta keistuose koncertuose. O gal dar ir eurų, tai yra neteisėtos valiutos, turi? Kalbėk, piliete, juostelė sukasi, mašinėlė tarška…Prieš pat uždarymą atsitarabanina televizija. Žurnalistė kanda sumuštinį su šlapianke, operatorius galvą nunarinęs laukia komandos, o bufeto darbuotoja skuduro judesiais aiškiai leidžia susiprasti, kad laikas baigiasi.

Laikas baigiasi, bufetas užsidaro, laiko mašinos variklis užsiveda, visus ir viską sudėlioja į vietas.Muziejų naktis 2016 Joniškyje. Idėjos autoriai ir įgyvendintojai.

Nuotraukos Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus, Emilijos Karoblytės, Kristinos Kryžienės

Kaip kepti bulvinius blynus

bulviu blynai

Prieš keletą metų daktarai pažiūrėjo į mano vidų, ir atrado manyje akmenį. Tada galvojau, viskas, atia bulviniai blynai gražiai apskrudusiais krašteliais, atia viskam, kas kepta riebaluose. Kokį mėnesį iš tiesų visko vengiau, ištįsusiu veidu atsisakinėjau šio ir ano, paskui patikėjau, kad “pratraukė”… ir vėl bulviniams blynams valio! Po ano pagąsdinimo juos valgau su ypatingu džiaugsmu ir ypatingu dėkingumu savo kūnui, kuris kažkaip susidoroja su visais iššūkiais, kurių jam parūpinu.

Ir jei netyčia atsirastų tokių, kurie nežino, kaip kepti bulvinius blynus, štai instrukcija.

Bulviniai blynai

3-4 žmonėms, bet priklauso nuo žmonių alkanumo ir bulvių dydžio.

  • 10 bulvių
  • 1 svogūnas
  • 1 kiaušinis
  • 2 šaukštai miltų
  • druska
  • riebalų kepimui

Bulves sutarkuoti smulkia trintuve, taip pat sutarkuoti ir svogūną. Įdėti druskos. Įmaišyti kiaušinį ir miltų.

Įkaitinti keptuvę su riebalais. Riebalai visą keptuvę turi dengti gal kokiu 3-4 mm sluoksneliu. Šaukštu dėti bulvių tarkius, formuojant blynelius. Kai pasimato, kad pakraštėliai apskrunda, apversti ir kepti iš kitos pusės.

Jei kepdami blynai sugeria visus riebalus ir keptuvė pasidaro sausa, galima bandyti papldomai į tešlą įmaišyti miltų.

Jei prisidarėte per daug blynų tešlos, vistiek kepkite visus. Deja nežinau būdų, kaip tarkuotas bulves galėtų pasidėti rytdienai ar pusdieniui.

Kepti grundalai (“byčiok”)

grundalai“Dabar prie Liepojos molo yra atplaukę patinėliai. Jie susiranda kiekvienas po gražią viečikę tarp akmenų, ją saugo ir lūkuriuoja. Patelės atplauks vėliau. Jei vieta, o gal patinėlis joms patiks, ten išnerš” – išaiškino Ponas Didysis Grundalų Ekspertas.

Aš taip nugalvoju, viena vieta tarp akmenų gal kuo nors ir skiriasi nuo kitos vietos tarp akmenų, bet vieno grundalo marmūzė nuo kito marmūzės tai nelabai. Nors ką aš žinau, žuvys savo išverstom akim turbūt pasaulį  mato kitaip.

Ponas Didysis Ekspertas keturis kartus per dieną vis patikrina orą Liepojoje, užmeta akį kas rašoma žvejų forume, ir sekančios grundalų ekspedicijos datą jau yra suplanavęs. Aš kartu nevažiuosiu, nes moterims ant molo negalima, išimtis daroma tik Eglei. Kažkodėl. Kai paklausiu kodėl, atsako “tu ir taip visur prisivažinėji”.

