Kepti grundalai (“byčiok”)

grundalai“Dabar prie Liepojos molo yra atplaukę patinėliai. Jie susiranda kiekvienas po gražią viečikę tarp akmenų, ją saugo ir lūkuriuoja. Patelės atplauks vėliau. Jei vieta, o gal patinėlis joms patiks, ten išnerš” – išaiškino Ponas Didysis Grundalų Ekspertas.

Aš taip nugalvoju, viena vieta tarp akmenų gal kuo nors ir skiriasi nuo kitos vietos tarp akmenų, bet vieno grundalo marmūzė nuo kito marmūzės tai nelabai. Nors ką aš žinau, žuvys savo išverstom akim turbūt pasaulį  mato kitaip.

Ponas Didysis Ekspertas keturis kartus per dieną vis patikrina orą Liepojoje, užmeta akį kas rašoma žvejų forume, ir sekančios grundalų ekspedicijos datą jau yra suplanavęs. Aš kartu nevažiuosiu, nes moterims ant molo negalima, išimtis daroma tik Eglei. Kažkodėl. Kai paklausiu kodėl, atsako “tu ir taip visur prisivažinėji”.

Grundalus jis vadina “byčok”. Sako, kad tos žuvys Baltijoje yra invazinės, todėl latvių gamtosaugininkai neriboja sugaunamo laimikio kiekio. Kiek sugebi, tiek vežk namo. Ponas Didysis Ekspertas sugeba daug.

Kaip kepti grundalus

Grundalo skusti nereikia – žvynų nelabai ten yra. Nupjauti galvą, išdarinėti vidurius ir nuplauti. Tiesa, per kiek vandenų beplautumei, vistiek gleivėti, bet nieko čia baisaus.

(Galva labai didelė, mėsingais žandais. Iš galvų išeitų žuvienė, bet svarbu išimti žiaunas.)

Užbarsčius druskos, palikti valandžiukei.

Keptuvėje įkaitinti aliejų – ne mažiau kaip 1 cm storio sluoksnį. Žuvį išvolioti miltuose, nukratyti jų perteklių ir kepti ant vidutinio stiprumo ugnies. Sudėjus žuvį, aliejus turi apsemti ją iki pusės. Kepti kol apskrunda. Apversti ir iškepti iš kitos pusės.

Gardi žuvis, ašakų beveik nėra.

Čija kokoso piene

chia

Čija – ispaninis šalavijas,- kurių sėklos yra nauja mada ir supermaistas. Gerosios savybės surašomos ilgu sąrašu (nepaprastai maistingos, tačiau padeda lieknėti, nes turi savybę blokuoti maisto kalorijų pasisavinimą, nuostabi žarnyno šluota, išvalanti įsisenėjusias atliekas iš virškinamojo trakto,suteikia energijos ir ištvermės, melejonai vitaminų ir tt. ir tt.)  Sąrašo nekartosiu, nes nesu ekspertė ir savo liežuviu vitaminų suskaičiuoti negaliu.

Tokie sveiki dalykai dažnai būna bjauraus skonio. Bet tik ne čija, kuri neturi ypatingo skonio. Jei sėklytės būna mažiau pabrinkę, daro malonų trekšt perkandant.

Čija sėklos gerai išbrinksta. Sugeria daug skysčio, kiekviena sėklytė apie save sukuria drebutinę kapsulę. Visas patiekalas sutirštėja lyg pudingas. Vienur rašo, kad užtenka mirkyti 10 minučių, kitur – kad per naktį.

Čiją su kokoso pienu mums abiems užtaisė E. (anonsavo dar tebevažiuodama namo, perspėjo “tik žinok, bus be cukraus”). Kokoso pieno aromatas tam paprastam reikalui suteikia neįtikėtinos prašmatnybės.

Neįmanoma apie jas rašyti ir neužsinorėti, todėl jau sulaksčiau į virtuvę ir užmerkiau. Iššluosiu save iš vidaus.

  • 150 ml kokoso pieno
  • 2 šaukšteliai čija sėklų.

Išmaišyti. Laikyti šaldytuve per naktį.

