Braškių desertas

braškėsBuvom nuvažiavę į braškių plantacijas patys pasiskinti po 1 eurą už kilą. Pasitiko labai griežtas Chorche Luisas don Pedro: “eisit ten, kur jau nuskintos, imsit tvarkingai po eilę ir rinksit visas iš eilės. O ką? Galvojot, kad lakstysit po visus laukus ir rankiosit tik didžiąsas?”

Šiek tiek sutrikom, nes kaip tik ir tikėjomės, kad lakstysim po visus laukus ir rankiosim gražiausias, tai padvejojom, ar geriau išvis nešti mieles iš plantacijos, ar paklusti. Apžiūrėjom, kad mum paskirtose vagose braškės dar gana gražios, tai sutikom. Kaip pilki grumsteliai tėviškės žemės gimtos prigludom prie vagų, rinkom visas iš eiles, net ir suskes, tik kai pasitaikydavo supersuskė, apsidairydavom, kad Chorche nemato ir nusviesdavom tolyn. Taip įsijautėm, kad po septynis kibirus prisirinkom. Nu gal ne visai septynis, bet jei būtumėm tiek taros pasiėmę, tai ir būtumėm pririnkę. Šiaip jau gražios braškės. Dabar visą žiemą mėtysiu į eterį receptus su šaldytom trintom braškėm.

Šis – su šviežiomis.

Desertas su braškėmis

  • 0,5 kg braškių
  • 250 ml grietinėlės
  • 250 ml graikiško jogurto
  • 2 šaukšteliai želatino
  • 100 g cukraus
  • žiupsnelis vanilio cukraus

Braškes nuplauti, supjaustyti gabaliukais arba sutrinti. Želatiną paruošti su keliais šaukštais vandens pagal instrukciją ant pakelio (būna, kad reikia brinkinti ir kaitinti, būna, kad tik užpilti karštu vandeniu). Grietinėlę išplakti iki putų. Suberti cukrų ir vėl išplakti. Supilti jogurtą ir vėl plakti. Naudojau graikišką, nes tirštesnis. Supilti paruoštą želatiną, gerai išmaišyti ir krauti į indą persluoksniuojant su braškėmis. Porai valandų padėti į šaldytuvą.

Labai gera puri konsistencija ir geras skonis.

braskes

Labai gardus varškės pyragas su trešnėmis

varske ir tresnemisŠiandien man paskambino nepažįstama moteris ir pasiūlė padovanoti stangrinantį bei liekninantį masažą, nes aš pažįstu daug moterų. Išsigandau ir pasakiau “ne, ne”.

Geriau jau imčiau dovanas už tai, kad esu tokia šauni ir kad su manimi smagu būti, ir kad mano pyragai labai skanūs, bet “pažįstate daug moterų” man atrodo įtartinas nuopelnas.

Todėl likau nemasažuota.

Varškės pyragas su trešnėmis

  • 100 g sviesto
  • 170 g sausainių (pvz. “selga”)
  • 500 g varškės
  • 250 g maskarponės
  • 2 kiaušiniai
  • 100 g cukraus
  • 2 šaukštai manų kruopų
  • 1 didelė citrina (arba 2 mažos)
  • sauja razinų
  • 2 saujos trešnių.

Sviestą ištirpinti, geriausiai tą padaryti dubenėlį su sviestu uždėjus ant garų. Sausainius smulkiai sumalti. Čia tinka bet kokie sausainiai “iš pakelio”, bet verta rinktis tuos, kurie jums skanūs, nes jų skonis taigi niekur nedings. Sausainių trupinius suberti į lydytą sviestą ir išmaišyti. Kepimo formą (20 cm skersmens) iškloti kepimo popieriumi, nieks čia neprikeps, bet kad lengviau paskui būtų išimti. Suberti sausainių- sviesto trupinius, išlyginti ir suspausti. Padėti į šaldytuvą tam laikui, kol bus ruošiama varškė.

