Vyšnių desertas “fool”

vysniu fool

Jauna anglė keliautoja dviračiu giria mano obuolių pyragą ir fotografuoja jį savo telefonu. Nuotrauką nusiųs mamai, su kuria nuolat susirašinėja žinutėmis, o be to ji sako, kad “mėgsta maistą”. Klausiu, ką gero ji žino, ką būtų galima padaryti iš vyšnių, ir po kelių nesuprantamų jos sumurmėjimų pagaunu daugmaž girdėtą žodį “cherry fool”. Tada abi ateinam prie kompo ieškoti receptų, atmetam visus, kurie su kokosų pseudopienu, atmetam ir tą, kur vyšnias reikia kaitinti porto vyne (bet aš atmetu tik laikinai), ir sustojam prie paprasto recepto su grietinėle.

Aš išeinu nupirkti grietinėlės, Ponas Didysis Ekspertas pučia jos dviračio padangas (o pasirodo ne taip paprasta, anglai yra sugalvoję ventilius, kuriems netinka jokios pompos, išskyrus angliškas, todėl Ponas Didysis Ekspertas apsuka ventilius mėlyna izoliacija, nes joks pasaulio anglas nepajėgtų sugalvoti tokio ventilio, per kurį Ponas Didysis Ekspertas negalėtų pripumpuoti oro).

Priskinam vyšnių, tipo abi išgnaibom kauliukus, nors jai tai nelabai kas gaunasi, tik tyška visur sultys. Anglė keliautoja dviračiu kažką pasakoja, aš atsargiai šypsausi ir linkčioju, nes iš tikrųjų aš angliškai nesuprantu…

…sukertame vyšnių desertą “fool” po pusryčių. Kodėl jis taip vadinasi? Anglė keliautoja nežino. Ar skonis toks, koks turėtų būti? – klausiu, nes tai angliškas desertas, o ji taigi anglė. Pasako, kad jos mamos darytas būna rūgštesnis, bet toks jai irgi labai patinka. Kad būtų rūgštesnis, supilu jai likusias vyšnias, viską suvalgom, ir išmina ji link Žagarės dviračiu, ant kurio bagažinės pritaisyta Europos Sąjungos vėliavėlė.

Vyšnių desertas “Cherry fool”

  • 1 1/2 puoduko prisirpusių vyšnių be kauliukų
  • 1 šaukštelis citrinos sulčių
  • 2 šaukštai cukraus (vyšnioms)
  • vanilės arba vanilinio cukraus
  • 3/4 puoduko riebios grietinėlės, gerai atšaldytos
  • 1/4 puoduko cukraus (grietinėlei)

Nedideliame puodelyje vyšnias sumaišyti su citrinų sultimis ir cukrumi. Užkaitinti ant vidutinės ugnies. Pavirti 3-4 minutes kol paviršiuje pradeda rastis rausvos putos. Nuimti nuo ugnies ir visiškai atvėsinti. Galima viską sumalti į tyrę, arba palikti kaip yra.
Kai vyšnios visiškai atvėsę, suplakti grietinėlę iki standumo. Įberti cukrų (dėjau žymiai mažiau, gal tik kokius 2-3 šaukštus), taip pat ir vanilinį cukrų ir toliau plakti kol grietinėlė sutvirtėja tiek, kad nebekrenta iš apversto indo.

Pagal receptą, kurį anglė keliautoja išrinko, reiktų sumaišyti vyšnias ir grietinėlę, bet kadangi iki galo būnu nepaskaičius, tai susluoksniuoju nemaišydama… ir iš pradžių man net atlieka vyšnių. Bet čia jau prasideda skonio reikalas, kas nori rūgščiau, tas vyšnių gali dasidėti.

vysniu

Varškės pyragas su avietėmis

avieciu varskes

Nu gerai, pripažinkim, kai važiuoji į Lenkiją su mažai pažįstamais ar nepažįstamais bendražygiais, visai ne varškės pyragas yra ta dalijamoji medžiaga, kuri suvienija kompaniją. Kur kas patikimiau suveikia  “tradicija”, perduodama iš rankų į rankas čia pat pasigamintoje čierkoje.

