Kavinė, kuri atsidaro dvi dienas per metus

k7Pernai buvau radusi įdomių reiškinių ir visiškai apstulbinta apie juos parašiau (Kavinė, kuri atsidaro tris dienas per metus). Šiemet, toms ypatingoms dienoms artėjant vėl išvažiavau į Viljandį, gi reikia sužinoti – atsidarys ar neatsidarys?

viljandi kavinė

Kiek sykių buvau nuėjusi patikrinti neaišvaizdaus namo aklinais uždangstytais langais? Iškart kai nuvažiavau, paskui vėliau vakare, kitą dieną iš ryto, paskui ir vėl, ir vėl… Nieko (netyčia į kadrą patekęs pro šalį einantis vyras juodais drabužiais nesiskaito), aš jum sakau, kad nebuvo nieko. Patampiau užrakintas duris, įsitikinau, kad tikrai nieko nesimato pro langą, apžiūrėjau, kaip namas atrodo iš kiemo…. visur tik nieko.

kavinė viljandyje

Per tą laiką Viljandyje radau išdygusių daugiau vienadienių kavinių – dviejų sesučių kavinė Kondaso centro kieme savo aplinka priminė tą, kurią kūrėme su Aušra ir pavadinome “Laukinio augalo laisvė“. Sesutės savo kavinėje turėjo hamaką ir žvakių ant medžių pakabintuose stiklainiukuose, bet pas Aušrą į svečius buvo atplaukę gulbių!kavinė Viljandis

Patikrinau jau pernai mano aplankytą Roheline Maja, kuri jau išaugo į tikrą normalią kavinę. Kaip ir anksčiau labai gardus varškės pyragas, jauki aplinka ir dar daugiau žmonių. Pamačiau kažkur matytą veidą, man atrodė, kad iš pernykštės paslaptingosios kavinės, kuo labiau žiūrėjau į juodaplaukę moterį, rikiuojančią staliukus ir nešiojančią kapučinus, tuo labiau man atrodė, kad taip, tai ji… Turbūt sujungė pajėgas ir vietoj dviejų atskirų kavinių dabar atidarė vieną? Galų gale pagavau už rankovės ir paprašiau pasiaiškinti, ar mačiau ją pernai kitoje kavinėje. “Aš tave pažinau.”- atsakė ji, bet oi ne ne, ne iš anos kavinės, buvom susitikę visai kitur… Ups.

Viljandi kavinė namuose

Vaikščiodama gatvėmis radau visai mažų kavinyčių, įrengtų atidarytuose savo namų languose,

Viljandi vafliai gatvėje

o taip pat prie namų durų pardavinėjamų ką tik iškeptų vaflių. Kai visus parduodavo (vienos štukos kaina 50 centų), nueidavo į virtuvę, iškepdavo naujų, ir krautuvėlė atsidarydavo vėl. Viskas labai gražu, bet aš norėjau darsyk aplankyti tą kavinę, kurioje buvau pernai. Jau beveik neturėjau vilties, kad ji atgis, bet vis dar nueidavau patikrinti.

viljandiIr pagaliau pamačiau praviras duris! Įėjau vidun, pamačiau dabar jau tikrai tą pačią moterį ir taip apsidžiaugiau, kad tiesiog norėjau pulti jai į glėbį.

Ji buvo estė, todėl glėbio man neišskėtė. Pasakė, taip, ji mane atsimena, santūriai nusistebėjo, kai pasakiau, kad keli šimtai lietuvių prilipę prie feisbuko laukia žinių apie juos, pasakė, kad šiemet tik dvi dienas tebus atsidarę. Atsisėdau ant sofkutės tarp pagalvėlių ir nufotografavau žvaigždes ant lubų.

kavinė viljandiVėl buvo kapučinas auksu tviskančioje aplinkoje, degančios žvakės ir kalėdinės lemputės, lango vietoje – nuotrauka su dangoraižių žiburiais. Vėl čia buvo žmonių, grojo lengvas džazas, vienas kūdikis kažkodėl užsinorėjo atropoti prie manęs, puolė artyn su gvoltais, bet jį pagavo motina ir išsinešė lauk…kavinė Viljandi

Ir vėl viskas buvo jauku, gera, “kiek norite tiek mokėkite”, bet tik dvi dienas per metus. O kitu laiku čia nieko nėra.

