. Septyni virtieniai

Ar jus mane laikinat?

Mane kaip ir jus nervina, kai mano feisbuko draugai giriasi Angry birds rekordais, demonstruoja horoskopus su tranzitais Saturno orbitose, laikina kažkokius dezodorantus nuo pleiskanų ir aukštielnikus katiniukus. Susinervinu ir einu prie šaldytuvo ko nors užkrimst.

Bet kas galų gale gaunasi? Visokie nykūs pyragų receptai turi tūkstančius gerbėjų, o maniškis geriausias kulinarinis virtienių tinklaraštis tykiai laukia nuošalėse, kol jį Lietuva atras.

Aišku, kodėl. Nykūs pyragų receptai savireklamuojasi, o aš nemoku.

Akivaizdu, egzistuoja kažkokios populiarumo technologijos, bet kaip man varškei moteriškei jose susiorientuot? Gal kas gali pamokyti?

Vargais negalais po kiekvienu įrašu įmūrijau F, galima paspausti ir palaikinti, bet nieks nespaudžia. Tai ar aš turiu klykaut – ėj, ėj, spausk “patinka” ir laimėk prizą!?  Ėj, ėj, kur jūsų rankos???!!!

Iš tiesų, aš gi ne kokia akcijinė prekė, kurią vienas pagriebs, o kitiems nebeliks. Kiek mane beskaitytų, aš nuo to nemažėsiu.

Pieniška sriuba su grybais

Mūsuose bobausių nebūna. Nebent kur nors įstaigose užsilikę. Mūsuose būna tik tokių baltučių pavasarinių grybukų, labai ryškiai ir maloniai kvepiančių. Esu girdėjusi juos vadinant majaviniais, greičgrybiais arba avižėlėm, o pagūglinus randu lotynišką pavadinimą Calocybe gambosa ir kad Anglijoj vadinasi šventojo Jurgio grybu. Iš tikrųjų tai kai pradedu ką nors gūglint, mane labai lengvai užneša į lankas, ir kartais į tokias tolimas, kad net nebeatsimenu, ko ieškojau ir kurioj pusėj namai.

Pvz žiūrinėdama grybus, atrandu tokių fainų lietuviškų žodžių, kad jei kada susigalvočiau ką nors išplūsti, geresnių net nesugalvočiau. Nu pvz:

Ko čia žiūriu į mane kaip švytruojančioji minkštapintė?
Ar tu, Kelmini žalialakšti, keturskiauti žvaigžduli, visas mano bambonkes suvalgei?
Nu tu tikras Raukšlius kopūstgalvis!
Sėdi kabinete toks puslaisvis briedžiukas ir įsivaizduoje esantis Vientisasis skylutis.
Tada prieina prie manęs toks Piestinis pirštūnis ir klausia…
Su šitais naujais treningais atrodai kaip koks Šiurkštusis grybliežuvis!
Mūsų mieste šiukšlių klausimus reguliuoja kažkokia Dubioji laibė. Ateinu pas ją, o ta mirkt mirk didelėm akim kaip kokia Šuniškoji poniabudė.
Agirdž, Kopinis mėšlagrybis, kur makoji su kaliošais, aš ką tik grindis išploviau!

Šitie pavadinimai, garbėsžo, yra realūs, iš rimtų tinklalapių paimti, netgi grybliežuvis.

Nu tai va, apie tuos pavasarinius majavinius greičgrybius… kas žino vietas, kur jie randami, paprastai neišduoda, nes tų vietų nėra labai daug, bet kai jas žinai, tai nueini, ras-ras prisipjauni ir turi. Mums grybų parūpina Ponas Didysis Ekspertas, o sriubytę išverda E. Jų nuoviras būna labai kvapnus. Receptas labai paprastas. Dar esame virę pienišką sriubą su šampinjonais. Įmanoma, nors aromatu pavasariniams grybukams neprilygsta.

Pieniška sriuba su pavasariniais grybais Calocybe gambosa

  • sauja grybų
  • sauja smulkių makaronų
  • pieno
  • druskos
  • sviesto

Kiekių recepte nerašau – galima ir su dviem menkais grybukais, galima su visa sauja. Makaronai vėl… man patinka tirštesnės sriubos, E. verda skystimuką. Kaip kam patinka.

Grybai nuvalomi, supjaustomi gabaliukais, apverdami. Skystis, kuriame virė, naudojamas sriubai. Įberiama makaroniukų (labai skanu su namine “zacirka”). Druskos. Kai grybukai ir makaroniukai išverda, sriuba užbalinama pienu, viskas kartu dar užvirinama, nukėlus nuo ugnies įmetamas gabaliukas sviesto. Skanumėlis!


