. Septyni virtieniai | Nuotykiai prie puodų, receptai ir virtualios rezultatų degustacijos

Varškės pyragas su moliūgu

varškės pyragasMaiše, į kurį dedame plastiko atliekas, iš kažkur priviso begalybė saldainių popieriukų (nes popieriukai taigi jau kadū kadais nebe popieriniai). Ir mano striukės kišenėje. Ir kuprinikėje, kuri yra mano atseit rankinukas. Kas jų ten prikaišiojo? Gryn saldainių popieriukų sąmokslas. Kad susibalansuotų Visatos pusiausvyra, ant kitos svarstyklių lėkštės dedu sveiką maistą  - visokių vitaminų ir karotinų pilną ekologišką moliūgą. Bet juk negriaušiu lyg kokia triušė to moliūgo be nieko.

Varškės pyragas su moliūgu

  • 1 pakelis sausainių (pvz. “Selga”)
  • 100 g sviesto
  • 500 g varškės
  • 250 g kepto moliūgo
  • 100 g cukraus
  • 3 kiaušiniai
  • 1 citrina
  • 2 šaukštai bulvių krakmolo

Sausainius sumalti iki smulkių trupinių. Sviestą ištirpinti ir sumaišyti su sausainių trupiniais. Suberti į 20 cm skersmens kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi, paskleisti tolygiai ir suspausti. Padėti į šaldytuvą kol bus ruošiama varškė.

moliūgasNedidelį kietą moliūgą perpjauti, išimti sėklas, nulupti, supjaustyti gabaliukais. Galima iškepti orkaitėje. Galima patroškinti keptuvėje su trupučiu sviesto (tam skirtas sviestas neįrašytas į receptą, nes kepant orkaitėje nereiktų). Kepti (troškinti) kol suminkštės. Sutrinti šakute arba sumalti smulkintuvu (blenderiu). Šiam pyragui sunaudojau ketvirtadalį nedidelio moliūgo.

Varškę pertrinti arba sumalti tuo pačiu blenderiu. Jei taip sąžiningai, tai maliau viską kartu, ir varškę, ir moliūgą, ir cukraus ten pat įdėjau, o kadangi masė buvo sausoka ir nesidavė klusniai malama, bet kabinosi prie indo sienų, tai dar ir kiaušinius ten pat įtutinau. Bet aišku galima ir kultūringai: permalti atskirai, o paskui dėti viską iš eilės ir maišyti vis pakomentuojant: “mūsų varškytė jau susimalė, mūsų kiaušinukai jau susikūlė…”

Citriną gerai nuplauti. Įtarkuoti į varškę geltoną žievelės sluoksnį ir įspausti sultis. Įmaišyti krakmolo.

Pakurti orkaitę, nustačius 170 C. Varškės masę supilti ant sausainių pagrindo. Sulyginti paviršių. Kepti 40-45 minutes kol paviršius pasimatys šiek tiek apkepęs. Leisti visiškai atvėsti.

Nom-nom-nom. Gavos taip, kad viena pati beveik jau suvalgiau. Nu bet ne per vieną kartą!moliūgo varškės pyragas

 

Neverta atidėlioti pirmų kartų

ledaiPamatai šviežutėlį baltutėlį sniegą, į kurį kažkas krenta aukštielninkas daryti angelo, ir pagalvoji, kad tu dar niekada šitaip… Ir tada… ką? Krenti į sniegą ir plasnoji? Dar ne, dar suabejoji… negi tiesiog dabar?… o kaip čia atrodys? Pasižadi būtinai kada nors padaryti savo sniego angelą? Kada nors… Čia pat yra Cvajka, “Neverta atidėlioti pirmų kartų”- sako jis, tada tau daeina, kad tai tikrų tikriausia išmintis, dėl kurios verta dabar o ne kada nors tėkštis į sniegą.

Paskui valgome ledus. Nes netikėtai atsiranda visko, kas reikalinga jiems pasidaryi:

  • idėja (“pasidarom ledų!)
  • tinkamas indas (pati nežinojau, kam nešiausi tą runduliuką, o pasirodo – ledams)
  • kondensuoto pieno (mažiukas indelis Emilijos kuprinėje)
  • šaukštas
  • ir mes.

Pasemti indu puraus sniego. Sumaišyti jį su kondensuotu pienu. Gatava.

Į antrą bandymą šliūkštelėjome šlakelį likerio “Vanna Tallinn” – skonis dar pagerėjo, tačiau nežinau, ar man tik taip atrodo, ar iš tikrųjų ledų struktūra pasidarė grubesnė, nebeteko purumo. Gal taip suveikė likeryje esantys laipsniai?