Galima grdinti kuo nors, mes tai šaldytomis braškėmis.

chia

Beveik napoleonas – tinginio versija

napoleonas1

Kai per visus internetus ima sklisti žinia, kad napoleono kepimą galima supaprastinti, tai kaipgi nepabandysi! Vietoj kapojamos, minkomos, kočiojamos napoleoniškos tešlos – pirktinės šaldytos bemielės sluoksniuotos tešlos lapeliai.

(Ta proga prisiminiau vieną padavimą iš sovietmečio laikų: tada sviestas buvo deficitu, ir jo nusipirkti buvo galima tik po vieną pakelį. Moteriškė prašo pardavėjos – prašau parduoti man keturis pakelius, aš noriu kepti napoleoną. Pardavėja: pirk margariną ir išsikepk brežnevą!)

Tai va, iškepiau napoleono tinginio versiją, tikrai labai paprasta, ir visai geras rezultatas, tačiau jeigu kas nors ant to paties stalo padeda tradiciniu būdu keptą napoleoną, pagal receptą, kuris nepasikeitė trisdešimt metų… nu ką, gerbiamieji, stebuklų nebūna. Tradicinis geresnis. Bet šitas irgi puikus!

Įprastinis napoleonas pertepamas kremu, padarytu ir maždaug lygiomis dalimis sumaišyto sviesto ir saldinto sutirštinto pieno. Šitą šiek tiek “paturbinau”, nes:

a) karamelės prieskonis labai pagerina skonį;

b) nes namuose neturėjau kondensuoto pieno, o grietinėlės kažkodėl buvau prisipirkusi.

napoleonas2

Supaprastintas tortas napoleonas iš sluoksniuotos tešlos

  • 2 pakeliai bemielės sluoksniuotos tešlos (pakelyje po 2 lakštus)
  • 200 g sviesto
  • 150 g cukraus
  • 50 g sviesto (karamelei)
  • 300 ml riebios grietinėlės

Sluoksniuotą tešlą išimti iš pakelio ir leisti atšilti. Patogiau yra ta, kur pakelyje būna du didesni lakštai. Jie būna stačiakampės formos, todėl ir patį tortą lengviau daryti stačiakampį. Atšilusią tešlą šiek tiek pakočioti ir kiekvieną lakštą perpjauti pusiau. Taip gauname 8 stačiakampius.

Įkaitinti orkaitę iki 180C. Kiekvieną lakštą iškepti kol lengvai pakeičia spalvą – vienam maždaug reikia 7 -10 minučių kepimo. Iškepę tešlos lakštai išsipučia kaip pagalvės, nieko tokio.

Išimti sviestą iš šaldytuvo kad suminkštėtų.

Pasigaminti karamelę – produktų kiekius imti kaip surašyta čia, o procesas aprašytas čia: karamelės receptas. (Napoleono pertepimo karamelėje daugiau grietinėlės, ji gaunasi tirštumo kaip kondensuotas pienas).

Atvėsusią karamelę sumaišyti su sviestu. Kremu pertepti atvėsusius tešlos lakštus. Juos dar ir gerai apspaudyti delnu, kad pasipūtimą priveiktume.

Tortą suvynioti į maistinę plėvelę ir palaikyti šaldytuve kelias valandas.

napoleonas3

Varškės keksas

varskes keksasLėktuvai krenta, teroristai sprogdinasi, partijos neršia, Seimo rinkimai artėja, NBA krepšininkai meta tritaškius, o aš… aš lyg niekur nieko keksus kepu!

Fotografuoju pakišus po saulės spinduliu (profesionalai sako – negalima keksų fotografuoti saulėje), o žvaigždė, renginyje pasirodžiusi pernykšte suknele man nesukelia jokio šoko.

Varškės keksas

  • 100 g sviesto
  • 150 g cukraus
  • 3 kiaušiniai
  • 250 g 9 proc. riebumo varškės
  • Vanilinio cukraus
  • 1 šaukštelis kepimo miltelių
  • 200 g kvietinių miltų
  • 100 g razinų
  • 1/2 šaukštelio cukraus pudros

Minkštą sviestą gerai ištrinti su cukrumi iki purumo. Cukraus kristalėliai nelabai skuba ištirpti, bet nieko tokio, ištirps, kai kitus produktus sudėsime.

Į sviestą dėti kiaušinius po vieną, kaskart gerai išmaišant iki vientisos masės.

