1.pagaminta-išragauta No comments yet

Obuolių pyragas filo tešloje

By Dalia on September 2nd, 2010

Rugsėjo pirmąją gatvėmis vaikšto moterys su puošniais kostiumėliais, didingom šukuosenom ir glėbiais puokščių.
Klasiokai būriais užsuka į prekybcentrį nusipirkti čipsų, kikena ir gagena, o vaikinų balsai netikėtai suskamba bosu.
Gėlių pardavėjos susistatę gatvėje kibirus su rožėm nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro. Jų piniginės prie diržų o šypsenos pavargusios.

Pirmokų mamos pasijaučia senstelėję, dvyliktokų mamos pasijaučia atjaunėję. Jausmingos pražilę panelės nurašinėja eilėraščius apie juodą mokyklinę lentą ir transliuoja internetinėse erdvėse.

Kaip ir vakar, kaip užvakar ir kaip užpernai, tebenoriu aš obuolių pyrago, nes gražumas gyvenimo tampa itin akivaizdus su geru kvapniu kąsniu už lūpos.

Tikrinsim teoremą. Ieškosim įrodymų, kad sudėjus du gerus dalykus (filo tešlą ir obuolius) jų rezultatas irgi bus geras.

Pakelis filo tešlos (500 g)
100-150 g sviesto
4-5 obuoliai
3 šaukštai cukraus pudros
0,5 šaukštelio cinamono ir/arba 1 šaukštelis smulkintos apelsino žievelės
100 g migdolų
sauja razinų
0,5 stiklinės medaus

Tešlą atšildyti neišvyniojus.
Migdolus paskrudinti sausoje keptuvėje ir pakapoti peiliu.
Supjaustyti obuolius plonom skiltelėm. Aš nelupau, nes buvo raudoni, norėjau, kad savo raudonumu mano kūrinį papuoštų, bet jei esat įpratę obuolius lupti, tai pirmyn, lupkit. Sumaišyti obuolius su cukraus pudra, migdolais, razinomis, cinamonu ir smulkinta apelsino žievele. (taikydamasi prie naminių konservatorių turėjau atsisakyt razinų ir cinamono, et…).
Įjungti orkaitę, nustačius 180C.

Sviestą ištirpinti dubenėlyje, uždėtame ant puodo su verdančiu vandeniu.
Filo tešlą išvynioti ir pridengti kuo nors, pvz. rankšluosčiu, kad per greit neišdžiūtų.
Skardą patepti sviestu. Kloti filo tešlą lakštas po lakšto, vis patepliojant tirpintu sviestu. Įtiesus 3-4 lakštus, paskleisti pusę obuolių įdaro, vėl keli lakštai tešlos, pertepant sviestu, tada likęs obuolių įdaras, ir likusi tešla lakštas po lakšto, pertepant sviestu.

Aštriu peiliu įpjauti paviršių ir siųsti viską į orkaitę. Kepti apie 40 – 50 min – iki kol viršus įgaus auksinę spalvą.

Į dubenėlį virš karšto vandens puodo įdėti medaus, kad atšilęs suskystėtų. Galima dar kokį šaukštą kitą vandens.
Kai ištrauksim skardą su nuostabiai gražiu nuostabiai kvepiančiu kepiniu, užpilstyti ant viršaus medų, leidžiant jam subėgti vidun pro įpjovimus.

Šitam geram daiktui nebereikia net ledų. Viskas čiki. Super.

Nuotykiai prie puodų ir šiaip plepesiai 5 comments

Kaip aš bandžiau sušnipinėti vengriško guliašo gamybos paslaptį

By Dalia on August 31st, 2010

Vaikščiojom miškais ir kalnais, prasimaitindami visokiais kūrybingais viralais “viską-ką-turi-sumesk-į-katiliuką” stiliaus.

Tai nesitikėjau ką nors sužinoti apie Vengrijos virtuvę.
Bet proga beveik pasitaikė. Ir beveik pavyko. Bet tik beveik.