Ledai buvo išrasti visai ne šiaurėje, kur sočiai sniego. Kas norėtų ledų šiaurėje? Ledai buvo išrasti kalnuose, kur saulei šviečiant norisi išsirengti, nors aplink spindi sniegai.

ledai kalnuose

 

 

Italas ir meksikietis… po 20 metų

gardėsisTie metai, kai mokėsi Maskvoje geologijos liko taip toli, kad net nebepanašūs į prisiminimus, o atrodo lyg seniai seniai matytas filmas… O kur dabar Mašulia? Kaip susiklostė jos gyvenimas keistoje šalyje Rusijoje? Gal vis dėlto pavyko jai ištekėti ir išvykti į kitą šalį? Bet nei Italas nei Meksikietis nebuvo tuo, kuris ją išsivežtų.

Meksikietis baigęs studijas grįžo namo. Pusbrolis Chulijo Marija Bonbonesas padėjo įsidarbinti geros firmos administracijoje… ne, geologu niekada taip ir nebuvo. Į darbą vaikšto apsirėdęs kostiumu. Kaip žmogus. Meksikiečiui vis dar patinka geltoni marškiniai aprašinėti raudonais žodžiais HOLA HOLA, bet jo žmona prisiekinėja, kad taip apsirengęs atrodo lyg pižonas. Vedė jis miestelio gražuolę… o Mergele Malonioji, negi tikrai buvo gražuolė šita išplerusi didžiaburnė rėksnė, jo septynių vaikų motina?!

Italas – rimtas ir padžiuvęs. Gyvena su mama gražiame senamiesčio bute. Dirba su  aplinkosaugos projektas. Ech, darbas daugiausia kabinetinis, su dokumentais. Labai atsakingas, reikia atidumo ir susikaupimo. Italui prapliko pakaušis. Taip ir nesusirado merginos, kuri įtiktų jo mamai. Ketvirtadieniais Italas išeina pasivaikščioti – susisupęs elegantišku apsiaustu žingsniuoja pagrindine miestelio gatve, o paskui užsuka pas Džiuzepę aperityvo. Pro langą stebi gatve einančias merginas… nė viena iš jų nė pusės nėra tiek graži, kaip buvo Mašulia.

1 dalis: Italas ar Meksikietis

Džiovintų pomidorų užtepėlė

uztepele Grįžti… iš kelionių kartais grįžti toks lyg ir ne visas. Veidas raudonai įdegęs spalio saulėje, akių kampučiuose baltos “vištos kojos”. Atrodo, grįžti. Verdi ryžius, eini į maksimą žvakelių, vaikštai absoliučiom lygumom, ant kurių jokio sniego. ”Labadiena labadiena”- atsakinėji visiems, kurie sveikinasi. O trečioji akis vis dar regi snieguotas kalnų viršūnes, dantytus kalnagūbrių kontūrus tamsoje po Grįžulo Ratais, virš ežerėlio kylantį debesį (žemai po tavo kojom), karališko mėlynumo gėles šalia tako ir pašąlusias bruknes, eglėmis apaugusius šlaitus, iš kurių kyšo keistų formų uolos ir paauksuotų maumedžių viršūnės, neįsivaizduojamo dydžio ir grožio šerkšno adatas, skardžius, žalia kerpe apaugusius akmenis, kuriuos spardo kalnų ožiai…

…ir tebesi toks… pusiau jau čia, pusiau dar ten. Kaip vindauzai, užstrigę ne toj versijoj, todėl kai kurie įprasti veiksmai pavyksta sunkiai.

“Gerai”- atsakinėji į klausimus kaip sekėsi. Kaip iš tiesų buvo, papasakoti neįmanoma nei žodžiais, nei nuotraukomis. Iš kur ta geltona-purpurinė-žalia mėlynė per visą koją?Užsigavau ant akmenų.

Prikritęs prie feisbuko kvėpuoji nuotraukomis ir trauki į draugus žmones negirdėtomis pavardėmis. Dar kokią savaitę jausimės savi.