Varškę sutrinti su cukrumi ir maskarpone. Įmaišyti kiaušinius. Citriną nuplauti, įtarkuoti į varškę geltonąjį sluoksnį ir įspausti citrinos sultis. Kad būtų lygesnė tekstūra, galima prasukti su blenderiu. Manų kruopas dėjau prieš tai paskrudinusi, tas suveikė labai teigiamai, bet skrudinti nėra būtina. Razinas nuplauti, apdžiovinti, įmaišyti į varškę.

pyragas su tresnemis

Supilti varškės masę ant sausainių pagrindo. Ant viršaus užmėtyti trešnes ir kiekvieną truputį spusteli pusiau paskandinant varškėje. Trešnėms buvau išėmusi kauliukus, bet knietėjo pabandyti, o kaip bus, jei su visais kauliukais… tai kelias užmečiau su visais kauliukais, ir dar su koteliais, kad matytųsi, kur jos yra. Galiu pasakyti, kad ir su kauliukais gerai.

Kepti 160 C orkaitėje 45-50 minučių.

Valgyti kai visiškai atvėsta, geriausia – kitą dieną.

pyragas su tresnemis

Ryžiai su špinatais

ryziai su spinatais

Dabar jau net neatsimenu dėl ko praeitą savaitgalį galvojau “ne, ne, niekada daugiau…. ujujuj, man čia viskas per sunku ir visai nepatinka”. Buvo tokių momentų, bet dabar jie nebeatrodo teisybė. Atmintin įstrigo kiti dalykai, gerumas ir geranoriškumas, balti moterų apdarai ir šysenos pasidabinus gėlių vainikais, bruzdesys kai jos ateidavo arbatos ar išsiplauti savo dubenėlių vienintelėje kriauklėje. Juokas, susikabinimai rankomis, sutartinės iš grotuvo virtuvėj ant palangės, ir iš grotuvo kitam kambary, kuomet atrodė, kad mes čia valgom, o už durų susirinkęs visas ansamblis traukia “nemunėlio-nemunėlio” alkanais balsais.

Viriau valgyti jogos savaitgalio dalyvėms, trisdešimtkažkelioms. Viena sriuba, atsiprašau, šiek tiek prisvilo, bet viskas kitkas buvo gerai. Virtuvinio meno kūriniai, kvepiantys kuminu, kardamonu, gvazdikėliais, visi tokie, kuriuos Ponas Didysis Ekspertas būtų įvardinęs “samaješ”, sulaukė komplimentų, todėl dabar savimi didžiuojuosi. Nei taip jau sunku buvo, nei ką.

Ryžiai su špinatais (palak čaval)

  • 1puodukas (apie 180 g) basmati ryžių
  • 2 puodukai vandens
  • didelė sauja špinatų ir/arba jaunų balandų lapų
  • 1 šaukštas lydyto sviesto ghi
  • žiupsnelis maltų kalendros sėklų
  • lauro lapas
  • druskos
  • saujelė pakepintų žemės riešutų
  • žiupsnelis grūstų juodųjų pipirų

Ryžius gerai nuplauti, nupilti vandenį ir suberti į koštuvą, kad nusivarvėtų.

Puode užkaisti vandenį su druska. Perrinkti špinatus, nupjaustyti kietesnius stiebus. Aš naudojau šiek tiek špinatų ir kiek daugiau – jaunų balandų lapų ir viršūnėlių. Lapus nuplauti, šiek tiek sujaustyti. Kai vanduo užvirs, sumesti lapus į vandenį ir po kokių 10 sekundžių išgriebti.

Puode storu dugnu įkaitinti sviestą, jame pakepinti kalendrą ir stambiais gabalais sulaužytą lauro lapą. Suberti ryžius ir maišant kepti, kol kruopos prisigers sviesto. Idealu, jei jos net pasidarys permatomos (man nelabai pavyko). Suberti špinatų ir balandų lapus, išmaišyti. Užpilti sūdytu vandeniu, galima tuo, kuriame buvo apvirti lapai. Sumažinti ugnį, uždengti puodą ir virti nemaišant. Maždaug po 7 minučių virimo suberti žemės riešutus, nemaišyti, vėl uždengti dangtį ir baigti virti. Visas virimo laikas maždaug 10 minučių. Ryžiai turėtų sugerti visą vandenį, išvirti, bet išlikti birūs.  Prieš valgant, įberti grūstų juodų pipirų ir pakedenti šakute.

Pagal Adiradža Dasa Harė Krišna Vegetariniai valgiai, su nedideliais pakeitimais.