Grundalus jis vadina “byčok”. Sako, kad tos žuvys Baltijoje yra invazinės, todėl latvių gamtosaugininkai neriboja sugaunamo laimikio kiekio. Kiek sugebi, tiek vežk namo. Ponas Didysis Ekspertas sugeba daug.

Kaip kepti grundalus

Grundalo skusti nereikia – žvynų nelabai ten yra. Nupjauti galvą, išdarinėti vidurius ir nuplauti. Tiesa, per kiek vandenų beplautumei, vistiek gleivėti, bet nieko čia baisaus.

(Galva labai didelė, mėsingais žandais. Iš galvų išeitų žuvienė, bet svarbu išimti žiaunas.)

Užbarsčius druskos, palikti valandžiukei.

Keptuvėje įkaitinti aliejų – ne mažiau kaip 1 cm storio sluoksnį. Žuvį išvolioti miltuose, nukratyti jų perteklių ir kepti ant vidutinio stiprumo ugnies. Sudėjus žuvį, aliejus turi apsemti ją iki pusės. Kepti kol apskrunda. Apversti ir iškepti iš kitos pusės.

Gardi žuvis, ašakų beveik nėra.

Čija kokoso piene

chia

Čija – ispaninis šalavijas,- kurių sėklos yra nauja mada ir supermaistas. Gerosios savybės surašomos ilgu sąrašu (nepaprastai maistingos, tačiau padeda lieknėti, nes turi savybę blokuoti maisto kalorijų pasisavinimą, nuostabi žarnyno šluota, išvalanti įsisenėjusias atliekas iš virškinamojo trakto,suteikia energijos ir ištvermės, melejonai vitaminų ir tt. ir tt.)  Sąrašo nekartosiu, nes nesu ekspertė ir savo liežuviu vitaminų suskaičiuoti negaliu.

Tokie sveiki dalykai dažnai būna bjauraus skonio. Bet tik ne čija, kuri neturi ypatingo skonio. Jei sėklytės būna mažiau pabrinkę, daro malonų trekšt perkandant.

Čija sėklos gerai išbrinksta. Sugeria daug skysčio, kiekviena sėklytė apie save sukuria drebutinę kapsulę. Visas patiekalas sutirštėja lyg pudingas. Vienur rašo, kad užtenka mirkyti 10 minučių, kitur – kad per naktį.

Čiją su kokoso pienu mums abiems užtaisė E. (anonsavo dar tebevažiuodama namo, perspėjo “tik žinok, bus be cukraus”). Kokoso pieno aromatas tam paprastam reikalui suteikia neįtikėtinos prašmatnybės.

Neįmanoma apie jas rašyti ir neužsinorėti, todėl jau sulaksčiau į virtuvę ir užmerkiau. Iššluosiu save iš vidaus.

  • 150 ml kokoso pieno
  • 2 šaukšteliai čija sėklų.

Išmaišyti. Laikyti šaldytuve per naktį.

Galima grdinti kuo nors, mes tai šaldytomis braškėmis.

chia

Beveik napoleonas – tinginio versija

napoleonas1

Kai per visus internetus ima sklisti žinia, kad napoleono kepimą galima supaprastinti, tai kaipgi nepabandysi! Vietoj kapojamos, minkomos, kočiojamos napoleoniškos tešlos – pirktinės šaldytos bemielės sluoksniuotos tešlos lapeliai.

(Ta proga prisiminiau vieną padavimą iš sovietmečio laikų: tada sviestas buvo deficitu, ir jo nusipirkti buvo galima tik po vieną pakelį. Moteriškė prašo pardavėjos – prašau parduoti man keturis pakelius, aš noriu kepti napoleoną. Pardavėja: pirk margariną ir išsikepk brežnevą!)

Tai va, iškepiau napoleono tinginio versiją, tikrai labai paprasta, ir visai geras rezultatas, tačiau jeigu kas nors ant to paties stalo padeda tradiciniu būdu keptą napoleoną, pagal receptą, kuris nepasikeitė trisdešimt metų… nu ką, gerbiamieji, stebuklų nebūna. Tradicinis geresnis. Bet šitas irgi puikus!