O pyragas yra tiesiog pyragas.

avietes

Varškės pyragas su avietėmis

  • 1 pakelis sausainių “Selga” (180 g)
  • 50 g sviesto
  • 2 didelės saujos aviečių
  • 500 g maltos varškės
  • 1 stiklinė cukraus
  • 1 kiaušinis
  • 1 šaukštas bulvių krakmolo
  • 1/2 citrinos sulčių

avietes1

Sausainius sumalti iki smulkių trupinių. Sviestą ištirpinti. Suberti sausainių trupinius į sviestą ir išmaišyti – gaunasi biri masė, kuri paspaudus lyg ir bando sukibti į krūvą.

avietes2

Kepimo forma (maždaug 24x20cm) ištiesi kepimo popieriumi. Suberti sausainių trupinius, tolygiai paskleisti ant dugno ir juos sutrombuoti. Užberti dalį aviečių.

avietes3

Varškės būna pirkti maltos. Jei ne, reiktų sumalti blenderiu. Į varškę įdėti cukraus, kiaušinį, krakmolą, įspausti pusės citrinos sulčių. Gerai išmaišyti. Dalimis pilti ant pyrago pagrindo vis pasluoksniuojant aviečių. Aplyginti paviršių.avietes4

Kepti orkaitėje 170C temperatūroje 45-60 minučių, kol paviršius pradės gelsti. Atvėsinti formoje. Valgyti visiškai atvėsusį.avietes5

Nu paskui jau prasideda šokiai su fotoaparatu…

Bananų blynai

bananu blynai

“Kam tau kviesti į talką kaimyną, jei turime namuose keturis australus?” – klausiu Pono Didžiojo Eksperto. Mes norime nuimti tinklą nuo trešnės, nes uogos jau baigtos, ir uždėti ant vyšnių, nes špokai, bjaurybės, puola juodais debesiais. Trešnės medis labai didelis, ne taip paprasta buvo tinklą uždėti, ne taip paprasta ir nuimti. Paklausiau australų, ar jie padės, sutiko su didžiuliu entuziazmu. Jie išvis labai entuziastingi, viskuo tik stebisi ir džiaugiasi, ir viskas jiems “kūūūūl”.

Nueinam prie medžio. Du australai gauna ilgus pagalius, su kuriais reikia užkabinti tinklo kraštus, laiko pagalius ir stovi iš šonų abu kaip sargybiniai, o Ponas Didysis Ekspertas įlipęs į medį stengiasi atkabinti tinklą kur užkliuvęs.

Tada plaukuotasis australas vardu Ben susimirkčioja su Džesika,  palaikyti pagalį atiduoda man, o Džesika tik kabarai ir užlipa jam ant pečių ir išsitiesia visu ūgiu.

Nu patikėkit buvau abstulbusi, nes tokius dalykus buvau mačiusi tik cirke, o ne savo kieme prie trešnės. Benas vaikšto, o Džesika stovi jam ant pečių, prieina prie trešnės ir trijų su puse metrų aukštyje tampo tinklą, kur užkibęs ant šakų.

Ėj, sakau Ponui Ekspertui, ėj tu pažiūrėk kas čia vyksta. NEGALIU!!! – tas šaukia iš medžio. Nu bet tik truputį pažiūrėk į tą merginą (nes tą minutę buvau užmiršusi, koks jos vardas). NETRUKDYK, NEGALIU Į JOKIAS MERGINAS DABAR ŽIŪRĖT!!! – baisiu balsu šaukia Ekspertas. Bet aš tai suprantu, kad amžinai Džesika ant Beno pečių nestovės, ogi koks nuostolis bus, jei liks Eksperto nepamatyta. Jam gi nieko nereikia daryti, tik vos-vos akį pakrutinti ir pamatys. Nu tik biškį pažiūrėk į merginą – vėl aš jam. ATSTOK SU SAVO MERGINOM, AŠ ČIA VOS LAIKAUS!!!! – ir taip liko jis cirko nepamatęs.

Bananinius blynus australai kepė pusryčiams, tiksliau kepė abi merginos viena kitą vis pakeisdamos, o vyrukai kieme tvirtino daiktus prie dviračių. Du australai vegetarai, o du – veganai, todėl blynai veganiški.

Veganiški bananų blynai

  • 2 bananai
  • 2 puodukai sojos pieno (500 ml)
  • 2 puodukai miltų (500 ml).
  • šiek tiek aliejaus kepimui
  • 150 ml kokoso pieno
  • žiupsnelio vanilinio cukraus

bananu blynai

Bananus nulupti ir sutrinti į vienalytę tyrę .

bananu blynai

Įpilti sojos pieno ir viską išplakti. Įberti miltų, išmaišyti. Turi gautis gana tiršta tešla.

bananu blynai

Įkaitinti keptuvę. Užpilti truputį aliejaus, tiek, kad keptuvė pasidengtų aliejumi gana plonai. Samteliu užpilti tešlos ir kepti ant nedidelės ugnies vieną pusę, tada apversti ir iškepti kitą pusę.

bananu blynai
Išsinešusi į balkoną blynus fotografavau taip, kad dar ir dviratininkas į kadrą patektų.