Stovyklavom šalia mažos užeigėlės, aš net nežinau kokiu būdu, bet labai staigiai du mūsų grupės prancūzai suorganizavo, kad išvirtų mums guliašo.
“Ar valgysit?”- klausia mudviejų su E.- “Guliašas labai pigiai, tik 600 pinigų už vieną. Tai ar jums užsakyt? Ar valgysit? Aišku, kad valgysit. O jei viso nenorėsit, aš jūsų guliašus subaigsiu. Einu ir pasakau, kad jūs irgi valgysit” – suorganizavo Mišelis, kol mes tyliai svarstėm, ar mes alkanos, ar mes turim pakankamai pinigų ir pan.

Ten beje gretimais ir dušas buvo, tai atėjom į užeigėlę net nesmirdantys.

Susėdom prie stalo ir laukiam, kol pagamins guliašą.
Aha, galvoju, taigi nuostabiausia proga sušnipinėt, kaip gaminamas vengriškas guliašas. Virtuvėlės durys atviros, įsibroviau ten. Žiūriu: moteriškė pjausto agurkus. Oh, galvoju, tai čia guliaše dar agurkas sudalyvaus? Įdomu įdomu…
Žiūri moteriškė, ko aš čia įsibroviau. “Ar galėčiau jums padėt?” – taip aš norėjau jos paklausti, bet vengriškai gi nemoku nieko išskyrus egešegedren, tai pabandžiau su “help, hilfe, pomošč”, rodydama rankom, kad aš paimčiau iš jos peilį ir tik šnai-šnai-šnai agurkus supjaustyčiau. Pro atidarytas duris matau, kaip mūsiškiai mane stebi, jie irgi nelabai supranta, ką darau, bet paskui lenkas visiems išverčia: “Pomošč. She wants to help”

Moteriškei su peiliu rankose nieks neišverčia ir nieks neaišku. Ji žiūri į mane, kažko klausia, man atrodo, kad ji klausia, ar aš turiu priekaištų dėl to kaip pjaustomi agurkai. “Pomošč” – dar bandau pasiteisint. Tačiau tas žodis tiktų nebent lenkui. Moteris man neduoda nei peilio, nei agurko. Arba tikrai nesupranta, arba nenori šnipų įsileist.
Tenka man eit prie stalo ir kartu su visais laukti kol išvirs mums guliašas (tas beje visai malonu, nes mūsų visi labai šaunūs, o po dušo net ir nesmirdantys, nors mylėjau juos visokius).

Taigi vengriškas guliašas.
Sriuba su pomidorišku raudoniu, kurioje yra bulvių ir mėsos gabaliukų. Prie jos – milžiniškos baltos duonos riekės, atpjautos nuo milžiniško kepalo ir tiems, kas nori smūgiuoti savo skonio receptorius – smulkiai pjaustytos džiovintos paprikos gabaliukai.
Tikrai buvau dėkinga, kad paprika buvo atskiram dubenėly, o ne sumesta į mano guliašą.

Agurkas irgi nepakliuvo į guliašą, paaiškėjo, kad kai kas buvo užsisakęs salotų.

P.S. Primenu, kad neterminuotai vyksta vyksta guliašų paradas

P.S.S. Apie taip, kaip vietinę guliašo versiją galėtų pasigaminti virtuvės naujokas

Internacionalinė guliašo ragautojų komanda

1.pagaminta-išragauta 7 comments

Tarte Tatin – apverstas obuolių pyragas

By Dalia on August 31st, 2010



Šiandien rytą nardydama internete supratau žiaurią tiesą.
Visam pasauly visi jau žino,
visi jau pjausto, kepa, apverčia, lapnoja sau laimingi.
visi jau daugiau kaip šimtą metų žino apie Tarte Tatin, o nuo manęs slepia!
Iki šio ryto nieko nežinojau. Nė kad egzistuoja toks obuolių pyragas, nei apie seseris Tatin devyniolikto amžiaus pabaigoj kepusias obuolių pyragus mažo viešbutuko svečiams (Prancūzijoj, kurgi daugiau?). Viena ių – Stefanija – kartą apsižioplino ir užmiršo įkloti tešlą po obuoliais. Ai, baisus čia daiktas, užmiršo tai užmiršo, negi eisi kartis dėl užmirštos tešlos, tiesiog ėmė ir užmetė ją ant viršaus, taip sukurdama šedevrą.