 

 

Daržovių pyragas (su salierais)

daržovių pyragas

Buvau pažadėjus šio pyrago receptą paviešinti, paskui sau laimingai šį pažadą patiešijau, bet kai vaikštau tam pačiam Jonišky, kaip ir tie, kuriems pažadėjau, tai nieko čia keisto, kad užmato mane kur nors prekybcentry, užspiečia tarp kruopų lentynų ir pažadą primena.

O tokie dalykai džiugina labiausiai! Reiškia geras buvo pyragas, jei po mėnesio dar kas nors recepto paklausia.

Surašau kiekius ne tokiai didelei skardai, kaip kepiau Žagarėj, o maždaug A4 formato skardai.

Tešla:

  • 170 g sviesto
  • 100 g grietinės
  • 300 g miltų
  • druskos

Įdaras:

  • 1 šaukštas lydyto sviesto ghi
  • 1/3 saliero gumbo
  • 1/2 brokolio
  • 3 šaukštai konservuotų kukurūzų
  • 100 g fermentinio sūrio
  • nedidelis gabaliukas (maždaug 0,5 cm) imbiero
  • žiupsnelis maltų indiškų kmynų (kumino)
  • žiupsnelis ciberžolės
  • maltų juodųjų pipirų
  • truputis asafetidos (nebūtinai)
  • druskos

Miltai geriausiai tinka karališki (su jais visos trapios tešlos geriau gaunasi), bet galima ir su paprastais. Sviestą ištirpinti, sumaišyti su grietine, šiek tiek druskos ir supilti į miltus. Viską suspausti į tešlos gniutulą. Ilgai minkyti nereikia, tik kad sviestas – grietinė pasiskirstytų ir nebeliktų sausų miltų. Tešlą suvynioti į maistinę plėvelę ir padėti į šaldytuvą bent valandai (bet galima ir iki rytojaus).

Įdaras pasiruošiamas keptuvėje. Pirmiausia susipjaustyti daržoves: salierus kubeliais, brokolius gabaliukais. Įkaitinti sviestą. Jame trumpai pakepinti prieskonius: smulkiai trakuotą imbierą, kuminą, ciberžolę, asafetidą. Suberti salierus ir brokolius. Smulkesniąsas brokolių dalis galima sudėti kiek vėliau. Užberti druskos, sumažinti ugnį ir šutinti pamaišant. Turi atsirasti šiek tiek skysčio ir jame viskas gražiai suminkštėti, o jei dėl kokių nors nesuprantamų priežasčių skysčio neatsiranda, galima šliūkštelti truputį vandens, labai nedaug. Maždaug tuo pačiu metu turi įvykti du dalykai – daržovės suminkštėti, o skystis išgaruoti.

Užgesinti po keptuve ugnį. Įjungti orkaitę, nustačius 160C. Išsiimti iš šaldytuvo tešlą.

Greičiausiai tešla bus tiek sukietėjusi, kad nebekočiojama. Du trečdalius tešlos supjaustyti apie 0,5 cm storio griežinėliais, juos sudėlioti į skardą, o likusią tešlą dar į šaldytuvą. Tešlos griežinėlius skardoje suspausti delnais išploninant ir sujungiant, kad pasidengtų visa skarda ištisiniu sluoksniu, o dar geriau, kad dar ir nedideli borteliai gautųsi.

Per tą laiką kol vyksta manipuliacijos su tešla, daržovės keptuvėje šiek tiek spėja praaušti. Įmaišyti kukurūzus. Įtarkuoti sūrio. Užbarstyti maltų juodųjų pipirų. Viską suversti ant tešlos pagrindo ir aplyginti. Išimti iš šaldytuvo likusį trečdalį tešlos ir užtarkuoti ant daržovių burokine tarka.

Kepti orkaitėje 160C 45-60 minučių – kol pasimatys, kad paviršius šiek tiek pradeda apskrusti.