Kokoso pieną pagardinti vanile. Bananų blynus valgyti užpiltus kokoso pienu.

bananu blynai
Trys jau pradeda valgyti, viena, spėkit kas, su fotoaparatu aplink painiojasi, o Abė dar kepa.

Desertas su mėlynėmis

melenes

Šiemet mėlynių miške radau pirmiau negu feisbuke, valio!

  • 400 g graikiško jogurto
  • 400 g varškės 9 proc.
  • apie 100 g cukraus
  • 20 g dr. Oetker želatino (1 pakelis)
  • gera sauja mėlynių

Želatiną užpilti apie 100 ml karšto vandens ir išmaišyti kol ištirps. Dr. Oetker želatino nereikia prieš tai brinkinti šaltame vandenyje.

Į varškę sudėti cukrų ir šiek tiek jogurto ir sutrinti smulkintuvu (blenderiu). Palaipsniui sudėti visą jogurtą ir mėlynes visą laiką trinant. Šiek tiek mėlynių palikti nesutrintų. Cukraus kiekį galima koreguoti pagal skonį, turint minty, kad kai sustings, atrodys mažiau saldu, negu trynimo etape.

Į varškės – jogurto masę įpilti ištirpintą želatiną ir dar kokią minutę pabirbinti smulkintuvą kad gerai išsimaišytų.

Į indelius įberti likusias mėlynes, užpilti varškės – jogurto mase (arba mėlynes suberti ant viršaus), uždengti indelio paviršių plėvele ir padėti į šaldytuvą kelioms valandoms kad sustingtų.

Iš esmės panašu į panna cotta, bet tinka tiems momentams kai užpanikuoji, kad ujujuj grietinėlė tokiais kiekiais tavo kūneliui per riebi.

mėlynių desertas

Krapų druska

krapu druska

Apie ką kalbame su drauge, su kuria senokai nesimatėme? Apie krapus! Pasidaliname nuomonėmis apie jų vartojimą pasaulyje, nerandame krapų Italijoje, bet randame Lenkijoje, Ukrainoje ir Graikijoje. Mūsų nuomonės absoliuč kompetetingos, nes esame giliai ištyrinėję visų šalių nacionalinius daržus ir virtuves. Pasidaliname nuomonėmis apie krapų sėklas, pirktas iš parduotuvės, nesvarbu, kad mes pačios neperkame. Jau aš tai tikrai neperku, nes kiekvieną pavasarį mano visas daržas lyg pieva žaliuoja savaime pasisėjusias tankiai išdygusiais gražučiais krapais, kurie užsikečia ant svogūnų, morkų, cukinijų ir visų kitų lysvių.

Su drauge, su kuria seniai nesimatėme, raškome gražiausias kvepiančias krapų viršūnėles ir čia pat neatsitraukę nuo lysvių sutveriame planą, ką su jais darysime. Krapų druską!

Krapų druska

  • 1 nedidelė saujelė druskos
  • 5 didžiulės saujos jaunų gležnų krapų

Santykis labai apytikslis, gali būti toks, gali būti kitoks. Krapus sudėti į smulkintuvą, užberti druska ir sumalti.

Gautą drėgną masę suberti at kepimo popieriaus, užtiesto ant kepimo grotelių. Džiovinti orkaitėje apie 60C. Tarp orkaitės durelių įspausti medinį šaukštą ar ką nors, kad būtų šiek tiek praviros. Džiovinti apie pusantros valandos, per tą laiką kelis kartus krapų druską pakedenti, nes būna sukibę į gniutulus. Tuo pačiu pabandyti ranka įvertinti, ar dar yra likę drėgmės.

Išjungus orkaitę, dar dieną ar kelias palikti, kad pabaigtų visai džiūti.

