. Septyni virtieniai | Nuotykiai prie puodų, receptai ir virtualios rezultatų degustacijos

Latvių virtuvė: manų Bubertas

Manu bubertsLatviui visai normalu savo vaikui įdėti vardą: Girts. Įsivaizduojat, kūdikis tik gimė, o į jo viso gyvenimo dokumentus jau įrašyta: Girts. Įsivaizduojat kaip paskui tas vaikas užauga ir atvažiuoja į Lietuvą pasimokyti gaisrininkų kursuose. Dėstytojas rimtu veidu garsiai skaito kursų dalyvių sąrašą, nori patikrinti ar visi atėjo, tegu kiekvienas atsiliepia “esu”, ir tada… sužino dėstytojas, kad viens į jo kursus atėjo Girts!

Girts latviams yra normalus vardas. O desertui normalus pavadinimas –  Buberts! Ponas Didysis Ekspertas negali patikėti… kaip jis vadinasi? Huberts? Neee, sakau, Buberts. Išviriau kisieliaus,  o prie jo vot imsiu ir padarysiu buberto… Ieškau internete tikro buberto recepto (nes miltų bubertas – tik jo atmaina), Ponas Didysis Ekspertas stovi už nugaros, kol duoduosi po latviškus internetinius receptus, stebuklingu būdu viską juose suprasdama, o jis mato tik tiek, kad gaminimo laikas 45 minutės.  Cha, visai ne, čia tik latviams reikia 45 minučių, aš susisukau per kokį 15 .

Jeigu desertas vadintųsi Girts, jo pavadinimą turbūt gerai įsidėmėtume. O Bubertas žiūrėk ir užsimiršta. Kai padejuoju, kaip sunku po pietų, vietoj paguodos sulaukiu Pono Eksperto priekaišto: nereikėjo valgyti tiek daug to… kaip jo… Kabaldūno.

Manų bubertas

  • 400 ml pieno
  • 3 kiaušiniai
  • 4 šaukštai manų kruopų
  • 4 šaukštai cukraus
  • žiupsnelis vanilinio cukraus
  • žiupsnelis druskos

Kiaušinių baltymus atskirti nuo trynių. Trynius išplakti su 2 šaukštais cukraus ir vaniliniu cukrum, o baltymus  - su kitais 2 šaukštais cukraus iki standžių putų, kad pavertus indą, jos nekristų lauk.

Užkaitinti pieną. Įberti truputį druskos. Kai pienas jau beveik užvirs, berti manų kruopas visą laiką maišant. Kruopų bėrimo metodą galima pavadinti “lietumi” – nesmarkiai ir pasklaidant. Kelios minutės virimo pamaišant  ir košė sutirštėja. Supilti plaktą kiaušinio trynį visą laiką maišant. Nuimti nuo viryklės. Gerai išmaišyti. Sudėti plaktus kiaušinių baltymus ir išmaišyti atsargiai.

Gaunasi gardi košė, valgoma užpylus rūgštoku kisieliumi. Purus manų bubertas, kuris kisieliuje plaukia.

 

Orkaitėje kepta skumbrė

skumbre keptaAš savo gyvenimą leidžiu prie kompo, o Ponas Didysis Ekspertas – prasmingoms ir šeimai naudingoms veikloms. Nenuostabu, kad kartais nesutariame įvairiais klausimais. Didžiausias mūsų gyvenimo kivirčas įvyko prieš du metus vėlyvą gruodžio vakarą einant namo, kai snigo. Ponui Didžiajam Ekspertui pasivaideno, kad pusto, tai visą kelią ginčijomės, a snėng, a pusta. Nors aš absoliuč aiškiai mačiau, kad SNIGO! Ak, ne, apie žiemos reiškinius jis ne ką išmano. Bet apie žuvis tai taip. Ir net labai taip.

Pavyzdžiui ką tik įvyko toks įrodymas. Kol skumbrė gulėjo atšildyta ir išdruskinta, o aš išnaudojau tą laiką prie kompo, iš Pono Eksperto gavau neatidėliotiną komandą: “Įlįsk į internetą, pažiūrėk vikiepdijoj, ar skumbrė giminiuojasi su tunais?” Paklusniai atsiverčiu skumbrę, tačiau jos aplinkoj nebuvo jokio tuno. “Dabar žiūrėk tuną”,- sako jis. Atsiverčiu tuną, ir nuotraukytėj matau visai tokią pat žuvį kaip skumbrė. Nebebūtina nė biologinės klasifikacijos skaityti, giminystė iškart akivaizdi. O nežinojau.

