Blynas – biskvitinis omletas

biškoptovy omlet

“Nežinai omlet byškoptovy?”- negali atsistebėti Iza. Taigi vienas paprasčiausių dalykų, kuriuos žino visi! Bet aš tai nežinojau. O gal tik lenkai žino visi?

Mudvi buvome parėję po ožkų šėrimo ir artišokų ravėjimo, norėjome pavalgyti greit, o popiet dar kai kur apsilankyti. Todėl Iza pakūrė mikserį, suplakė ir iškepė du didelius gardžius blynus, kuriuos suvalgėme pasigardindamos kaštainiais išmirkusiais sirupe mosto cotto. Paskui važiavome vingiuotais keliais pro visokias grožybes. Pakelėje matėme kedrines pušis, į jas žiūrėdama Iza pasakojo kito savo svečio nuotykius Toskanoje. (Buvo taip, jis važiavo automobiliu su savo šeima. Pamatė pušis, o taigi jų konkorėžiuose būna tų gardžiųjų riešutėlių. Žmona paprašė sustoti ir nuėjo pasirankioti konkorėžių. Neilgai trukus prie automobilio atėjo kita moteris, iš to, kaip menkai buvo apsirengusi, iškart galėjai suprasti, kad ne autostopininkė. Pamačius automobilį, padarė prielaidą, kad sustojo dėl jos, taigi atėjo, iškart klest ant sėdynės ir pradėjo gundyti. Vyriškis bandė ją išprašyti, bet nemokėjo jokių užsienio kalbų, o be to prostitutė buvo atkakli ir labai siūlė paslaugą. Faktas, kad automobilyje buvo dar ir mažas vaikas, išpūtęs iš nuostabos akis, jai netrukdė. Tada sugrįžo žmona su konkorėžiais, ir tik bendromis visos šeimos pastangomis pavyko tą pusplikę iš automobilio ištempti.)

Tai kaip nesijuoksi, kai pamatai kedrines pušis ir išgirsti tokią istoriją, kuri yra visiškai tikra.omletas

Biskvitinis omletas

2 blynams – omletams

  • 4 kiaušiniai
  • 3 šaukštai miltų
  • žiupsnelis druskos
  • sviesto arba aliejaus kepimui

Atskirti kiaušinių trynius nuo baltymų. Baltymus su žiupsneliu druskos suplakti iki standžių putų. Po vieną dėti trynius ir plakti toliau. Įberti persijotų miltų ir švelniai išmaišyti.

Įkaitinti keptuvę. Uždėti ant jos šiek tiek riebalų. Supilti pusę tešlos. Kepti ant nedidelės ugnies 3-5 min., kol apkeps viena pusė, tada apversti ir iškepti kitą pusę. Svarbu, kad ne per stipri ugnis, nes iš viršaus apdegs, o viduje taip ir liks skysta tešla.

Valgyti šiltus su uogiene.

Receptą pasitikrinau pažiūrėjus kelis lenkiškus tinklapius, visur rašė: kiek kiaušinių, tiek šaukštų miltų. Bet kai namuose testavau, patyriau, kad taip gaunasi sausokai, taigi miltų truputuką pamažinau.
biskoptovy

Aguoninis šokoladinis pyragas

aguonietis

Prisipirkau lenkiškos aguonų masės skardinėse. Pirmiausia vieną nusipirkau, nes radau kad yra parduodama. Paskui pamačiau, kad aguonų masė skardinėse atpigo, ir nusipirkau vėl. Šiuo metu yra dar labiau atpigę, o tas nežmoniškai mane erzina. Kai nueinu į parduotuvę duonos kasdieninės, tas skardines pakilnoju, arba šiaip stabteliu prieš jas ir trumpai pamedituoju. Bet ne kaskart perku.

Vienoje skardinėje 850 g aguonų masės. Vienam kepimui sunaudoju pusę.  Labai nedaug darbo, viskas makalai-makalai, ir kepa šedevras.