Krapų druską dar kartą permalti smulkintuvu arba sutrinti grūstuvėje, susidėti į indelius ir laikyti tamsioje vietoje.
krapu druskakrapu druska

Žaliasis lassi

Pirmadieno vakare mane karieta pavežiojo po Žagarę ir suteikė kitokių malonumų. Buvo proga. Norėjau visą kompaniją pavaišinti šampanu (nu iš tiesų joks ten ne šampanas, putojantis vynas, kurio vis kas nors užneša, bet nenori gerti, tai taip ir stovi nepradarytas). Aš jo irgi nenoriu, todėl galvojau, kaip tik labai tiks. Neišdegė, tuoj visos pradėjo išsisukinėti, kad vairuoti reiks šiandien vėliau… arba rytoj… arba vaistus geria…arba blaivybę išpažįsta… Nu vienžo, butelis taip ir stovi nepradarytas. Priplakiau rauginto pieno gėrimų du variantus, vieną žalią, kitą su bananais ir uogomis. Gėrėm “lassį” iš gražių taurių sėdėdamos kieme, žiūrėdamos kur ganosi žirgai ir iš laukų pareina juodagalvės avys, klausėmės kaip suokia varlės… ir viskas buvo labai gerai.

Žaliasis rauginto pieno gėrimas “lassi”

Lassi (लस्सी) – Indijoje labai populiarus gėrimas, gaminamas iš vandeniu praskiesto jogurto. Gali būti aštrus, šiek tiek pasūdytas arba saldus.

2-3 asmenims

  • 500 ml šaltibarščių kefyro (5 proc.)
  • 250 ml vandens;
  • petražolių;
  • krapų;
  • špinatų;
  • agurklių lapų (Borago officinalis);
  • kalendrų lapų;
  • kitokių žalumynų, pvz. gležnų balandų lapelių;
  • žiupsnelio sausoje keptuvėje paskrudinto ir sumalto kmyninio kumino;
  • ½ šaukštelio druskos.

lassi

Žalumynus nuplauti, nuvarvinti vandenį, stambiai paplėšyti. Sudėti į smulkintuvą (blenderį) įberti druskos, kmyninio kumino ir įpilti kelis šaukštus vanens arba jogurto. Išplakti iki vienalytės žalios konsistencijos.
(Sprendžiau klausimą, ar vanduo turi būti virintas. Būčiau norėjusi naudoti virintą ir atvėsintą, bet kadangi nebuvo laiko šaldyti, įpyliau nevirintą. Lyg ir nieko neatsitiko.)

Prieš pradedant plakti. Žalsvumo atspalvis būtent toks. Kitose nuotraukose perdaug pagauta vakaro saulės.

Supilti likusį jogurtą ir vandenį, gerai išplakti. Galėtų visa tą daryti blenderio inde, o jei jis per mažas, perpilti į kitą ir išplakti mikseriu.
Gerti iš karto.
Reikia plakti tiek, kiek iš karto išgersite, ilgiau pastovėjus išsisluoksniuoja vanduo.
Jogos mityba pataria: Labai tinka prie sočių pietų, nes gerina virškinimą, ypač, jei išgersite kelis gurkšnius pusvalandis prieš valgį. Gaivina karštą vasaros dieną – vietoje vandens galima plakti su ledukais.

Pagal: Jogos mityba

Autostopo varžybos. Pirmos dienos sriuba

Kirnaičių katilas Saulėtų naktų sodyboje.

Norėčiau ir aš kada nors dalyvauti autostopo varžybose, tad nusprendžiau šiek tiek pašnipinėti, kaip ten viskas būna ir kokios yra lyderių taktikos. Kad nieks nieko neįtartų, apsimečiau sriubos virėja. “Šiame katile virsi sriubą?”- klausė taivanietė Šani. “Tikrai? Katile sriubą? Ant laužo? Kaip ragana!”

Pirmieji, pasiekę tarpinį finišą Gataučiuose.

Išviriau sriubą katile ant laužo (kaip ragana), o pati vis klausiausi – kas kur ir kaip.

“Užsieniečiai, dalyvaujantys varžybose, pamatys labai daug Lietuvos”, –  “Ne tik užsieniečiai, mes patys labai daug neregėtos Lietuvos pamatome”.

“mes su gretąja važiavome. Sustojo, nes labai jiems mojavome. Pavežė mus iki karvių”. (Jei kam neaišku, iki kokių karvių, tai paaiškinu: prie Joniškio yra trys stacionarios karvės, žalia, geltona ir mėlyna).

Susimąstymai ir apmąstymai su sriubos lėkšte po pažastimi.