Varškė turi būti pertrinta, be jokių gumuliukų, nes jei tokių bus, nepavyks gera kekso struktūra. Patogu, kad tokios “lygios” varškės būna pirkti. Varškę įmaišyti į sviesto – kiaušinių masę.

Dėti vanilinio cukraus.

Miltus sumaišyti su kepimo milteliais ir įsijoti į tešlą.

Razinas nuplauti, lengvai nusausinti ir sumaišyti su šaukštu miltų, o tada įmaišyti į tešlą.

Kepimo formą patepti riebalais (arba jei silikoninė arba išklota kepimo popieriumi, tai nereikia). Sudėti tešlą į formą ir šiek tiek aplyginti paviršių.

Įkaitinti orkaitę iki 170C temperatūros, kepti apie 50 minučių.

Dar šiltą apsijoti cukraus pudra.

varškės keksas

Kavinė kažkur Kryme: kepti rapanai

rapanai

Einančią gatve mane suviliojo kreida užrašytas meniu “plovas su rapanais”. Rapanai? Lyg ir girdėtas žodis. Iš atminties išplaukia kriauklės, pardavinėjamos kaip suvenyras, vaizdas.

rapana
Tokie yra rapanai. Tai jie valgomi?

Einu vidun. Nedidelė kavinukė: keli staliukai ir uždaras lyg kioskas baras, labai aukštas, man iki kaktos. Kol į mane niekas nekreipia dėmesio, patyrinėju ant staliuko padėtą plastikinį meniu. Jame daug visko, mane domina rapanai, kurie yra plove arba kepti arba kepsniukų pavidalo.

Du vyriukai pagaliau suderinę reikalus prie baro, atsisėda. Ateina mergelė Katia, ir paprašau aš keptų rapanų. Šalia baro sėdėjusi vyresnė moteris iškart išeina į virtuvę užduoties vykdyti. Aš dairausi.

Kampe netikras židinys. Virš jo paveikslai “paauksuotuose” rėmuose, vaizduojantys saulėlydžius jūroje. Ant sienos televizorius informuoja, kad greit bus Dimos Bilano koncertas ir kad “ką per vasario 23-ąją padovanosi , tą ir gausi kovo 8-ąją”.

Prie kito staliuko porelė: mergina jaunutė, smulkutė, blondinutė, o vyriukas… nu toks… įdomus. Nosis aiškiai buvo laužta, tiek veidas, tiek rūbai gerokai pasiglamžę. Jie gurkšnoja vyną ir valgo užkandukus, persmeigtus smeigtukais.

Du vyriukai išeiginiais treningais, tie, kur ką tik atsitraukę nuo baro, sulaukia savo užsakymų: vyno ir po stiklinę vandens.

Per televizorių prasideda kažkoks keistas klipas, pritraukiantis visų dėmesį. Klipo herojė patiria visokių kančių, meilužis jos nebesiveža į žadėtą Lofoteną, ji suvokia, kad jos užpakalis per didelis, be to dar atsiklijuoja blasktienos ir spaudžia batai.

Vyriukai išeiginiais treningais susidaužia stiklinėmis “za vsio chorošeje” (ot aš berazumė, kaip galėjau pagalvoti, kad stiklinėse vanduo?!). Užkanda jų įdomi:  ant lėkštės guli išligai praluptas, bet vis dar žievėje bananas, supjaustytas griežinėliais, kurių kiekvienas persmeigtas plastikiniu smaigeliu.

Vienišas pensininkas sukioja rankose brendžio taurę, dairosi į lubas. Nusiteikęs filosofiškai. Lubos veidrodinės.

Vyriukas laužta nosimi nerimsta, tai eina lauk, tai į tualetą. Jo mėlynos akys kaip stiklinės, vaikšto lyg autopiloto vedamas. Pagaliau atsisėda nebe prieš savo blondinutę, o ant sofutės šalia jos, apsikabina (ji nieko prieš), ir abu žiūrinėja nuotraukas jos išmaniajame telefone.

Vyriukai išeiginiais treningais išeina. Vienas jų nešasi maišiuką, per kurį persišviečia bulvės ir svogūnai.