Pienių medus (sirupas iš pienių žiedų)

Tik negalvokit, kad jei pienių žiedus pamerksite į vandenį, visi vabaliukai iškart išplauks. Visai ne, patekę vandenin, jie kaip tik bandys giliau įsirausti tarp žiedlapių, kur dar išlikę šiek tiek oro. Geriau nuskintus žiedus kokį 15 minučių palaikyti nestoru sluoksniu supiltus į puodą ar dubenį – vabaliukai užjus, kad kažkas čia nebe gerai ir suskubs nešdintis. Per staltiesę. “Skatertju doroga”‘- pasakytume mes jiems rusiškai, jei kiltų noras su vabaliukais šnektelti.

  • didelė sauja pienių žiedų
  • 0,5 l vandens
  • 0,3 kg cukraus

Prisiskinti pienių žiedų be kotelių. Išpurtyti iš jų vabaliukus. Užpilti vandeniu ir virti 40 minučių ant silpnos ugnies. Namai pradeda nenusakomai kvepėti. Palikti pusdieniui žiedus mirkti vandenyje, kuriame virė. Vanduo pasidaro rusvai žalsvas, paragavus – šiek tiek karstelėjęs. Pirmą kartą virdama sudvejojau, gal gausis bjauriai kartus rezultatas ir sugadintas cukrus, bet paskui įsitikinau, kad vėliau to kartumo nebelieka. Pienių žiedus išgriebti, nuspausti nuo jų visą skystį ir išmesti. Į skystį įberti cukrų ir virti atidengtame puode kol pasidaro norimo tirštumo sirupas. Virimo laikas nuo pusvalandžio iki valandos. Reikia neužmiršti, kad atvėsęs sirupas bus kur kas tirštesnis, nei karštas.

Galiausiai gauname sirupą savo spalva ir tįsumu panašų į medų. Aromatas nelabai stiprus, bet malonus. Spalva šiek tiek žalsvoka. Tinka užsilašinti ant bulkos ar blynų, įsipilti plakant glotnutį. Bandžiau pagražinti sirupą virimo pabaigoje įberdama pienių žiedlapių, kitą kartą taip nebedarysiu – nesugadino, bet ir nepapuošė.

Didžiausias minusas – po kelių dienų pradeda kristalizuotis (susicukruoja). Kaip tik todėl nepatariu pagaminto sirupo pilti į butelius – paskui neišprašysit. Susikristalizavusį galima vėl kuriam laikui suskystinti įdėjus į mikrobangę. Tas susikristalizavimas man kol kas yra iki galo neišspręstas reikalas. Esu radusi nemažai receptų, kur į pienių sirupą dedamos citrinos sultys. Aš nededu, nes man jame nesinori rūgštumo, bet gal sustabdytų cukravimąsi? Jei kas žinote, parašykite.

Kokia pienių medaus vertė? Iš esmės tai cukraus sirupas, ne medus, tačiau žinovai sako, kad kiaulpienės yra nepaprastai vertingas augalas, pilnas gyvybiškai reikalingų medžiagų.. . tai gal visiškai visų jų neužmušame ilgai trunkančiu virimu? Šiaip ar taip, skanu ir… poetiška.

Pavasarinės salotos su ryžiais ir svogūnų laiškais

“Užmirštas skonis” – džiaugėsi Ponas Didysis Ekspertas. Man prieš kokį dešimtmetį šis skonis atrodė neįsivaizduojamas, fui-fui tipo. Dabar akiratis prasiplėtė (o gal reiktų sakyt – gomurys suliberalėjo), anksčiau nemėgti skoniai palaipsniui prisijaukinami. Šitas salotas jau valgau, nors dar nedžiūgauju. Ponas Didysis Ekspertas tai kaifuoja. Galvoja, kad aš pati geriausia. O man tiesiog buvo gaila ryžius, užsilikusius nuo vakarykščios išmest ir vsio.

Pavasarinės salotos su ryžiais ir svogūnų laiškais

  • stiklinė virtų ryžių
  • 2 kietai virti kiaušiniai
  • 2 saujos svogūnų laiškų
  • žiupsnelis krapų
  • pora šaukštų aliejaus
  • druska, juodi malti pipirai

Galima ir dar kokį žalumyną įmaišyti, bet esmė svogūnų laiškuose ir krapuose. Ukrainoje, Rusijoje tokio recepto mišrainė dar naudojama kaip mielinių pyragėlių įdaras.

Ar būna bulkų su razinkom?