Džiovintų pomidorų užtepėlė

  • 250 ml džiovintų pomidorų aliejuje
  • 100 g kieto sūrio (parmiggiano arba “džiugo”)
  • 100 g graikiškų riešutų
  • 3 skiltelės česnako
  • saujelė šviežių petražolių

Kiekiai nurodyti apytiksliai. Džiovintus pomidorus išgriebti iš aliejaus. Viską kartu susmulkinti. Aš smulkinu ant pjaustymo lentutės dideliu peiliu išlenktomis ašmenimis. Daroma taip: viena ranka peilis laikomas už rankenos, kita ranka iš viršaus prilaikomas arti smaigalio, ir lingavimo būdu einama per visus produktus kol susismulkina ir susimaišo.

Tinka ant baltos duonos, ant visokių džiūvėsių, su makaronais, su grikiais, o ypatingai tinka kalnuose.

kalnai

Pyragas su svogūnais ir grybais

svogūnų pyragasNesvarbu, ko būnu prisiplanavus šeštadieniui, bet jei paskambyja žmonės ir paklausia, ar noriu važiuoti į morkų lauką pažiūrėti kaip dirba archeologai, tai visada sakau TAIP! Skambutis ateina kai svogūnai jau sukišti į orkaitę keptis… (sakau, sukišti, nors rimtesni kulinarai įpratę į orkaitę šaudyti, bet aš dar to nemoku, tai nesvarbu, kas ant blėkų, aš paprastai sukišu. O jūs į orkaitę šaunate?)…. tai sakau tiem žmonėm, kad pirma svogūnų pyragas, o tik paskui morkų laukas su archeologais.

O dabar jie mane remia į kampą, duok svogūnų pyrago receptą! (Na jei sąžiningai, tai ne visi remia, o tik tie, kurie namuose turi orkaitę.) Tai žinoma, kad patogiau yra svogūnų pyragas, nes jį sukonstravai – iškepei – suvalgei! O jei būtum, žmogau, prisiplanavęs bandelių, tai mielinė tešla užsirūgtų belaukdama, kol grįši iš visokių fantastiškų šeštadienio nuklydimų, išbraidęs morkų lauką ir avių spiromis apibarstytas pievas, pamatęs užkerėtą pamiškę, absoliuč gražius žalius žiemkenčių laukus, krūmais apžėlusį aerodromą su tupinčiu lėktuviuku, namą, kurio palėpėje yra grabas,  apčiupinėjęs medinės Laumės papus ir ant akmens išbraižytas paslaptingas saulutes…

Pyragas su svogūnais ir grybais

Tešlai:

  • 130 g sviesto
  • 200 g miltų
  • 2 šaukštai grietinės
  • druskos

Įdarui:

  • 2 dideli svogūnai
  • 1 šaukštas alyvuogių aliejaus
  • 150 ml virtų grybų (turėjau smulkintų šaldytų raudonikių, bet kiti irgi tinka)
  • 100 ml grietinės
  • 1 kiaušinis
  • druskos
  • muškato riešuto
  • juodųjų pipirų
  • 100 g fermentinio sūrio

Sviestą išlydyti. Įberti druskos ir miltų. Sumaišyti. Turi gautis rupūs trupiniai. Įdėti tiek grietinės, kad viskas susiklijuotų į gabalą. Nebūtinai 2 šaukštai, grietinė juk būna įvairaus tirštumo. Suspausti tešlą į gabalą. Ilgai neminkyti. Suvynioti į plėvelę ir pasidėti į šaldytuvą kol bus ruošiamas įdaras.

Svogūnus smulkiai supjaustyti. Į keptuvę įpilti truputį aliejaus, suberti svogūnus ir kaitinti ant nedidelės ugnies uždengtus, kartais pamaišant kol jie suminkštės.

Jei grybai būtų naudojami šviežūs pievagrybiai, juos reiktų pasmulkinti ir pakaitinti ant kitos keptuvės, kad irgi suminkštėtų.

Įjungti orkaitę nustačius 170C. Tešlą įkloti į kepimo skardą, padarant bortelius. (naudojau 20 cm skersmes formą). Galima tešlą tiesiog gnaibyti nuo gabalo, rankomis išploti ir klijuoti ant formos dugno ir sienelių, sudurstant gabalėlius. Tešla pakankamai riebi, todėl nebūtina prieš tai skardą tepti riebalais.

Sumaišyti grietinę ir kiaušinį. Įtarkuoti sūrio. Sudėti šiek tiek praaušusius troškintus svogūnus ir grybus. Sudėti druską ir prieskonius. Išmaišyti. Supilti įdarą ant tešlos pagrindo.

Kepti apie 40 min., kol pasimatys, kad paviršius lengvai apkepęs. Valgyti karštą. Po to važiuoti ieškoti morkų lauko.

laumė