Orkaitėje kepta skumbrė

  • šaldyta skumbrė
  • druska
  • česnakas
  • prieskonių mišinys (Provanso ar Viduržemio jūros tipo) 

Žuvį atšildyti. Išdarinėti. Keliose vietose įpjauti. Druską sumaišyti su prieskoniais ir susmulkintais česnakais ir įtrinti žuvį, taip pat ir iš vidaus, ir per pjūvius. Palikti kelioms valandoms.

Orkaitę įkaitinti iki 220 C. Žuvį dėti į skardą ir kepti 20 min. (Bulvėms tiek kepimo laiko neužteks, jei norit kartu bulvių, jas reikia sudėti gal 10 min anksčiau. Arba supjaustyti smulkiau.) Valgyti karštą, bet skanu ir atvėsusi.

Pono Didžiojo Tunų Eksperto žuvies uodega orientuota į Pietus, maniškė – į Šiaurę. Bet tai nieko nereiškia.

Pyragėliai su kopūstais – greitoji versija

pyrageliai su kopustaisGal tikitės, kad kulinarinių tinklaraščių rašytojai yra prisiėmę sau misiją kelti maisto kultūrą, saugoti tradicijas ir rūpintis jūsų sveiku valgiaraščiu? Negaliu garantuoti už visus, nes jaučiu, tarp mūsų yra ir tokių. Bet aš tai ne. Aš tik noriu Lietuvai pasigirti ką valgau, o kelti savo lėkštes į tinklaraštį vis kiečiau, negu į feisbuką. Jokios misijos čia nerasite. Ką tik senas geras teisingas pyragėlių su kopūstais receptas buvo supaprastintas iki greito maisto. Viens-du ir yra, galima fotkinti ir nuotraukom dalintis su pasauliu.

Pyragėliai su kopūstais

  • pakuotė sluoksniuotos mielinės tešlos (5 lapeliai, viso 400 g)
  • 0,7 l raugintų kopūstų
  • 1 didelis svogūnas
  • 2 šaukštai aliejaus

Tešlos lapelius išdėlioti, kad atitirptų.

Svogūną supjaustyti ir pakepinti aliejuje kol vos pradės apskrusti.

Raugintus kopūstus paragauti – jei atrodo labai rūgštūs, nuplauti. Jei labai rūgštūs, nuplauti per kelis vandenis. Sudėti į keptuvę ant kepančių svogūnų, uždengti ir troškinti ant lėtos ugnies kol suminkštėja – trunka apie pusvalandį, bet reikia ragauti. Troškinimui reikia šiek tiek skysčio – sulčių nuo kopūstų arba vandens. Būtų gerai, jei troškinti kopūstai spėtų atvėsti, iki kol taps įdaru. (Bet kaip parodė patirtis, nieko baisaus, jei sudedu karštą – greito maisto atveju viskas darosi greitai.)

Orkaitę įjungti, nustačius 170C. Tešlos lapelius supjaustyti per pusę (kvadratėliais). Dėti kopūstų, sulenkti per pusę arba trikampiu ir užspausti kraštelius. Kepti apie 20 min. (Sudėjus karštą įdarą, užteko 17 min).

 

Latvių virtuvė: miltų bubertas

miltų bubertasAr būtina važiuoti tūkstančius kilometrų ieškant kulinarinės egzotikos,  jei ji prasideda už penkiolikos kilometrų? Latvijoje! Gamtovaizdžiai ten panašūs, klimatas tas pats, laukai taip pat lygūs ir žemė dosni tokiu pat derliumi, tai atrodo iš kur ten galėtų būti kulinariniai skirtumai. O yra, ir dar kokių!

Vasarą buvau paprašius E., kad man šiek tiek pašnipinėtų latviškos virtuvės įdomybių, tai ji parvežė žinių, kad mėgstamiausias Blankenfeldės dvaro desertas – uzpūtens, dar vadinamas debesmana. Jos nesužavėjo, todėl debesmanos man taip ir neišvirė. Pasakojo tokį smagų epizodą: sumanė latviai pasidaryti šatibarščių. E. pasisiūlė nuskusti bulvių, bet latviai nesuprato, o kam prie šaltibarščių bulvės. Užtai į šaltibarščius įpjaustė dešros šlapiankos!

O šiandien mane patraukė link nuotykių, ot, galvoju, pasidarysiu aš ko nors egzotiškai latviško. Buberts! Ėjej, internete, išduok man, kas tas buberts!

Tikrasis bubertas padaromas su manų kruopomis. Jo supaprastinta versija – miltų bubertas (miltų buberts, miltų buberts – norisi dainuoti pagal melodiją”čiornyj bumer”). Receptų internete radau daug, visi daugmaž vienodi, ir dažniausiai bubertą verda bent jau iš litro pieno. Išbandžiau ir čia aprašau proporcingai sumažintą bubertą, pagal latvius, tai būtų tik 2 porcijos, bet kaip paragavimui, tai gana didelės, tai gal išsibandymui tiek ir užtektų.