Greitas aguoninis šokoladinis pyragas

  • 450 g aguonų masės (masa makowa) iš parduotuvės
  • 3 kiaušiniai
  • 100 g graikiškų riešutų
  • 100 g šokolado
  • 100 g džiovintų vaisių (razinų, ananasų ir kt.)
  • 1 šaukštelis apelsinų cukrinukų
  • 2 šaukštai grietinės
  • 2 šaukštai manų kruopų

Šokoladiniam sluoksneliui ant pyrago viršaus

  • 50 g juodo šokolado
  • 100 ml grietinėlės

Įjungti orkaitę nustačus 175C. Kepimo formą apie 20 cm skersmens iškloti kepimo popieriumi.
Graikiškus riešutus sukapoti peiliu iki stambių gabalų.
Šokoladą sutarkuoti arba dar geriau taip pat sukapoti peiliu, bet kad nebūtų didesni nei 0,5 cm gabaliukai. Mažos šokolado salelės duodą geresnį efektą, negu tolygiai pasiskirstę drožlės.
Visus produktus išmaišyti. Tešlą sukrauti į kepimo formą, palyginti paviršių ir kepti 45 minutes.

Grietinėlę pašildyti. Į ją sudėti juodo šokolado gabalėlius ir išmaišyti kad ištirptų. Užpilti ant šiek tiek atvėsusio pyrago paviršiaus. Kai atvėsta, šokoladas sustingsta.

Pagal Makowiec last minute su kai kuriais pakeitimais.

Varškės apkepas

Varškės apkepas

Varškės apkepas

  • 0,5 kg varškės
  • 6 šaukštai manų kruopų
  • 150 ml pieno
  • 3 kiaušiniai
  • 4 šaukštai  cukraus
  • vanilinio cukraus
  • 20 g sviesto kepimo formai ištepti

Varškės apkepas

Manų kruopas užilti pienu ir palikti bent puslavandžiui kad išbrinktų. Galima pieną pašildyti, kad išbrinktų greičiau.

Varškės apkepas Atskirti kiaušinių trynius nuo baltymų. Suplakti trynius su cukrumi ir vaniliniu cukrumi.Varškės apkepas Baltymus išplakti iki standžių putų.Varškės apkepas

Į varškę sudėti išbrinkintas manų kruopas. Jei ne visą pieną sugėrė, visvien sudėti viską, taip pat ir pieną. Supilti išplaktus kiaušinių trynus su cukrumi.Varškės apkepas Gerai išmaišyti iki vientisos masės. Galima blenderiu.Varškės apkepas

Sudėti plaktus kiaušinių baltymus. Maišyti mentele arba šaukštu, lėtai ir atsargiai.

Varškės apkepas

Formos dydis maždaug A4 formato (maždaug 20×30 cm). Kepimo formą ištepti sviestu. (Aš netepiau, prie mano formos neprikepa). Supilti varškės masę ir aplyginti paviršių.Varškės apkepas

Kepti 170 C apie 50 min. kol pasimato, kad paviršius šiek tiek apkepęs. Varškės apkepas

Valgyti šiltą.