Pasakojama, kad batonai su razinomis pradėti kepti Maskvoje. Vienam kepėjui iškilo mirtinas pavojus, kai generolas, garsėjęs griežtumu ir ūmiu būdu atrado batone tarakoną. “Kas gi čia?”- klausė jis kepėjo. Tas tarakoną tik capt ir į burną. “Razinka!!!” “Negi būna batonų su razinom?” “būna būna”, – sušuko kepėjas ir parlėkęs į kepyklą kaip mat suvertė puskibirį razinų į batonų tešlą, kad sekančią dieną visi įsitikintų, kad tikrai bulkų su razinkom būna.

Razinos gaunamas išdžiovinus žaliąsias arba juodąsias vynuoges. Yra keletas džiovinimo būdų.

Vynuogių džiovinimas atvirame ore (dažniau – Uzbekistane ir kitose šio regiono šalyse). Vynuogių kekės nuskinamos, rūšiuojamos ir džiovinamos saulėje arba pavėsyje specialiose aikštelėse.

Vynuogių džiovinimas vynuogynuose daugiausiai taikomas Kalifornijoje JAV). Kai vynuogės prinoksta, jos tiesiog ant krūmų apipurškiamos specialia emulsija, skatinančia vytimą. Vynuogynuose tarp eilių patiesiamas specialus popierius, ant kurio nukrenta nupjautos pradėjusių vysti vynuogių kekės. Per 10-14 dienų saulė ir vėjas jas visiškai išdžiovina. Tuomet popieriaus lakštai kartu su ant jų esančiomis uogomis suvyniojami į rulonus ir vežami į gamyklą tolimesniam apdorojimui.

Vynuogių džiovinimas aikštelėse po danga (dažniausiai – Graikijoje). Netoli vynuogynų paruošiama aikštelė: pagrindas užpilamas medžiaga, gerai sugeriančia drėgmę (smėliu ar žvyru), ant kurio tiesiamas popierius ir dedamos vynuogių kekės. Daromas medinis karkasas, ant virš visos aikštelės ištempiama danga, dažniausiai iš plastiko. Po danga temperatūra būna didesnė, o dėl neuždengtų šonų vyksta intensyvus vėdinimasis. Razinos išdžiūna per 2-3 savaites. Per tą laiką kekes reikia kelis akrtus apvartyti.

Blanširavimas – panarinimas trumpam į verdantį šarminį tirpalą, kad sutrūkinėtų odelė ir greičiau išgaruotų drėgmė.

Auksinės razinos gaminamos palaikius vynuoges sieros dioksido dūmuose, garuose arba trumpam pamerkus į sieros rūgšties tirpalą. Po to džiovinama pavėsyje.

  • Razinos – kalio ir magnio, ypač veiksmingų elementų, neutralizuojančių rūgštis, šaltinis. Turi nemažai geležies, kraujotakai svarbių vitamino B komplekso elementų, A-beta karotino, stiprinančio regėjimą, kalcio ir boro, stiprinančio kaulus.
  • Razinos garsėja kaip skatinančios libido gamybą ir galinčios sukelti susijaudinimą, visų pirma dėl amino rūgšties arginino, kuris yra naudingas gydant erekcijos problemas
  • Armėnijoje razinos gamintos jau 4000 m. pr. Kr.
  • Dėl kol kas nenustatytų priežasčių razinos kenkia šunų inkstams.
  • Senovės Romoje razinomis bandyta gydyti viską – nuo apsinuodijimo grybais iki senatvės. Du ąsočiai razinų vidutiniškai kainavo tiek tiek kiek vienas vergas.
  • Pusę pasaulio razinomis aprūpina JAV Kalifornijos valstija. Šioje valstijoje razinos pradėtos gaminti atsitiktinai – 1873 m. didžiulė sausra išdžiovino dar nenuskintas vynuoges. Viena San Fransisko firma pradėjo jas reklamuoti ir pardavinėti kaip “gardumynus iš Peru”.
  • Iš 4 tonų vynuogių pagaminama 1 tona razinų.
  • Europoje razinos paplito 14 mažiuje. Prie jų platinimo nemažai prisidėjo kryžiuočiai.
  • Rzinos, kaip ir visi džiovinami vaisiai, praranda didžiąją dalį vitamino C.
  • Jei raziną įmestume į šampano taurę, ji ilgai šokinėtų aukštyn-žemyn nesustodama (netikrinau, jei patikrinsite – informuokite)
  • Masiškai džiovinami vaisiai apdorojami chemikalais, todėl prieš valgant juos būtina nuplauti iš pradžių karštu, o paskui šaltu vandeniu.
  • 95% pasaulyje gaminamų razinų – iš besėklių vynuogių rūšių.

Kekso su razinomis receptas