Specialiai kad nufotografuotų šį pyragą Rasos dieną Rasa lipo į medį. O ją fotografuojančią irgi Kai Kas nufotografavo.
stovykla 2015-06-19

Vyšnių fruželina. Pagaliau aš ją radau!

fruželinaTolimais 2008 metais pati apstulbusi nuo savo drąsos išskirdau į Berlyną. Nakvynę susiradau per hospitalityclub, nes tada jis dar veikė. Inteligentiškas vokietis įsileido mane į svečius, mes kartu pavedžiojome jo šuniuką ir sutikome praeivį, kurį pamatęs vokietis labai susijaudino. “Ar matei su kuo ką tik pasisveikinau?!” Mačiau, bet nepažinau. “Kaip nepažinai? Taigi David Gering, garsiausias vilončelistas, taigi jis Vilniuje gimęs!”. Ai, bet kad jo nepažinau… Parėjome pavedžioję šuniuką ir tada gavau deserto, kurį specialiai mano atvykimui buvo sutaisiusi svetingojo vokiečio žmona Katrin. Bet kokio nuostabus deserto! Susidėjo jis iš keptų obuolių, plaktos ir dar kažkaip užskanintos grietinėlės, o paslaptingiausias buvo tirštas saldžiarūgštis gaivus vyšnių užpilas. Nuo 2008-ųjų tą vyšnių užpilą retsykiais prisimindavau, bet nei kaip tokį padaryti, nei kokiu pavadinimu jo receptų ieškoti nežinojau.

Iki šiandien. Atsitiktinai rastas ir šiandien išbandytas receptas priminė užmirštą skonį.

fruzelina

Vyšnių fruželina

  • 500 g vyšnių be kauliukų
  • 2 šaukšteliai  (8 g) želatino
  • 6 šaukštai cukraus
  • 1/2 citrinos sulčių
  • 2 šaukšteliai bulvių krakmolo, ištirpinto 2 šaukštuose vandens

Želatiną (naudojau Dr. Oeteker) užpilti 4 šaukštais vandens ir palikti išbrinkti. Krakmolą užpilti 2 šaukštais vandens ir išmaišyti. Vyšnias supilti į puodą, užpilti cukrumi, užkaitinti iki virimo. Įpilti citrinos sultis ir visą laiką maišant supilti krakmolą. Ugnį po puodu užgesinti. Kol dar viskas karšta, sudėti išbrinkusią želatiną ir intensyviai maišyti kol ištirps. Jei nelabai tirpsta, galima dar pakaitinti, bet neleisti užvirti.

Išpilstyti į indelius ir atvėsinti.

Ši fruželina yra tiršta, bet ne kaip žele, pakabinus šaukšteliu lieka duobutė, bet tokia minkšta duobutė. Fruželina geriausiai tinka desertams: su varškės apkepu,  su plakta grietinėlė, su panna cotta. Na ir plebėjiškai – ant batono riekės.

Negaliu nieko pasakyti, koks saugojimo laikas. Mano skaitytuose receptuose fruželina arba nebuvo skirta atsargoms, arba ją su visais stiklainiukais reikėjo pasterizuoti. Kiek ilgai išsilaikytų paprasčiausiai supilstyta į stiklainius gal pavyks patikrinti, nes Ponas Didysis Ekspertas į ją nesikėsina. Jis Berlyne nebuvęs, jam tokios fruželinos nepatinka ir vsio.

Receptas iš Moje Wypieki

fruzelina vysniu

Manų chalva (Sudži ka halava)

manu chalvaAnąsyk, kai buvo užklupęs mane indiškų valgių įkarštis, išsibandžiau dvi chalvas. Abi geros. Iš manų kruopų. Nes chalvos gali būti visokios, tik svarbu, kad cukraus būtų dosniai. Arabų kalba žodis chalva reiškia saldumyną.

Manų kruopų chalva gerai tinka tarptautinę jogos dieną.

Manų kruopų chalva

  • 650 ml pieno,
  • 300 g cukraus,
  • 1/2 arb. šaukštelio tarkuoto muskato riešuto,
  • 35 g razinų,
  • 35 g lazdyn, graikiškų arba kitokių riešutų,
  • 200 g sviesto,
  • 225 g manų kruopų.

pienasUžkaitinti pieną su cukrumi ir muskatu. Suberti razinas ir laikyti ant labai silpnos ugnies. Riešutus apskrudinti ir sukapoti (vieną sykį dariau su anakardžiais, kitą kartą – su saulėgrąžomis).manu

Didesniame puode storu dugnu ant nedidelės ugnies ištirpinti sviestą, suberti manų kruopas ir vis pamaišant mediniu šaukštu apskrudinti kol kruopos pasidarys rusvos, o sviestas pradės atsiskirti nuo kruopų.

manu kruopu chalva

Intensyviai maišant supilti į kruopas karštą pieną, suberti riešutus. Dar kelias minutes pakaitinti maišant, kol viskas sutirštėja.

manu kruopu chalva

Labai skanu kol šilta. Galima ir šaltą valgyti, bet kol šilta skaniau.