Netikėtas saldumynas – Besan laddu

besan laddu iš žirnių miltų

Ir vėl prisižadėjau dalyvauti visokiose avantiūrose ir dabar drebinu kinkas, kaip viskas pavyks. Man skubiai reikia išmokti jogams tinkamų patiekalų, todėl vakar pasibandžiau virti ryžius su kardamonais, o šiandien oi ko tik neišdarinėjau. Iš didžiausio krūzio pieno padariau panyro, išėjo tik du šaukštai, bet man jis kažkoks įtartinas. Pamaliau ryžių ir prakepiau kažkokių keistų blynų, suvalgiau keturis, taip ir nenusprendžiau, ar jie skanūs, todėl jų pavadinimo kol kas dar nesimokau. Parsinešiau žirnių miltų ir sutvėriau saldumyną.

O tas tai geras! Daug geresnis, nei būtų galima tikėtis vien paskaičius receptą. Tikrasis Besan laddu turėtų būti iš avinžirnių miltų, bet knyga “Harė Krišna. Vegetariniai valgiai” leido vietoj jų naudoti žirnių miltus.

Žirnių saldainiai Besan Laddu

  • 170 g sviesto
  • 200 g nuto arba paprastų žirnių miltų
  • 1 šaukštas kokoso drožlių
  • saujelė migdolų (knygoje buvo lazdyno arba graikiški riešutai)
  • 1/4 šaukštelio šviežiai grūstų kardamono sėklyčių
  • 100 g cukraus pudros
  • 70 ml pieno (knygoje nebuvo, bet buvo internete ir šaldytuve)

Migdolus užpilti verdančiu vandeniu, nulupti ir stambiai sukapoti.žirnių miltaiKeptuvėje ištirpinti sviestą. Suberti žirnių miltus, išmaišyti ir kepinti pamaišant. besan laddu iš žirnių miltųIš pradžių kvepės žirniais, paskui jau nebe, kažkuo kvepės maloniai skrudintu.besan laddu iš žirnių miltųPakepinti kol pradės keisti spalvą į rusvą. Trunka gal kokį 20 minučių. Suberti kokoso drožles ir riešutus ir grūstą kardamoną. Išmaišyti ir dar porą minučių pakepinti.besan laddu iš žirnių miltųViskas burbuliuoja ir kvepia. Nesvarbu ką jums šis vaizdelis primena, bet kvepia tikrai ne tuo, o KEPINTU RIEŠUTU IR KARDAMONU!besan laddu iš žirnių miltųUžgesinti po keptuvę ugnį. Įberti cukraus pudros ir išmaišyti. Ir jau galima sakyti – viskas padaryta, rutuliuoti ir  ir aukoti. Šitas recepto momentas (kaip ir kam aukoti) man dar kol kas neaiškus, gal iš to sutrikimo, kad nežinau kaip aukoti, o gal dėl to, kad pasirodė pernelyg biru, aš tik šnai ir įpyliau truputį pieno. Buvau prieš tai dar pasitikrinus internete, kokių besan laddu būna, tai lyg ir buvau radusi su pienu.

Masei leidžiama pravėsti, o tada arba drėgnomis rankomis daromi graikiško riešuto dydžio rutuliukai, arba viskas suplojama į plokštainį, o paskui supjaustoma gabaliukais.

žirnių saldainis

Vakar kai garsiai skaičiau šį receptą iš knygos, Ponas Didysis Ekspertas baisėjosi, kaip gali būti kas nors saldaus iš žirnių. Laukiu, kada jis namo grįš ir besan laddu paragaus, na jau tikrai garantuotai neatpažins, kad iš žirnių.

Iš "Adiradža dasa. Harė Krišna. Vegetariniai valgiai"

Žalias keksas (su žliūge)

Žali keksiukaiMan žalia spalva yra skani net ir kepiniuose, bet maistiniai dažai nepatinka. Matydavau receptus, kad žaluma sukuriama naudojant tam tikros arbatos miltelius ir jau palengva kūriau ekspedicijos planus, kad reiktų surasti tas arbatos plantacijas. Bet pradžiai pabandžiau paeksperimentuoti su tuo, kas išdygsta mano ne itin prižiūrėtame darže. Norėjau augalo, kuris pirmiausia būtų nekenksmingas, kepinyje išlaikytų spalvą, bet nepridėtų ryškaus žolės skonio.