Miltų bubertas

  • 2 kiaušiniai
  • 250 ml pieno
  • 2 šaukštai cukraus
  • 2 šauštai miltų
  • 0,5 šaukštelio vanilio cukraus
  • 200 ml spanguolių kisieliaus

miltų bubertas

Kiaušinių trynius atskirti nuo baltymų. miltų bubertas

Trynius gerai sumaišyti su cukrumi ir vaniliu cukrumi (latviai rašo “sujaukt”, o kiaušinius, kaip ir viską kitką jie skaičiuoja gabalais)

miltų bubertasĮ suplaktus trynius įberti ir miltus, o kad nebūtų pernelyg tiršta, įpilti dalį pieno iš recepte nurodytų 250 ml. Viską sumaišius, turi būti tokio tirštumo masė, kurią galima pilti.

miltų bubertasKiaušinių baltymus suplakti iki standžių putų.

Pieną užkaitinti beveik iki virimo.

miltų bubertas Visą laiką maišant, srovele supilti kiaušinių trynių ir miltų plakinį į pieną. Kaitinti ant lėtos ugnies kol sutirštėja visą laiką maišant, kad nebūtų gumuliukų (kaip latviai rašo, kad nebūtų kunkulų)miltų bubertasĮmaišyti iki standžių putų suplaktus kiaušinio baltymus. (Pasak latvių: įjaukti sukultus baltumus) Bejaukiant jie šiek tiek subliūkšta, tačiau bubertas vistiek dar turi purumo. Ar įmaišius baltymą, dar reikia kaitinti? Kai kuriuose receptų rašo, kad taip. Kai kuriuose nutylima. Sakykim, kad dar reikia šiek tiek pakaitinti. Maišant, tai yra jaukiant.

Į dubenėlį įpilti kisieliaus. Populiariausias šalia buberto – spanguolių kisielius, bet gali būti ir kitas. Arba trintų šviežių uogų tyrė. Į kisielių dėti šilto arba atvėsusio buberto. Bubertas čia yra pagrindinis veikėjas, todėl jo reikia daugiau, o kisielius atlieka tik padažo funkciją.miltų bubertas

Mano įspūdis: iš pradžių atrodo keistai. Minkštas su skystu… kažkaip… bet šaukštas po šaukštas atrodo vis geriau, ir galų gale grynai skanu. Ir jei pradžioj atrodė, kad čia labai didelė porcija gausis, galų gale pamatai, kad viskas labai įveikiama ir net nieko prieš būčiau pakartoti.

Miltų buberts, miltų bubets, la la la la, lalala.

Canneles Bordeaux

kanelesLabai gražus Sonatos laiškas su labai gražia nuotrauka ir receptu saldumyno, kurio pavadinimo net ištarti nemoku. Bordo kanelės?

Laba diena Dalia,

Prieš kiek laiko ieškojau vieno patiekalo recepto internete ir paieška atvedė į jūsų tinklaraštį. Kadangi tas receptas buvo apipintas įdomia istorija, tai, aišku, neiškenčiau nepašniukštinėjusi toliau. Ir taip įsitraukiau, kad net pamiršau, ko aš čia ieškojau. Tai va, jau kelinta diena skaitau jūsų blogą ir mėgaujuosi. Radusi kvietimą parašyti savo istoriją, nusprendžiau taip ir padaryti, nes labai norėčiau susipažinti.
Pas mane irgi kartais užklysta visokių tautybių ir visokio plauko pakeleivių ir aš pati kartais kur nors mėgstu nuklysti. Gal ir nesu tokia labai jau patyrusi keliautoja kaip norėčiau, bet po truputį vis daugiau ir daugiau į tai įsitraukiu.
Prieš keletą savaičių viena keliautoja mergina iš svetingumo klubo, su kuria jau vasarą ir rudenį porą kartų plaukėme baidarėmis, suorganizvo tarptautinę vakarienę. Dauguma dalyvių buvo iš Lietuvos. Viena pora atvyko net iš Baltarusijos. Iš patiekalų populiariausi buvo pyragai ir kiti saldumynai, bet stalo vidury spėjo pasipuikuoti ir moliūgų sriuba, patiekta moliūge, ir daiginta liucerna su norvegiška duonele, pesto bei avokadu, ir net ypatinguoju baltarusišku būdu paruošta silkė, kur tiesiog sumakaluoti grietinė, majonezas, actas ir silkė. Ingredientai lyg ir paprasti, bet pas mus turbūt nelabai įprasta tiek daug visko kartu sukrauti į vieną marinatą. Labai smagi keliautojų kompanija, įvairios istorijos ir nutikimai, vakaras prabėgo kaip viena minutė.
Aš pati vežiausi į šią vakarienę prancūzišką desertą – canneles Bordeaux (cannelé bordelais), kurios buvo labai gerai įvertintos. Tai ir noriu pasidalinti jų receptu.