Netrukus bus paskelbtas ir Manų chalvos su karamele receptas (ir viena, ir kita labai gardžios, tik su šiuo cukraus kiekiu kiek per saldžios).

Braškių desertas

braškėsBuvom nuvažiavę į braškių plantacijas patys pasiskinti po 1 eurą už kilą. Pasitiko labai griežtas Chorche Luisas don Pedro: “eisit ten, kur jau nuskintos, imsit tvarkingai po eilę ir rinksit visas iš eilės. O ką? Galvojot, kad lakstysit po visus laukus ir rankiosit tik didžiąsas?”

Šiek tiek sutrikom, nes kaip tik ir tikėjomės, kad lakstysim po visus laukus ir rankiosim gražiausias, tai padvejojom, ar geriau išvis nešti mieles iš plantacijos, ar paklusti. Apžiūrėjom, kad mum paskirtose vagose braškės dar gana gražios, tai sutikom. Kaip pilki grumsteliai tėviškės žemės gimtos prigludom prie vagų, rinkom visas iš eiles, net ir suskes, tik kai pasitaikydavo supersuskė, apsidairydavom, kad Chorche nemato ir nusviesdavom tolyn. Taip įsijautėm, kad po septynis kibirus prisirinkom. Nu gal ne visai septynis, bet jei būtumėm tiek taros pasiėmę, tai ir būtumėm pririnkę. Šiaip jau gražios braškės. Dabar visą žiemą mėtysiu į eterį receptus su šaldytom trintom braškėm.

Šis – su šviežiomis.

Desertas su braškėmis

  • 0,5 kg braškių
  • 250 ml grietinėlės
  • 250 ml graikiško jogurto
  • 2 šaukšteliai želatino
  • 100 g cukraus
  • žiupsnelis vanilio cukraus

Braškes nuplauti, supjaustyti gabaliukais arba sutrinti. Želatiną paruošti su keliais šaukštais vandens pagal instrukciją ant pakelio (būna, kad reikia brinkinti ir kaitinti, būna, kad tik užpilti karštu vandeniu). Grietinėlę išplakti iki putų. Suberti cukrų ir vėl išplakti. Supilti jogurtą ir vėl plakti. Naudojau graikišką, nes tirštesnis. Supilti paruoštą želatiną, gerai išmaišyti ir krauti į indą persluoksniuojant su braškėmis. Porai valandų padėti į šaldytuvą.

Labai gera puri konsistencija ir geras skonis.

braskes

Labai gardus varškės pyragas su trešnėmis

varske ir tresnemisŠiandien man paskambino nepažįstama moteris ir pasiūlė padovanoti stangrinantį bei liekninantį masažą, nes aš pažįstu daug moterų. Išsigandau ir pasakiau “ne, ne”.

Geriau jau imčiau dovanas už tai, kad esu tokia šauni ir kad su manimi smagu būti, ir kad mano pyragai labai skanūs, bet “pažįstate daug moterų” man atrodo įtartinas nuopelnas.

Todėl likau nemasažuota.

Varškės pyragas su trešnėmis

  • 100 g sviesto
  • 170 g sausainių (pvz. “selga”)
  • 500 g varškės
  • 250 g maskarponės
  • 2 kiaušiniai
  • 100 g cukraus
  • 2 šaukštai manų kruopų
  • 1 didelė citrina (arba 2 mažos)
  • sauja razinų
  • 2 saujos trešnių.

Sviestą ištirpinti, geriausiai tą padaryti dubenėlį su sviestu uždėjus ant garų. Sausainius smulkiai sumalti. Čia tinka bet kokie sausainiai “iš pakelio”, bet verta rinktis tuos, kurie jums skanūs, nes jų skonis taigi niekur nedings. Sausainių trupinius suberti į lydytą sviestą ir išmaišyti. Kepimo formą (20 cm skersmens) iškloti kepimo popieriumi, nieks čia neprikeps, bet kad lengviau paskui būtų išimti. Suberti sausainių- sviesto trupinius, išlyginti ir suspausti. Padėti į šaldytuvą tam laikui, kol bus ruošiama varškė.