10 faktų apie rozmariną

Rosemarinus

1. Rozmarino tėvynė – Viduržemio jūros pakrantė. Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Graikijoje rozmarinai iki šiol auga natūralioje gamtoje: skurdžiose pievose, kalnų šlaituose.
2. Auga krūmais, gali pasiekti 1,5 m aukštį ir 2 m plotį.
3. Išvertus iš lotynų kalbos, rozmarino pavadinimas reiškia „jūros rasa“. Ant uolėtų, saulės kepinamų šlaitų augančiam rozmarinui nelabai reikia lietaus vandens. Gyvybę gali palaikyti drėgmė, kurią vėjas atneša nuo jūros.
4. Rozmarinas giminingas tokiems augalams kaip čiobrelis, bazilikas, šalavijas, pelynas, mėta, levanda. Visi jie priskiriami magnolijainių klasei, notrelinių šeimai.
5. Senovės Egipte, Graikijoje šio kvapnaus augalo šakelės buvo deginamos šventyklose kaip smilkalai – aukos dievams. Rozmariną taip pat degindavo norėdami išvalyti patalpų orą, kuriose susirinkdavo daug sergančių žmonių. Viduramžiais žmonės nešiodavosi rozmarino šakeles, kad eidami per maro apimtas teritorijas galėtų prisidėti jas prie nosies ir taip apsisaugoti nuo užsikrėtimo per orą. Net Antrojo pasaulinio karo metais kad dezinfekuotų aplinką prancūzų gydytojai ligoninėse degindavo rozmarinus.
6. Tikėta, kad dažnai rozmarinus uostantys žmonės gyvena ilgai ir yra sveiki, išsaugo jaunystę. Jų kvapas išvalo mintis, padeda atsiminti svarbius dalykus.
Senovės Graikijoje studentai nešiodavo rozmarinų vainikus arba bent įsipindavo šakelę į plaukus ir tikėdavo, kad tai jiems padės per egzaminus. Tiek senovės Graikijoje, tiek Romoje rozmarino šakelėmis pagerbdavo mirusius – ko gera dėl to, kad ilgiau juos atsimintų.
7. Į kitas Europos šalis rozmariną atvežė vienuoliai, auginę jį vienuolynų darželiuose. Rozmarinas išpopuliarėjo kaip prieskoninis ir dekoratyvinis augalas.
8. Viduramžiais Anglijoje vestuvių dieną tiek nuotaka, tiek jaunikis prisisegdavo rozmarino šakelę – kad visada juos lydėtų meilė, ir kad būtų vienas kitam ištikimi. Anglijoje rozmarinas auginamas nuo XIV amžiaus.
9. Rozmarinas laikomas Marijos augalu (angliškas pavadinimas Rosemary –  „Marijos rožė“). Kai Mergelė Marija su savo vyru Juozapu ir mažu sūnumi Jėzumi keliavo į Egiptą, vieno poilsio metu savo išskalbtą mėlyną apsiaustą padžiovė ant rozmarino krūmo. Nuo tada rozmarino žiedeliai tapo švelniai melsvo atspalvio, iki tol atseit buvo balti.
10. Kvapiojo rozmarino lapuose yra iki 2% eterinio aliejaus. Kvapas stiprus. Naudojamas kaip prieskonis, jis gali permušti neitin malonų mėsos kvapą (pvz. avienos, triušienos), o taip pat ir kitus prieskoninius augalus todėl naudojamas saikingai. Patiekale padauginus rozmarinų, jaučiamas labai stiprus kamparo aromatas. Į patiekalus dažniausiai dedamos rozmarino šakelės kurios vėliau išimamos. Arba rozmarinas naudojamas džiovintas, sutrintas į miltelius.

rozmarinas - Bazilikata
Žydėjimo metu rozmarine eterinių aliejų yra mažiau
rozmarinas
Italijos miestuose ir kaimuose rozmarinas auginamas kaip dekoratyvinis augalas
rozmarinas
Fotografuota specialiai Linai, kuri manęs klausė: “o tu esi mačiusi augantį rozmariną? Kokio aukščio jis būna?” Ogi sulig Izos ūgiu!

Studentui: sriuba iš naminių daržovių konservų

sriuba

Studentas trumpam namo grįžęs, visas sočiai primaitintas, pradeda ruoštis atgal į didmiestį. Aplink tuoj sučiulba moteriškų balsų (mama, močiutė, teta) choras: “šitą pasiimk, dar tą pasiimk, dar aną pasiimk”. Labiausiai bandome iškišti stiklainius su neaiškiomis marmalionėmis: visokių daržovių gabaliukai pomidorų tyrėje.

Galiu paaiškinti kaip čia yra: mes, kurie turime daržus, kartu turim suinstaliuotą ir tokią programą “užsėti – nuravėti – užauginti – nurinkti – sukišti į stiklainius”. Nieks nebepajėgia suvalgyti tų visų daržovių konservų atsargų, bet programa tebeveikia, kiekvieną rugpjūtį stiklainių vis daugėja. Tai ir bandom atsikratyti sudėdami studentui.

