Slovakiškoje chatoje

Man būtinai reikėjo atsitolinti nuo 37 vaikų, kurie šūkavo aplink mane beveik dvi paras, tai kai tik galėjau, išėjau pasivaikščioti po kaimelį. Ramios jaukios gatvės, kuriomis vaikšto čigonai (visi su manim sveikinasi, ir pavieniai diedai, ir jaunimo pulkelis su gitarom ant pečių), gražiai apšviestas švyti senovinis gaisrininkų vežimas su pompa, … Skaityti toliau

Read more

Lašišos – bulvių – porų apkepas

Juk nesam mes blogi žmonės nuo to, kad negalim susilaikyti nesijuokę matydamos kaip latvis krenta aukštielninkas į Berzes upę?

Mes pačios jį prikalbinom prisijungti prie saulėlydžio plaukimo, kai mes jau beveik lipome į laivelius, o jis su savo ponia pro šalį važiavo gražiais dviračiais. Mes liepėm jiems irgi plaukti, nes … Skaityti toliau

Read more

Citrininis morenginis tortas

Kai buvau Olštyne, radau visiškai tobulą kavinę. Ją netgi labiau atsimenu iš Olštyno, negu pilį, kuri susijusi su Koperniku.

Kavinė turėjo visus gerus bruožus: joje skaniai kvepėjo, joje buvo žmonių, bet ne minios, kai kur buvo pagalvėlių, o stikliniame cilindre keli aukštai tortų.

Buvo ant palangių ir lentynėlėse knygų, viena … Skaityti toliau

Read more

Pusryčiai hostelyje

Į pusryčių kambarį susirenka kažkokių nelaimingų vyrukų. Atrodo jiems sunku po vakarykščios, nors ką jie veikė vakar aš nežinau.

Prisikepa kalną sumuštinių, lapnoja pienu užpiltas avižas. Pasitrina akis. Niurna. Nesuprasi, ar kalba viens su kitu, ar patys su savimi. Rusiškai ir lenkiškai jie niurna.

Po vieną ateina merginos. Sėda, užsimesdamos … Skaityti toliau

Read more

Kuršėnų vyniotinis

Ar gali būti, kad žinomiausias Kuršėnų atributas yra vyniotinis? Kalendoriai, molio puodynės, cukrus, plytos, Gruževskių dvaras, Ventos upė, prie kurios patvinusių pievų kadų kadaise lakstė žmonės, šūkaudami “Kur šiens?”… Visa tai reikšminga. Bet vyniotinis yra neprilygstamas.

Jaučiuosi Kuršėnų vyniotinio eksperte, kodėl gi ne?, nors tik vieną kartą jį vyniojau, bet … Skaityti toliau

Read more

2018-ieji, taip greit nulėkę į praeitį

Apsnigusi Klaipėda. Rytas

Metų pradžioje su didžiuliu malonumu tyrinėjau Klaipėdą, iki tol visai nepažįstamą. Visų paslapčių ji man dar neatskleidė, bet ir Peliuką ir Katiną šiaip ne taip radau. Taip gavosi, kad per 2018-us Klaipėdoj buvau gal net kokius penkis kartus, visi patiko.

Tatrai. Takas link Zawrat

2018-aisiais susikūrė nuostabus … Skaityti toliau

Read more

Pusryčiams silkė. Ir šnicelis

Gal nesigilinkim, iš kokios šalies buvo pasiųstas padažas per kurjerį. Siuntėjo pagalbininkai tik užklijavę adresą ir išsiuntę pasiteiravo, kas buvo siuntoj. Ahhhh, ojeee… padažas? Ujujuj, tik niekam nesakyk, kad ten buvo padažas… Siuntėjas jau ir pats atvyko pas Gavėją, o padažo vis nėr. Darom paiešką, sužinom, kad ankstų rytą dar … Skaityti toliau

Read more
Facebook Like Button for Dummies