Canneles yra bene daugiausia legendomis apipintas desertas. Vieni sako, kad šių mažų pyragėlių istorija prasideda prieš 300 metų, kai juos pradėjo kepti Bordeaux regiono vienuolės, panaudodamos vyndarių atiduotus kiaušinių trynius (kiaušinių baltymus jie naudodavo vyno skaidrinimui).
Pasak kitų šaltinių, legenda byloja apie tai, kad vieno Bordeaux miestelio gyventojai surinkdavo dokuose išpiltus miltus ir kepdavo pyragaičius savo neturtingiems vaikams.
Ilgą laiką šis puikus desertas buvo tai užmirštamas, tai vėl prikeliamas naujam gyvenimui, kol pagaliau XX amžiuje buvo taip išpopuliarintas ne tik Prancūzijoje, bet ir visame pasaulyje, kad tapo klasika.

Receptas ir ingredientai yra labai paprasti, gaminimo procesas taip pat. Tik tiek, kad šie pyragėliai skaniausi iškepti tam tikroje formelėje. Sako geriausia naudoti varines formeles, bet aš pati naudoju silikoninę formelę. Blogiausiu atveju galite pabandyti paprastas keksiukų formeles, bet kiek skaičiau, tai rezultatas nebūna tas pats.
canneles formeles
Internete peržvelgiau ir išbandžiau keletą receptų, bet geriausiai man tiko IRRI style receptas su šiokiomis tokiomis modifikacijomis

Canneles Bordeaux

1/2 litro pieno
- žiupsnis druskos
- 2 kiaušiniai + 2 tryniai
- 3 val.g š. skystos vanilės (ekstrakto) ( galima pakeisti į vanilės ankštį arba cukrų)
- 1-2 val.g š. romo ( pačio geriausio galima juodojo)
- 250 g cukraus
- 50 g sviesto
- 100g miltų
- sviesto formelių ištepimui (aš silikoninių formelių netepu)
- rudojo cukraus formelių pabarstymui

Į platų indą suberiame miltus ir cukrų, vanilinį cukrų (jei naudojate vanilinę ankštį ją dedame į kaitinamą pieną, ekstraktą taip pat pilame į pieną). Druską, jei naudojate smulkią, berkite ten pat. Aš naudoju stambią, tai įmetu į pieną, kad išsilydytų. Išmaišome.

Į kaitinimui skirtą indą supilame pieną, romą ir vanilės ankštį ar ektraktą. Kaitiname iki užvirimo, kol pakraščiuose pradės matytis burbuliukai.

Tuo metu kol pienas kaista, į miltų ir cukraus mišinį dedame kiaušinius ir trynius bei išmaišome. Tada pilame išlydytą sviesta ir taip pat gerai išmaišome (aš dažniausiai sviestą vis tik dedu į kaitinamą pieną, nes esu didelė tinginė) Tada tik nugriebiu šiek nuo viršaus iš kaitinamos masės, kad miltų- kiaušinių masę būtų lengviau išmaišyti iki vienalytės)

Kai pienas kaip reikiant užkaista, jį karštą supilame ant miltų masės ir vėl gerai viską išmaišome. Tešla bus skysta, labai skysta, bet taip ir turi būti. Miltų dėti daugiau tikrai nereikia.

Išmaišytą tešlą atvėsiname (vėsiu metų laiku aš išnešu į balkoną) ir dedame į šaldytuvą mažiausiai valandai. Geriausia būtų per naktį ar net parai. Galima laikyti iki kelių parų (paprastai aš įsimaišau dvigubą normą ir kepu per du kartus).

Išėmus iš šaldytuvo gerai išmaišome ir pilame į cukrumi pabarstytas formeles (jei turite metalines, jas reikia ištepti sviestu). Kadangi tešla skysta, aš įsipilu į indą su snapeliu ir supilstau į formeles.

Kepti reikia dedant į iš pradžių iki 250 -260 °C įkaitintą orkaitę – 10-15 min. Paskui karštį sumažiname iki 180 °C ir kepame dar 40-50 min. Nebijokite jei viršus atrodys jau labai tamsus, taip ir turi būti. Traškus karamelinis apvalkalas, ir minkštas kreminis vidus – tai yrai canneles bordelais.

Išėmus palaukiame kol šiek tiek atvės, krapštome lauk iš formelių ir valgome dar šiltas. Tada caneles yra pačios skaniausios (nors man labai skanu ir atvėsusios). Užsigeriame šampanu arba arbata. Labai labai gardus desertas.

Geros dienos,
Sonata
(Sonatos tinklaraštis  http://drawingdesign.blogspot.com/)