Kramtau keptus rapanus. Jie šiek tiek guminiai, bet gardžiai pakepti su svogūnais ir užpilti sviestu. Prisimenu tas tolimas vasaras, naktis ant jūros kranto po žvaigždėmis neapsakomo ryškumo, ant akmenų prie pat vandens kūrento laužiuko pėdsakus, šalia kurio kažkas paliko visą krūvą rapanų kriauklių. Tuščių.

Virtieniai konditerijoje Sakiuose

SakiNe Šakiuose. Mieste prie Juodosios jūros, kurio pavadinimas Saki. Konditerija yra pačiame miesto centre, keli žingsniai nuo cerkvės, prie pat turgaus, greta kultūros rūmų.

kavinėMerginos raudonomis bliuskomis šiek tiek nuobodžiauja – apie 10 valandą ryto personalo daugiau nei lankytojų. Ant durų raštelis, kad darbuotojų joms reikia dar daugiau… dar ant durų parašytos magiškos raidės Wi-fi, kurios įviliojo mus vidun labiau, negu maistas. Ai, bet nieks su tuo wi-fi nesigavo, kai paklausiau kaip vadinasi tinklas, merginos raudonom bliuskom ėmė žiūrėti viena į kitą, pasakė, kad viską rasiu ant čekio, kurio deja Ponas Didysis Ekspertas nepaėme.

Mes sėdime prie staliuko prie lango ir laukiame užsisakytų virtienių.

SakiPro langą žiūrime į centrinę aikštę, kur apsuptas spygliuočių stovi paminklas proletariato vadui. Tai pakyla dangun, tai nutūpia visus paviršius balandžiai.  Dangumi kriokdami pralekia Rusijos naikintuvai. Būreliu bėgioja šunes. Vaikšto žmonės. Stotelėje, kuri kaip tik prie lango, sustoja autobusas “Jodobrom – bolnica per vajenkomatą”.

Bobulė pasiremdama dviem lazdomis ateina pyragėlių – čia jų ir su kopūstais, ir su bulvėmis, o taip pat platus picų bei hamburgerių pasirinkimas.

Padavėja Katia atneša mums virtienių. Jos lūpa kažko patempta, klausia ar čia jau viskas, ar mes dar ko norim. Ėėėėj, man ant virtienių neuždėjo grietienės, o už ją sumokėjau atskira eilute! Vėl atėmė mano lėkštę, sugrįžo prie kitų merginų ir visu kolektyvu ėmė tyrinėti čekį. Atgavau savo virtienius jau su grietiene. Taigi tvarka.

Saki SakiSaki SakiSaki

Džiovintos slyvos su kumpiu

slyvos su kumpiu

Vieną kartą važiavau į Rygą. Kas per kompanija buvo nesupratau, bet patiko. Viskam dirigavo vyrai, bet vietoj turgaus ėjo į muziejų, vietoj alaus rinkosi kisielių, vietoj baliaus – vargonų koncertą. Smagi tokia buvo kompanija. Važiuojant į Rygą po autobusiuką vaikščiojo padėklas su gardumynais. Labiausiai man patiko kumpiu apvyniotos slyvos, kai padėkliukas ateidavo iki manęs, čiupdavau nedvejojus. “Tik būtinai turi būti biovelos juodasis kupis”- sakė slyvų vyniotoja Elytė.

Nebūtinai iš karto patikiu, ką man sako, todėl kai pati susikaupiau slyvų vyniojimui, nusipirkau dvi pakuotes kumpio, vieną juodąjį, kitą šiaip kažkokį brangų ir išoriškai panašų. Įsitikinau, tikrai juodas kumpis žymiai geriau.

Ai, dar vienas patarimas, perkant kumpį geriau nebandykit skaičiuoti, kokia jo kaina už kilogramą. Kam skaičiuoti, kilogramais gi neperkam.

slyvos su kumpiu

Džiovintos slyvos su kumpiu

  • džiovintų slyvų be kauliukų
  • plonai pjaustyto biovelos juodojo kumpio

Slyvas nuplauti, nusausinti. Kumpio riekeles perpjauti per pusę skersai. Slyvą apvynioti kumpiu ir persmeigti dantų krapštuku. Dėti į kepimo skardą.

Kepti 10-12 minučių orkaitėje, įkaitintoje iki 180C.

Puiki vieno kąsnio užkandėlė, tinka pasiimti į Rygą ir bet kur.

slyvos su kumpiu