“Vairuotojas su šturmanu tarpusavyje šnekėjosi ir mes pradėjome suprasti, kad jie yra nusikaltėliai gal jau padarę nusikaltimą, o gal dar tik planuojantys. Lėkėm baisiu greičiu, ties geležinkelio pervaža jie viens kito paklausė, ar skrendam, ir praskridom pervažą ore.”

“Pavežė policija, sakė, jei negaus iškvietimo, paveš iki pat Gataučių, bet deja iškvietimą gavo.”

Nagi, pasakokite, kaip ten viskas buvo…

“Gaisrininkai paskolino tušinuką, tik būtinai liepė grąžinti”.

“Man čia išvis pirmas kartas buvo, kai autostopu važiuoju. Dabar visai kitaip pradedu suprasti. Nuo šiol kai pats vairuosiu, pavešiu visus stabdančius. Kodėl iki šiol nesustodavau ir autostopininkų neimdavau? Nežinau, senelis man buvo įtaką padaręs, kad nereikia sustoti”.

Besiklausydama kas kur su kuo važiavo, užmiršau puodą kontroliuoti, kas netingėjo, tas jį maišė.

“Nusprendėm mišku paeiti ir išeiti į kelią kitoj vietoj. Lipom į tokį kalną, užlipę atradom, kad ten buvo masinių žudynių vieta”.

“Mašinoje buvo šuniukas, bet jau koks piktas!”

“Mašinoje jie vežėsi gaidį”. – “Ką, ką tokį?” – “Gaidį. A rooster. Cock”.

Buvo ir dar vienas, kur informaciją rankiojosi - žr. centre su raudonu tuo ant galvos.
Buvo ir dar vienas, kur informaciją rankiojosi – žr. centre su raudonu tuo ant galvos. Visi kiti klausėsi, kur rytoj bus nuvežtos jų palapinės.
Norvegijos imtynių komandos narys fotografuoja pirmos dienos lyderius - Jonuką ir Gretutę. Klausinėja, iš kur jie tokie gabūs autostopininkai.
Tas su raudonu, Norvegijos imtynių komandos narys, fotografuoja pirmos dienos lyderius – Jonuką ir Gretutę. Klausinėja, iš kur jie tokie gabūs autostopininkai. Nugirstu, kad Jonas varžybose dalyvauja jau dešimtą kartą.

“Mes jus matėme Elejoje, bet paskui dingote mums iš akių.” – “A, taigi mes nuvažiavom gėlių nusipirkti”. – “Kokių gėlių?” – “Su vazonais… mūsų vairuotojai važiavo į Eleją gėlių pirkti, o paskui mus pavežė iki Joniškio, nors jiems visai į Joniškį nereikėjo”.

“Nuo Kauno važiavome su trimis tadžikais. Jie atvažiavę į Lietuvą mašinų pirkti. Tik aš rusiškai nemoku, negalėjau su jais susišnekėti”

Rytdienai sugalvotos neįtikėtinos užduotys - į Vilnių per Skapiškį.
Rytdienai sugalvotos neįtikėtinos užduotys – į Vilnių per Skapiškį.
Rytdienai sugalvotos neįtikėtinos užduotys - per Tytuvėnus į Vilnių.
Rytdienai sugalvotos neįtikėtinos užduotys – į Vilnių per Tytuvėnus .
Kas šiandien buvo greitesnis, tas rytoj anksčiau išvyks. (Aš tik biškį nesupratu, kaip gavosi tokių liūdnų prifotkinti, nes atrodo, kad visi buvo smagūs)
Kas nors pavirkite sriubą, man nėra kada, aš autostopo patirtį semiu.

…ir pasakė ne Seredžius, bet Šėrė ožius”

“Matėm jus, mojavot su geltonu džemperiuku…”

“Ėjom dešimt kilometrų iki Latvijos. Nieks nevažiavo, tik karvė per kelią vaikščiojo. Nuėjom, atsižymėjom ir parėjom dešimt kilometrų atgal iki Mažeikių”.

Nuotrauka, nugnybta iš FB. Va teip reikia autostopinti!
Nuotrauka, nugnybta iš FB. Va teip reikia!

O kiek dar įspūdžių neužfiksavau! Jei kas galite ką pridėti, dėkite dabar… Ir dar: kandidatai, siūlykitės, ieškau poros dalyvauti 2017-ųjų autostopo varžybose. Jei iki kitų metų nepersigalvosiu.

P.S. receptas: Pieniška sriuba su grybais.