Iš tokių daržovių konservų labai lengvai galima išsivirti gardžios sriubos. Gali būti daržovių mišinys (cukinijos, šparaginių pupelių, paprikų, brokolių ir tt.), gali vyrauti kuri nors viena daržovė, bet jos yra ne skaidriame marinate, o pomidorų tyrėje. Kai kas jas vadina “košėmis”.

Sriuba iš naminių daržovių konservų

  • 1 svogūnas
  • 2 šaukštai aliejaus (arba sviesto)
  • 3 bulvės
  • prieskonių mišinio sriuboms
  • druskos
  • 1,5 l vandens
  • žiupsnelis džiovintų aitriosios paprikos (čili) miltelių (arba čili padažo)
  • 250 ml (pusė puslitriuko) daržovių konservų
  • 3 šaukštai avižinių dribsnių
  • 2-3 dešrelės (nebūtinai)

Pasiruošti bulves: nulupti, supjaustyti gabaliukais.

Aliejuje pakepinti smulkiai supjaustytą svogūną. Jei puodas storesniu dugnu, galima kepinti tiesiog jame. Jei puodas plonos skardos arba emaliuotas, pakepinti keptuvėje ir paskui supilti į puodą. Kepinti pamaišant, kol pasikeis kvapas, svogūnas pasidarys pusiau skaidrus ir šiek tiek apskrudęs.

Sudėti bulves ir dar labai trumpai pakepinti visą laiką maišant. Užpilti vandeniu. Įberti prieskonių mišinio. Pasižiūrėti kas parašyta ant prieskonių pakuotės, ar sudėtyje yra druskos. Jei nėra, pasūdyti.

Apžiūrėti avižinių dribsnių pakelį, koks virimo laikas užrašytas. Jei 15 min, dėti dabar. Jei “greitai paruošiami”, dar ne dabar.

Uždengti puodą, kai užvirs sumažinti ugnį ir virti apie 10 min.

Įdėti daržovių konservų – maždaug pusę puslitriuko. Jei daržovių konservuose nėra aitrumo (čili), įdėti jo papildomai. Kurie nemėgsta “ugninio” skonio, dėti vos-vos, miltelių pakabinti su smailu peiliu, kiek pasiims ant jo galiuko, tiek.

Jei avižiniai dribsniai “greito paruošimo”, dėti dabar. Vietoj jų galima sudėti užsilikusių virtų ryžių ar virtų makaronų, ar makaronų iš “bomžpakio”. Galima į sriubą įmesti kelis gabalėlius dešros.

Dar pavirti 5 minutes. Jei turite, galima užberti šviežių ar džiovintų petražolių.

Gatava. Valgyti su grietine arba be jos.

Paelja su jūros gėrybėmis

paella su jūros gėrybėmis

MAMA!!!!!! Šedevrą katik padariau!!!!!!!!! – atskrenda laiškas su daug šauktukų, o netrukus ir vaizdelis. Ar čia paelja? – klausiu. Paeja, L nesitaria, – sako jis.

Man atrodo, kad L tariasi, bet dar reikia išsiaiškinti, pagal kokį receptą darei?

Atsakymas toks: “Aš peržiūriu kelis video youtubej, paskaitau kelis receptus, tada kažką išmetu, kažką dadedu, gaunas kelių receptų mišinys ir… Gerai kad ragavęs esu, tai žinau kas tur gautis.”

Netrukus atskrenda ir aprašymas, kuris dabar ir yra transliuojamas pasauliui per Virtienių tribūną.