Ir dabar visi apie tą pyragą žino, o nuo šiandien ir aš žinau, ir tu, kurs čia skaitai, žinai irgi, jeigu iki šiol nežinojai. Oi man visai patktų, jeigu prispažintų kas nors, kad pirmą kartą apie tokį pyragą girdi, gi visuomet maloniau ne vienintelei būt neišmanėlei. (Tikiuos nors Praeivis nežinos, ans nei filo tešlos nežinojo, bet mes jį apšvietėm.)

Kai jau užčiuopiau siūlo galą, pagūglinau kaip reikiant, pilna tarte tatin receptų, kurie truputį skiriasi proporcijomis arba kiaušiniais, bet savo esme panašūs: obuoliai karamelėje, užkloti tešlos lakštu.

Kiekiai maždaug:

Tešlai:
200 g miltų
100 g sviesto
druskos
truputis labai šalto vandens

Įdarui:
6-10 obuolių, būtinai kietų ir nesukrentančių, pvz antaninių
150 g cukraus
70 g sviesto

Miltus persijoti, dėti druskos, sviesto ir rankomis sutrinti iki trupinių. Tuomet įpilti truputį vandens, tik tiek, kad tešla suliptų į vieną gabalą (užteks šaukšto ar dviejų). Tešlą suvynioti į plėvelę ir įdėti į šaldytuvą.

Jau galima kurti orkaitę, kad šiltų. Pradžiai iki 250C.

Svarbu namų ūkyje rasti tinkamą indą, kad galėtų ir ant viryklės kaitinti, ir į orkaitą paskui įkišti. Dažnai daromas keptuvėje, jei rankena nekonfliktuoja su orkaite.
Inde, sakykim kad ir keptuvėj, ištipinti sviestą, supilti cukrų ir kaitinti maišant, kol jis paruduos. Galima dėti truputį vandens, bet tik ne tuomet, kai viskas įkaitę, bo spjaus atgal, Ir dar taip spjaus, kad maža nepasirodys.

Obuolius nulupti ir supjaustyti gabalais. Populiaru yra pjauti į keturias dideles dalis, bet neblogai ir mažų gabaliukų pasidaryti, kurie paskui gražiai užpildys tarpus.
Taigi tuos obuolius ir suguldom į šiltą karamelę ant keptuvės. Prisipažinsiu, man šiam etape sukilo abejonės, kažkaip nerimtai ta karamelė ant keptuvės dugno rymojo po obuolių kalnu. Bet nestabdykit proceso, yra vilties, kad viskas bus gerai. Jeigu jau man pavyko ir Stefanijai Tatin pavyko, tai kam čia gali nepavykti? Obuolių karamelėje maišyti nereikia.

Keptuvė su viskuo keliauja į orkaitę 15 min. Galima pridengti folijos lakštu, bet galima ir ne, čia ne esmė.

PO to keptuvę išimam, leidžiam orkaitei vėsti iki 180 C, per tą laiką išimam tešlą iš šaldytuvo ir ją iškočiojam į blyną, kuriuo uždengiam obuolius. Spausti nereikia. Truputį užkamšyti kraščiukus.

Siunčiam vėl į orkaitę kol apskrus tešlos paviršius. Gali trukti apie 20 min, bet tiesiog reikia žiūrėti kaip atrodo.

Kai iškepa, lūkterim apie 15 min, uždengiam keptuvę su pyragu didele lėkšte ir staigiu judesiuku išverčiam į ją pyragą. Turėtų gražiai sau išsiversti. Bent jau man išsivertė, ir Stefanijai, tai kodė tau galėtų neišsiversti?

Su visais obuolių pyragais tinka ledai, nu su šituo ypač, nes obuolių daug, o ledai puikiai gesina jų rūgštumo perteklių.

Kažin kaip Stefanija nugyveno savo gyvenimą? Daugiau gal nieko itin svarbaus nepražioplino, jau ir taip jos vardas įęjo į kulinarines knygas, o pvz mokslininkams tai būtų didžiausios svajonės išsipildymas – kad jų vardas būt parašytas mažąja raide kaip kokio ampero.

1.pagaminta-išragauta 16 comments

Agurkų sultys – distiliuotas vanduo ar kalio tirpalas?

