Falafeliai

falafelis

Aš irgi esu dariusi falafelius. Man irgi gavosi. Bet nėr nė ko lygintis su E. falafeliais – čia jos surastas receptas, įvykdytas veiksmas ir jos falafelių šedevrų nuotraukos. Nugi kokių aš talentingų vaikų turiu, net pačiai gražu.

250 g avinžirnių;
1 svogūno;
2 skiltelių česnako;
saujos petražolių;
10 g sezamo sėklų;
1 šaukštelio druskos;
0,5 šaukštelio kepimo miltelių;
pipirų;
aliejaus virimui.
Avinžirnius užmerkti ir palikti per naktį išbrinkti. Išbrinkusius sumalti kartu su svogūnu ir česnaku.

Įmaišyti smulkiai supjaustytas petražoles, sezamo sėklas, druską, kepimo miltelius, pipirus. Drėgnomis rankomis formuoti rutuliukus ir virti aliejuje, kol lengvai paruduos.

falafeliaii

Sudėti ant popierinio rankšluosčio, kad riebalų perteklių sugertų.

receptas iš http://midovirtuve.blogspot.lt/2015/02/svecio-irasas-falafeliai.html

2016-ieji, kur buvau, ką burnoj turėjau

jau kelinti metai po Kalėdų egle randu “Džiugo” sūrio, kuom nuoširdžiai apsidžiaugiu, o 2016-aisiais nuvažiavau į Džiugo tėviškę ir nufotkinau metalinį sūrį su peliuku.

Kartu su Ponu Didžiuoju Čeburekų Ekspertu aptikome čeburekus pačioj jų tėviškėj, vietinio turgaus kamurkėlėje, bet sužavėti nebuvome.

Pamario krašte daugybę sykių mėtėme kelią dėl takelio, kol galų gale įklimpome į rimtą kebeknę, už ką kiekvienas buvome apdovanoti 4 mėtiniais saldainiukais “optima linija”, o vėliau – bliūdu gardžios žuvienės. Kaip tik šio žygio metu užgimė vegetarus įvardijantis terminas “kulinarinės mažumos”. Termino autorius “Kertam kampą” vadas Dalius.

Kuo arčiau vidurvasario, tuo daugiau vegetarų… patekau ten, kur jų šimtų šimtai, be to visi blaivūs, sudalyvavau morkų pjaustymo meditacijoje, vidumi nuskaidrėjau, įpyniau savo balsą į sutartines ir gavau ant kaktos žymę iš šventų pelenų.

Sėkmingas buvo sovietinio bufeto atsivėrimas vienai dienai. Ar čia mums pasisekė, ar nelabai, bet šio įvykio neužfiksavo fanatiškieji patriotinės skaistybės sergėtojai, todėl nereikėjo teisintis dėl sardelės, patiektos ant metalinės lėkštutės ir išvis, kad kažką atsimename, kas vyko netinkamu laiku.

Smagus nuotykis, 11 atsitiktinai surinktų žmonių kelionė į Lenkiją. Kai tik vadai pamatydavo kokią skylę, tuoj atsirasdavo planas į ją sulįsti, nesvarbu ar ji aukštai buvo, ar žemai, ar šlapia, ar primėtyta šiukšlių, sutverta gamtos ar sukonstruota nacių inžinierių. Kopėm ir į kalnus, be to neapsėjo. Šlapiose miglose pučiant vėjui, nulipus nuo Giewonto tiesiai iš butelio gurkštelėjau Edgaro gimtadienio šampano.

“Saulėtų naktų” sodyboje dideliame katile viriau sriubą autostopo varžybų dalyviams.

o taip pat priviriau pilnus puodus jogų maisto. Ar buvau pernai pasižadėjus, kad “daugiau niekada”? Nu gal ir buvau… pirma pasižadėjau “niekada”, o paskui atžadėjau atgal ir priviriau. Bet daugiau to nebedarysiu.

Nuostabiausią makoviecą, kurį iš Lenkijos į Joniškį man atvežė lauktuvių, tuoj pat susidėjau į dėžutę ir išsivežiau atgal į Lenkiją. Valgiau jo sode ant Varšuvos bibliotekos stogo, o paskutinius kąsnelius –  Tatruose kai visa suplukusi užsirebiogžlinau ant Kopa Kondracka.

Svencelės pelkėje rankiojau rūgščias gardžias spanguoles. Truputį pasiklydau, sušlapau kojas, iš arti mačiau dvi susipynusias gyvates o gal žalčius, bet galite ir netikėti, nes viena pati mačiau, liudininkų nėr.

Daliaus Pranculio nuotrauka

Slovakijoje teko pavaikščioti visokiais akmenuotais takais, kol atėjo deja vu, kad aš čia esu buvusi prieš šešis metus atvežta Milenos, o taip pat ir kol suradome kalnų trobelę, kurioje meniu pateiktas keliomis kalbomis, tarp jų ir lietuvių, žr. haluški.

Kur tik aš nebuvau 2016-aisiais… išties, daug kur nebuvau, bet labiausiai nebuvau Italijoje, kurios taip pasiilgau .

Tortas “Rocher” (nereikia kepti)

kaledu-rochen-m

Nors formą išlaiko ir atpjauti įmanoma, bet sudarytas galim sakyt, kad vien iš kremo. Suvartoti daugiau negu gabalėlį pajėgtų ne kiekvienas.