Viskas kuo puikiausiai pavyko su žliūge. (Tiesa ne iš pirmo karto, bet dėl nesekmės ne žliūgė buvo kalta, o kad neatitaikiau tešlos proporcijų). Bet visi kiti kartai buvo labai geri, taigi valio valio, aš esu žalio kekso išradėja!

Kas ta žliūgė? Stellaria media, anksti pavasarį sužaliuojanti daržo piktžolė. Daugybė internetinių šaltinių tvirtina, kad šiame augale yra vitaminų – A, B, E, K, C, flavonoidų, fitoncidų, mineralų – kalio, chloro, geležies, magnio, vario, kobalto. Žliūgė pasižymi priešuždegiminiu, tonizuojančiu, skatinančiu žaizdų gijimą, skausmą malšinančiu poveikiu, normalizuoja medžiagų apykaitą, gerina širdies bei nervų sistemos veiklą, be to tinka svorio mažinimui.

Žliūgės žiedelis panašus į žvaigždutę

Žliūgė maistui tinka visokiuose pavidaluose, o jos privalumas dar ir tas, kad yra gležna, prisiskynus jaunų viršūnėlių nesivailios po burną jokie šiurkštūs siūlai.žliūgė

Žalias keksas

  • sauja jaunų žliūgių viršūnėlių
  • 2 kiaušiniai
  • 100-150 g cukraus
  • žiupsnelis vanilinio cukraus
  • 80 ml rafinuoto aliejaus
  • 2 šaukštai krakmolo
  • 1 stklinė kvietinių miltų
  • 2 šaukšteliai kepimo miltelių
  • 2-3 šaukštai smulkių apelsinų cukrinukų
  • 70 g šokolado + 30 g grietinėlės paviršiui aplieti

Prisirinkti jaunų žliūgių. Žiūrėti, kad nepatektų kietų stiebelių. Nuplauti, nuvarvinti ir nudžiovinti.

Įjungti orkaitę, nustačius 160C.

Sudėti žliūges į smulkintuvą (blenderį) ir sumalti į tyrę. Vieni patys augalai gali nelabai klusniai maltis, tad sudedu dar ir cukrų, ir kiaušinius. Žalią tyrę supilti į dubenį. Įberti vanilinio cukraus, įpilti aliejaus (svarbu, kad būtų be kvapo), išmaišyti. Atskirai sumaišyti miltus, krakmolą ir kepimo miltelius. 2 šaukšteliai kepimo miltelių yra daug, bet įsitikinau, kad jų čia reikia. Miltų mišinį persijoti į tešlą ir išmaišyti. Turi būti tirštoka, bet šaukštu išmaišoma. Įberti apelsinų cukrinukų, išmaišyti.

Sudėti į formą. Iš šio kiekio išeina vienas vidutinio dydžio keksas su skyle arba 12 keksiukų. Keksas būtų geriau, nes šio kepinio pjūvis gražesnis negu paviršius, o keksiukuose tų paviršių gaunasi daug. Bet jei norite kur nors neštis ar kam nors padovanoti, keksiuką lengviau išragauti, ar gerai gavosi.žali keksiukaiKeksiukus kepti apie 20 min, didelį keksą apie 45 min – kol paviršius gerai apkepa, o bakstelėjus peiliu jis lieka švarus.

Šokoladą dėti į metalinį dubenėlį, įpilti grietinėlės. Uždėti dubenėlį ant puodo, kuriame įpilta šiek tiek vandens ir pakurti, kad užviręs vanduo garais šokoladą ištirpintų. Išmaišyti iki lygios tekstūros (galima dar kokį slaptą aromatingą priedą). Užpilti ant kekso paviršiaus.zali keksai

Paviršius nėra labai gražios spalvos, bet pjūvis tai labai labai.

Žalias keksasVienos dienos kavinėje “Laukinio augalo laisvė” keksą prieš dėdama ant stalo turėjau prapjauti, nes gi reikėjo patikrinti, kad geras.