By Dalia on August 17th, 2010

Mano kaimynės Bronė su Vida jau seniai man giria, koks gėris yra agurkų sultys.

Pernai neturėjau su kuo spausti (čia atsikalbinėjimas toks, kad būč norėjus, būč paprasčiausiai sutarkavus ir nusunkus).
Dabar turiu su kuo spaust – gerai sako žmonės, kad agurkai – tieisog vanduo, sulčių išeina tikrai daug, iš vieno peraugėlio ogurkevičiaus pilna stiklinė prisisunkia.
Žalios – tas gražu.
Bet nėr skanios.

Kas belieka – ogi du varinatai:

1. Motyvuoti save jų naudingumu. Paieškojus per google, tikrai atrandu, kad daiktas labai geras. Toks geras, kad jau beveik pradeda skanus atrodyt.

2.. Su kuo nors maišyti, kad gerosios savybės nenusižudytų, o skonis pagerėtų.

Apie naudą – iš įvairių internetinių autoritetų, tačiau praleidžiant  apie gydymąsi (aš gi ne daktarka, nei ligonė, kad apie gydymą žinočiau)

  • tarsi pačios gamtos pagamintas distiliuotas skystis, todėl ištirpdo daugelį organizme esančių nuodų ir išvalo jį geriau negu paprastas vanduo. Išplauna šlapimo rūgšties perteklių
  • turi daugybę visokių mikroelementų, o ypač kalio. Rašo, kad kalio yra 40 proc. Aš iš pradžių taip ir nukopinau, jau ketinau tautai paskelbti, bet dabar nebe visai suprantu… Tas 40 proc. kartojama įvairiuose lietuviškuose ir rusiškuose šaltiniuose. Jei agurką sudaro 95 proc vandens, haš-du-o, tai iš kur tas 40 proc kalio?   200 ml stiklinėj 80 g kalio?  Musiau kažkaip nemoksliškai čia mąstau… Angliškuose, beje, rašo nuo 14 mg iki 140 mg kalio šimte gramų, tai stiklinėj būtų jamant optimistiškai – 280 mg, o procentiškai – 0,14 proc.  Nu bet nesvarbica, faktas tas, kad jo ten yra, o tai gerai, nes kalis daro organizme gerus darbus, pvz normalizuoja kraujo spaudimą.
  • nuo agurkų angliavandeniai lėčiau virsta riebalais, todė gūglo kvietimai lieknėti man dar labiau neaktualūs
  • gerina plaukų, nagų, ragų, kanopų augimą
  • sultimis gydoma spuoguota ir strazdanota veido oda, šalinamos pigmentinės dėmės. Kadangi atsimenu senovę, galiu patvirtinti, kad būdavo toks reiškinys, vadinamas ogurečnyj losjon, agurku nekvepėjo, bet buvo žalias. Pirmą kartą natūralų agurką kosmetikoje naudojau, pamokyta Olgos. Vakarojom… nesvarbu kur, bet kitąpus kelio buvo visas laukas peraugusių agurkų. Kai jau nebepajėgėm daugiau suvalgyt, ji pradėjo pjaustyti agurką įstrižomis ripkomis ir valyti jomis veidą. Mes ne prancūzės, kurios pirmą braškę ne į burną, o ant veido, mes paprastos moteriškės, pirma pavalgom, o paskui… pasijaučiam damom ir daromės procedūras. Atmenat chrestomatinį paveiksliuką – moteris su agurkų ripkom ant akių.

Daugelis agurkuose esančių mikroelementų yra susikaupę žievėje. Tačiau čia kaupiasi ir daugiausiai nitratų. O civilizuotose vakarų šalyse ant žievės dar kaupiasi vaškas – kad gražiau parduodami būtų… taip, kad priklausomai iš kur gaunam, lupti arba ne.

Sužinojus apie šiuos gerumus (kuriuos priėmiau į omenį netikrinus, išskyrus tuos 40 proc, bet manau, kad apie juos tiesiog ne taip supratau), jau man tos sultys nebeatrodo bjaurios ir kartkartėm pavartoju, bet…

…bet dėl antro punkto, kad su kuo nors paskaninti… su kuo badžiau, su nieku netiko. Nei su burokėliu, nei su cukru, nei su obuoliu, nei su mėta, nei su leduku…. na bet nors naudinga.