Varškę sutrinti su cukrumi ir maskarpone. Įmaišyti kiaušinius. Citriną nuplauti, įtarkuoti į varškę geltonąjį sluoksnį ir įspausti citrinos sultis. Kad būtų lygesnė tekstūra, galima prasukti su blenderiu. Manų kruopas dėjau prieš tai paskrudinusi, tas suveikė labai teigiamai, bet skrudinti nėra būtina. Razinas nuplauti, apdžiovinti, įmaišyti į varškę.

pyragas su tresnemis

Supilti varškės masę ant sausainių pagrindo. Ant viršaus užmėtyti trešnes ir kiekvieną truputį spusteli pusiau paskandinant varškėje. Trešnėms buvau išėmusi kauliukus, bet knietėjo pabandyti, o kaip bus, jei su visais kauliukais… tai kelias užmečiau su visais kauliukais, ir dar su koteliais, kad matytųsi, kur jos yra. Galiu pasakyti, kad ir su kauliukais gerai.

Kepti 160 C orkaitėje 45-50 minučių.

Valgyti kai visiškai atvėsta, geriausia – kitą dieną.

pyragas su tresnemis

Ryžiai su špinatais

ryziai su spinatais

Dabar jau net neatsimenu dėl ko praeitą savaitgalį galvojau “ne, ne, niekada daugiau…. ujujuj, man čia viskas per sunku ir visai nepatinka”. Buvo tokių momentų, bet dabar jie nebeatrodo teisybė. Atmintin įstrigo kiti dalykai, gerumas ir geranoriškumas, balti moterų apdarai ir šysenos pasidabinus gėlių vainikais, bruzdesys kai jos ateidavo arbatos ar išsiplauti savo dubenėlių vienintelėje kriauklėje. Juokas, susikabinimai rankomis, sutartinės iš grotuvo virtuvėj ant palangės, ir iš grotuvo kitam kambary, kuomet atrodė, kad mes čia valgom, o už durų susirinkęs visas ansamblis traukia “nemunėlio-nemunėlio” alkanais balsais.

Viriau valgyti jogos savaitgalio dalyvėms, trisdešimtkažkelioms. Viena sriuba, atsiprašau, šiek tiek prisvilo, bet viskas kitkas buvo gerai. Virtuvinio meno kūriniai, kvepiantys kuminu, kardamonu, gvazdikėliais, visi tokie, kuriuos Ponas Didysis Ekspertas būtų įvardinęs “samaješ”, sulaukė komplimentų, todėl dabar savimi didžiuojuosi. Nei taip jau sunku buvo, nei ką.

Ryžiai su špinatais (palak čaval)

  • 1puodukas (apie 180 g) basmati ryžių
  • 2 puodukai vandens
  • didelė sauja špinatų ir/arba jaunų balandų lapų
  • 1 šaukštas lydyto sviesto ghi
  • žiupsnelis maltų kalendros sėklų
  • lauro lapas
  • druskos
  • saujelė pakepintų žemės riešutų
  • žiupsnelis grūstų juodųjų pipirų

Ryžius gerai nuplauti, nupilti vandenį ir suberti į koštuvą, kad nusivarvėtų.

Puode užkaisti vandenį su druska. Perrinkti špinatus, nupjaustyti kietesnius stiebus. Aš naudojau šiek tiek špinatų ir kiek daugiau – jaunų balandų lapų ir viršūnėlių. Lapus nuplauti, šiek tiek sujaustyti. Kai vanduo užvirs, sumesti lapus į vandenį ir po kokių 10 sekundžių išgriebti.

Puode storu dugnu įkaitinti sviestą, jame pakepinti kalendrą ir stambiais gabalais sulaužytą lauro lapą. Suberti ryžius ir maišant kepti, kol kruopos prisigers sviesto. Idealu, jei jos net pasidarys permatomos (man nelabai pavyko). Suberti špinatų ir balandų lapus, išmaišyti. Užpilti sūdytu vandeniu, galima tuo, kuriame buvo apvirti lapai. Sumažinti ugnį, uždengti puodą ir virti nemaišant. Maždaug po 7 minučių virimo suberti žemės riešutus, nemaišyti, vėl uždengti dangtį ir baigti virti. Visas virimo laikas maždaug 10 minučių. Ryžiai turėtų sugerti visą vandenį, išvirti, bet išlikti birūs.  Prieš valgant, įberti grūstų juodų pipirų ir pakedenti šakute.

Pagal Adiradža Dasa Harė Krišna Vegetariniai valgiai, su nedideliais pakeitimais.