Kaip pasiruošti krienų

krienaiKeletą metų vis ta pačia gatve vaikščiodama į darbą stebėjau kažkieno daržiuką, įtaisytą tarp pievų: pavasariais jį gražiai suardavo ir apsodindavo bulvėm – morkom – burokėliais. Tačiau tarp jų nuolat išlįsdavo krienų, kurių jokia bulvė anei burokėlis neįkalbėdavo pasitraukti į šoną. Daržiukas būdavo ravimas, bet krienai atželdavo. Kasmet jų buvo vis daugiau, nes krienai yra iš tų, kurie nepasiduoda. Kai bulvių lapų ir krienų lapų matėsi daugmaž vienodai, daržininkas, turbūt, dar turėjo vilties. Tačiau po kelerių metų tarp krienų kitas daržoves vos buvo galima įžiūrėti, nepaisant to, kad pavasariais daržiukas vis būdavo gražiai suariamas, sudrapakuojamas ir atrodė visiškai švarus. O greičiausiai kaip tik dėl to – arimo metu krienų šaknys buvo ištampomos po visą plotą.

Galiausiai lauką nustojo arti ir bulvėm sodinti. Paliko vien krienams, kurie bujojo visam plote.

Paskui ta gatve nebevaikščiojau, nes užsibaigė mano darbas. O šį pavasarį pasidairiau, kaip ten krienai… ir jų nebebuvo. Ot kaip, kad nebereikia teritorijos bulvėms, tai nebereikia ir krienams?

Kaip pasiruošti krienų?

Krienų šaknis kasti vėlyvą rudenį arba pavasarį kol dar neišaugę lapai. Nuplauti. Nulupti. Susmulkinti.

Lengva pasakyti, o ar sunku padaryti? Krienus galima tarkuoti tarka arba malti mėsmale. Tačiau smulkinant krienus ašaros bėga ne tik egzekucijos vykdytojui, bet ir visiems namiškiams, nes eteriniai aliejai užpildo visus namus ir nardymo akiniai nuo jų negelbėja, nes pritraukiami per nosį irgi virkdo. Kažkada pasiskundžiau Ponui Didžiajam Ekspertui, kad tokiam darbui būtina dujokaukė, tai buvo partempęs… žinokit, rimtai krienus tarkuodavau su dujokauke.

Bet kaip gerai, kad techninė pažanga atnešė į mūsų virtuvę smulkintuvą, vadinamą blenderiu. Bžžžžž bžžžž ir krienai susmulkinti!

Sumalti krienai užpilami virintu vandeniu, kuriame yra išmaišyta druskos, cukraus ir citrinos rūgšties.

Sudedami į indelius ir laikomi šaldytuve.

malti krienai

Laukinių žolių ir lęšių salotos

  • lesiu zoliu salotossauja rudųjų lęšių
  • didelė sauja valgomų laukinių žolių
  • keletas žalių svogūno laiškų
  • krapų
  • keli pienių žiedai
  • 3 šaukštai nerafinuoto saulėgrąžų aliejaus
  • 1 šaukštelis garstyčių
  • 1 šaukštelis cukraus
  • druska
  • 1/3 citrinos sulčių

Iš tikrųjų lęšių spalva yra tokia “chaki”, jie gali būti pavadinti žaliaisiais ar rudaisiais, bet svarbu, kad būtų nesuverdantys (oranžiniai ar geltoni būna suverdantys). Lęšius išvirti vandenyje (virimo laikas apie 30 min, ar gatava nustatyti ragavimo metodu), nusunkti ir leisti atvėsti.

Žalumynai tinka tokie, kokių tuo metu yra: jauni garšvų lapai, kiaulpienių lapeliai ir žiedlapiai, žliūgių viršūnėlės, balandos. Svarbu, kad būtų surinkti švarioje vietoje ir pakankamai gležni, nes būna tokių augalų, kurie lyg ir būtų valgomi bei naudingi, bet pradėjus kramtyti, nu tokie šiurkštūs po burną vailiojasi, kad nori nenori pagalvoji apie tai, kad nesi karvė.

Būtinai reikia bent šiek tiek svogūno laiškų. Žalumynus nuplauti ir leisti nuvarvėti vandeniui. Supjaustyti.

Aliejų suplakti su druska, cukrumi, garstyčiomis ir citrinos sultimis. Galima juodų grūstų pipirų.

Sumaišyti lęšius su žalumynais, užpilti aliejumi su visais pagardais, apibarstyti pienių žiedlapiais. Tikrasis skonis atsiras maždaug po 20 min.

Panašūs reikalai:

Lęšiai su žalumynais

Salotos su lęšiais

(nuotrauka Gintarės, kojos irgi jos)