Paelja su jūros gėrybėmis

  • 3-5 šaukštai alyvuogiu aliejaus
  • 1,5 svogūno (smulkiai pjaustyto)
  • 5-7 skiltelės česnako (smulkiai pjaustyto)
  • 6 nedideli pomidorai (nulupti, smulkiai pjaustyti)
  • 1 raudona paprika (pjaustyta ruoželiais)
  • 1 čili pipiras
  • 4 nedidelės morkos (pjaustytos 2 cm lazdelėmis)
  • 10 šparaginių pupelių (perpjautų per pusę)
  • 1 šaukštelis rūkytos paprikos miltelių
  • druskos
  • 0,2 g šafrano
  • 100 ml balto vyno
  • 1,7 l žuvies sultinio
  • 500 g ryžių PAELLA
  • sauja žalių žirnelių
  • 15-20 smulkių šviežių midijų
  • 3 baltų žuvų file
  • 6 krevetės nevirtos, su kiautu
  • 400 g šaldyto jūros gėrybių mišinio
  • žiupsnis šviežiai kapotų plokščialapių petražolių
  • citrina

Didelėje paeljos keptuvėje įkaitinti aliejų. Sudėti smulkiai supjaustytą svogūną ir česnaką ir trumpai pakepinti, kad suminkštėtų.
Sudėti smulkiai pjaustytus nuluptus pomidorus, papriką, čili pipiriuką.
Dėti morkas ir šparagines pupeles prieš tai apie 15 min palaikytas ant garų, kad suminkštėtų.
Užbarstyti rūkytos paprikos miltelių (“smoked paprika”), šafrano (čia tai nesąmone!!! Už 0,4g sumokejau £4!!!! Įmečiau pusę to, jei nebutu £4 kainavęs būč sudėjęs visą! Nežinau ar ten skirtumas nuo jo yra…).

Suberti ryžius (Paella ryžiai – apvalieji, panašūs į rizoto), trumpai pakaitinti maišant. Užpilti vyno, maišyti ir dar šiek tiek kaitinti.

Užpilti žuvies sultiniu, įberti dar žaliųjų žirnelių ir tegu viskas verda ramybėje gal 10 min. Per tą laiką ryžiai pabrinks.

Dėti midijas, prieš tai nušveitus jų kiautus. Dar po 5 min. sudėti žuvies file gabaliukus ir krevetes su visu kiautu. Jos čia del jūros skonio gaminimo metu ir grožio baigus gamint ;)) . Sudėti jau beveik atšilusias jūros gėrybes. Druskos paelja gaus nuo žuvies sultinio, bet jei jis neitin sūrus, tada dadėti.

Pabaigti virti. Pabarstyti šviežiai kapotų plokščialapių petražolių, apdėti citrinos skiltelėmis, palaikyti uždengus 10 minučių, tada valgyti.

Gaminimo procesas trunka apie valandą.

paelja

Paelją gamino Ignas.