Įprastinis napoleonas pertepamas kremu, padarytu ir maždaug lygiomis dalimis sumaišyto sviesto ir saldinto sutirštinto pieno. Šitą šiek tiek “paturbinau”, nes:

a) karamelės prieskonis labai pagerina skonį;

b) nes namuose neturėjau kondensuoto pieno, o grietinėlės kažkodėl buvau prisipirkusi.

napoleonas2

Supaprastintas tortas napoleonas iš sluoksniuotos tešlos

  • 2 pakeliai bemielės sluoksniuotos tešlos (pakelyje po 2 lakštus)
  • 200 g sviesto
  • 150 g cukraus
  • 50 g sviesto (karamelei)
  • 300 ml riebios grietinėlės

Sluoksniuotą tešlą išimti iš pakelio ir leisti atšilti. Patogiau yra ta, kur pakelyje būna du didesni lakštai. Jie būna stačiakampės formos, todėl ir patį tortą lengviau daryti stačiakampį. Atšilusią tešlą šiek tiek pakočioti ir kiekvieną lakštą perpjauti pusiau. Taip gauname 8 stačiakampius.

Įkaitinti orkaitę iki 180C. Kiekvieną lakštą iškepti kol lengvai pakeičia spalvą – vienam maždaug reikia 7 -10 minučių kepimo. Iškepę tešlos lakštai išsipučia kaip pagalvės, nieko tokio.

Išimti sviestą iš šaldytuvo kad suminkštėtų.

Pasigaminti karamelę – produktų kiekius imti kaip surašyta čia, o procesas aprašytas čia: karamelės receptas. (Napoleono pertepimo karamelėje daugiau grietinėlės, ji gaunasi tirštumo kaip kondensuotas pienas).

Atvėsusią karamelę sumaišyti su sviestu. Kremu pertepti atvėsusius tešlos lakštus. Juos dar ir gerai apspaudyti delnu, kad pasipūtimą priveiktume.

Tortą suvynioti į maistinę plėvelę ir palaikyti šaldytuve kelias valandas.

napoleonas3

Varškės keksas

varskes keksasLėktuvai krenta, teroristai sprogdinasi, partijos neršia, Seimo rinkimai artėja, NBA krepšininkai meta tritaškius, o aš… aš lyg niekur nieko keksus kepu!

Fotografuoju pakišus po saulės spinduliu (profesionalai sako – negalima keksų fotografuoti saulėje), o žvaigždė, renginyje pasirodžiusi pernykšte suknele man nesukelia jokio šoko.

Varškės keksas

  • 100 g sviesto
  • 150 g cukraus
  • 3 kiaušiniai
  • 250 g 9 proc. riebumo varškės
  • Vanilinio cukraus
  • 1 šaukštelis kepimo miltelių
  • 200 g kvietinių miltų
  • 100 g razinų
  • 1/2 šaukštelio cukraus pudros

Minkštą sviestą gerai ištrinti su cukrumi iki purumo. Cukraus kristalėliai nelabai skuba ištirpti, bet nieko tokio, ištirps, kai kitus produktus sudėsime.

Į sviestą dėti kiaušinius po vieną, kaskart gerai išmaišant iki vientisos masės.

Varškė turi būti pertrinta, be jokių gumuliukų, nes jei tokių bus, nepavyks gera kekso struktūra. Patogu, kad tokios “lygios” varškės būna pirkti. Varškę įmaišyti į sviesto – kiaušinių masę.

Dėti vanilinio cukraus.

Miltus sumaišyti su kepimo milteliais ir įsijoti į tešlą.

Razinas nuplauti, lengvai nusausinti ir sumaišyti su šaukštu miltų, o tada įmaišyti į tešlą.

Kepimo formą patepti riebalais (arba jei silikoninė arba išklota kepimo popieriumi, tai nereikia). Sudėti tešlą į formą ir šiek tiek aplyginti paviršių.

Įkaitinti orkaitę iki 170C temperatūros, kepti apie 50 minučių.

Dar šiltą apsijoti cukraus pudra.

varškės keksas