Amerikoniško recepto, pagal kurį agurkų tarkius reiktų pavirti 10 min, tada nusunkti ir įdėti mėtų-imbiero, nebandžiau.

Į sveikatą!

1.pagaminta-išragauta 5 comments

Sekmadienio rytas fotografuojant vapsvas. Obuolių pyragas.

By Dalia on August 15th, 2010

Pagalvojau, kad taip ir atrodo tobulas sekmadienio rytas: niekam niekur nereikia skubėt, kas nori – dar miega, kas nori – jau miega. Visi langai atidaryti ir skersvėjai plevėsuoja užuolaidom. Gieda kaimynų gaidelis, o aš balkone fotkinu vapsvas.

Spintelėj nuo vakar likęs tobulo obuolių pyrago gabalėlis. Todėl liko, kad buvo paslėptas, o slėpiau nuo katino, kuris per atidarytą balkoną ateina kada nori ir vagia nuo stalo, jei ką nors randa.  Bet spintelėje pyragas  išsigelbėjo ir nuo keturių jaunikaičių, nes iš paliktų pėdsakų supratau, kad naktį jie buvo išalkę ir kepėsi tokia atseit picą. Ha! Šaldytuvą apšarino, o į spintelę nepažiūrėjo! Todėl galėjau nufotkintu ir į viešą virtualią erdvę įkelti, nes vakar vakare kai visi (įskaitant keturis jaunikaičius) valgėm, jau buvo tamsoka. Pyrago receptą radau Saulėtoje virtuvėje, iškart perskaičius jį pamilau, o iškepus nenusivyliau. Deja, tik pusę pyrago buvo teisingo, į kitą pusę man buvo neleista dėti razinų anei cinamono, tai ta pusė ir buvo tik šiaip tobula. Bet jau kur su viskuo… labai skanu.

Tradicinis olandiškas obuolių pyragas

300 g miltų
1 arb.š. kepimo miltelių
200 g sviesto
160 g cukraus pudros
druskos
1 kiaušinio trynys

50 g cukraus pudros

75 g razinų
800 g obuolių, nuluptų ir supjaustytų plonomis skiltelėmis
2 valg.š. cinamono (mano nuomone per daug – pusė šauštelio -pakaktų)
2 valg.š. cukraus pudros

1 kiaušinis, išplaktas

Sumaišyti miltus, cukrų ir žiupsnelį druskos. Sudėti kubeliais pjaustytą šaltą sviestą ir trinti pirštais, kol susidarys trupuniai.
Idėti kiaušinio trynį ir minkyti, kol gausime vientisą tešlą.
Kepimo popieriumi ištiesti 24 cm. skersmens kepimo indą ir 2/3 paruoštos tešlos iškloti dugną ir gana aukštas sieneles. Likusį trečdalį tešlos suvynioti į maistinę plėvelę ir dėti į šaldytuvą. Kepimo indą su tešla taip pat dėti į šaldytuvą.
Įkaitinti orkaitę iki 180 C temperatūros.
Sumaišyti obuolius, razinas, du šaukštus cukraus pudros ir cinamoną. 50 gu ckraus pudros apiberti ant tešlos pagrindo. Ant viršaus supilti sumaišytus obuolius.
Iš šaldytuvo išimti atidėtą trečdalį tešlos, tarp delnų “iškočioti” plonomis juostelėmis ir ant pyrago viršaus išdėlioti tinklelį.
Pyrago viršų (tešlos juosteles) aptepti plaktu kiaušiniu.
Kepti orkaitėje apie 1 val. , kol viršus gražiai parus ir pyragas iškeps.

Kai viską sudėjau ir paruošiau kepti, buvau įsitikinus, kad iškepęs pyragas byrės, nes neįsivaizdavau, kas tą storai įklotą obuolių sluoksnį krūvoj išlaikys, ir dar viršutinius tešlos zigzagus prie jų prijungs, maniau viskas sklaidysis visom kryptim. Bet kažkokiu paslaptingu būdu viskas puikiai susikompaktino.

Tik paėmiau mažoką formą, todėl iš kepančio pyrago pradėjo lašėti sultys, nebetelpančios formoje, ir karamelizuotis orkaitės apačioje.