2015: kur buvau, ką burnoj turėjau

2015Dalinį, bet labai įspūdingą Saulės užtemimą bandžiau stebėti per butelio dugną. Ai, nieks nesimatė. Paskui Ponas Didysis Ekspertas nulėkė į parduotuvę ir nupirko juodų suvirinimo stiklų užtemimo stebėjimui, o iš butelio dugno gavosi FB profilio nuotrauka.Šokių naktisBuvau Gikšiuose, nuošaliame kaime Latvijoje, kur gilią žiemą suvažiuoja šimtai žmonių iš trijų Baltijos šalių ir šoka per naktį, bet kažkaip gavosi, kad nešokau. Užtai turėjau pakankamai laiko stalus apeiti ir vis ką nors burnon įsimesdavau. Labai patiko traškūs vafliai.2015Pusiaužiemį Kurtuvėnuose, kur su minia žmonių ieškojom barsuko ir norėjom pamatyti jo žiemos prognozes, susėdome užkąsti  ant užšąlusio ežero. Desertui – viena kita pašalusi spanguolė iš po sniego.2015Išprotėjusio Kelno hostelyje gėriau ramunėlių arbatos, bet man labiau patiko Aachene. Svečiavausi pas vietinio laikraščio žurnalistą, kuris pirmadienio rytą ištaisė gražiausius „sekmadienio pusryčius“, o paskui vaikščiojom gatvėmis ir durniavom su visais bei prisigaudėm kelis kilogramus saldainių, nes jie buvo mėtomi į visas puses.2015Krokuvoje daug vaikščiojau pėsčiomis, mačiau daug gražaus ir įdomaus, o taip pat išragavau pyragaitį pavadinimu “papieski”. Kada nors padarysiu tokį namuose ir receptą paskelbsiu.2015Taliną iš pradžių tyrinėjau viena. Radau, daugybę įdomybių, pvz. kur yra Olavo kapas (jam ant širdies tupi rūpūžė), o taip pat apsilankiau povandeninio laivo virtuvėje. 2015Paskui pabuvau Taline su Joneliu ir Onyte. Kad tokį kadrą išgaučiau, turėjau Rotušės aikštėj ant pilvo gulėt, patikėkit, ir gulėjau. Ar išvis ką nors valgiau? Turbūt taip, neatsimenu, bet šnekėjau tai neįprastai daug.2015Įvyko ir toks reikalas – vienos dienos kavinė. Buvo labai gražus, nes darėm kartu su Aušra, o ji moka sukurti grožį.2015Rygoje pagaliau nuėjau iki tų gatvių, kur yra patys puošniausi jugendstiliaus namai ir buvau visiškai apžavėta. Be to už Jokūbo bažnyčios radau mielą kavinę, kurioje palaimingai sukapojau gabalą torto, nes buvo mano gimtadienis.2015Kolkoje vaikščiojau gurgždančiu smėliu.2015Plateliuose dairėmės per kraštą į didžiulio katilo gelmes. Kaip gerai, kad jame taip ir nebuvo pakurta raketinė sriuba.2015Latvijos miške rinkome mėlynes, o pakeliui link jų sustojome padainuoti lietuvių liaudies žaidimą “klausė žvirblis čiulbuonėlis kaip kaip aguonėles krečia”2015Viljandyje buvo daug nuostabių dalykų, muzikos, spalvų, šypsenų, atsidarė vienadienės kavinės, buvo nemokamo kefyro ir superinio varškės deserto… Tšau, Viljandi! Noriu kitamet vėl tenajaus. IMG_0040Oi, Hiuma, Hiuma, kaip ten gražu, kaip ten ramu ir kokios skanios keptos plekšnės.2015Rytinės Suomijos tradicinis valgis – Pirakki, ruginiai paplotėliai su įdaru, labai geri. Ir Suomija gera, norėčiau po tuos gražiuosius miškus dar pavaikščioti. Ir pavaikščiosiu, tik dar nežinau kada.2015Lavašai kepami priklijuojant juos prie krosnies sienelių. Dugne žaižaruoja žarijos. Kieme sėdi Uošvienė, kuri atrodo tyli ir nesvarbi, bet iš tikrųjų ji visus reguliuoja, ir lavašų kepėją, ir kokakolų pardavėją, ir turistų gidą, ir pačius turistus. Šie lavašai kepami šalia Okatse konjono, palei kurio skardžius pakabinti pažintiniai takai, nuo kurių atsiveria didingas vaizdas į konjono gelmes. Kai kas net bijo tais takais vaikščioti, bet tik ne mes.2015Tatrai. Užlindus už akmens turbūt valgau, bet gal ne. Laikausi, kad vėjas nenupūstų. Bet kokia berazumė buvau, per visus kalnus nešiau 500 g avižinių dribsnių, visą pakelį. Juk galėjau pasiimti jų kokius 4 šaukštus ir būtų užtekę. Vistiek pasiekus chatą ne avižas valgiau, o kopūstienę. (Emilijos foto)2015Zvartes iežis ir gardžiai kramsnojami  avižiniai sausainiai. (Andos foto)2015Čivita di Banjoredžio, miestelis, kurio pakraščiai nubyrėjo į gilius slėnius, ir kol nepastatė į jį tilto, buvo neprieinamas. Parėjusi iš Čivita pagaliau pamačiau didelį lauro medį, o tai būna kelionių į Italiją tikslas. Deja medis buvo už tvoros, todėl pasiekiau pasisiraškyti tik kelis lapus (kuriuos po dviejų savaičių išdalinau geriems žmonėms po tiltu netoli Viliošių).

Tuoj ateis 2016-ieji ir bus tokie pat įdomūs. Tikrai žinau, kad bus!