Paprastai padaromas, kepti nereikia, mano šaltiniai teigia, kad yra saldainių “Rocher” giminaitis, nors manrods gana tolimas. Stipriau sugiminiuoti būtų galima paviršių ne trupiniais apjaukus, o keliais “Rocher” saldainiais apdėliojus.

Skirta maždaug 23 cm skersmes formai.

Pagrindui:

  • 90 g riešutinių vaflių

Pagrindiniam sluoksniui:

  • 125 g maskarponės
  • 250 g pertrintos varškės
  • 80 g juodo šokolado
  • 400 g kremo “Nutella”
  • 200 ml riebios plakamos grietinėlės

Paviršiui:

  • 80 g šokolado
  • 60 ml grietinėlės
  • 1 šaukštas vaflių trupinių arba 8 saldainiai “Rocher” arba 1 šaukštelis kapotų lazdyno riešutų

Vaflius sudėti į maišelį ir kelis kartus pervažiavus kočėlu sutraiškyti. Torto formą iškloti maistine plėvele paliekant pakankamai didelius kraštus, kad būtų už ko paimti ir iš formos iškelti. Supilti vaflių trupinius, tolygiai paskleisti ir šiek tiek suspausti. (Man atrodė, kad 80 g vaflių bus per mažai, pritrupinau daugiau, bet paskui supratau, kad dauginau be reikalo.)

Varškė turi būti labai lygios tekstūros, arba reiktų paprastą tris kartus sumalti mėsmale, arba nusipirkti jau maltos, kremiškos (pvz. “president”).

Varškę ir maskarponę sumaišyti. Dėti kremą “Nutella”, dėti garuose ištirpintą šokoladą ir vėl viską gerai išmaišyti. Atskirame inde suplakti grietinėlę iki standžių putų ir atsargiai įmaišyti ją į varškės masę. Visą kremą suversti ant vaflių pagrindo, išlyginti ir padėti į šaldytuvą 10 -12 valandų. Masė atrodo skystoka, tikrai abejojau, ar galės išimti iš formos, bet paaiškėjo, kad galėjo, nes sustandėjo.

Paviršiaus užilui užkaitinti grietinėlę. Į ją sudėti gabaliukais sulaužytą šokoladą ir išmaišyti kol ištirps. Arba kitas būdas: ištirpinti šokoladą uždėjus dubenį ant garų, ir tada įmaišyti grietinėlę.

Užpilti šokoladu torto paviršių ir papuošti trupiniais, riešutais arba saldainiais.

receptas iš Moje wypieki

Aplankė Kalėdų senis slapukas

slapukas

Kai gaunu pašto siuntą, visaip darau: būna, kad atplešiu dar iš pašto neišėjus. Bet kur kas dažniau palaikau kelias dienas neišpakuotą. Patempiu malonumą, kad būtų ilgesnis. Pakilnoju paketą – kas čia galėtų būti tokio svorio?Apčiupinėju – tokie kampučiai, lyg viduje būtų knyga. O įdomu, kokia…

Iki Kalėdų neištveriu, išdraskau voką, išdraskau labai gražų dovanų popierių… randu “Veganišką virtuvę”, nes Donata iš “Skanėstų iš širdies” pastebėjo mane priremtą prie sienos diskusijose su veganais. (pyragas, kuris galėjo būti veganišku, bet nebuvo).

Ateities diskusijoms Donata mane pakaustė knyga, ir palinkėjo “lai ji būna kelrode žvaigžde veganiško pasaulio tyrinėjimuose”. Taip ir bus! Patyrinėsim mes tą pasaulį.

Jau kažkelinti metai apie maistą rašantys tinklaraštininkai žaidžia “Kalėdų senį slapuką“. Kas prisijungia, tas sulaukia dovanėlės iš kažkur, nuo kažko – viską sureguliuoja burtai ir Viktorija iš “Receptų medžio“. Aš dalyvavau pirmą kartą. Smagu!

Pyragaitis su kremu “Kremowka papieska”

kremowka

Ponas Didysis Ekspertas pyko: kam daryti tokius pyragaičius, kurių nėra kaip valgyt!? Jis jau buvo paragavęs kremo, gerai įvertinęs ir jau susiplanavęs, kad atsirėš gabaliuką, paims į ranką ir jį valgys atsiklaupęs prieš televizorių, užsigerdamas arbata. Atsirėžęs gabalą ir supratęs, kad į ranką jo nepaimsi, pyko. Kam tokius daryti, kuriuos nežinia kaip valgyti???

Pažįstamas jausmas! Prieš kelis metus buvau Krokuvoje susikurti ekskursinio maršruto, tada išgirdau apie pyragaitį, kurį mėgdavo lenkas popiežius ir kuris jo vardu dabar vadinasi, tada klausinėjau jo visose cukrainėse, bet dienos pabaigoje jo jau niekur nebelikdavo. Pasisekė vieną rytą. Šiaip tai jis nesivadina “papieska” – sakė man pardavėja ir gražiai suvyniojo pyragaitį į baltą popierių.

2015
Krokuvos cukrainėje pirktas pyragaitis Kremowka papieska

Parsinešiau į hostelį, išsivyniojau ir… nu kaip dabar jį valgyti? Apžioti neįmanoma, su šaukšteliu nepakabinsi, desertinės šakutės nėr, bet net jei būtų, tai nebent kremą su ja knebinėti.

Bet žinot ką, kažkaip vistiek jį suvalgai!

Pyragaitis su kremu “Kremowka papieska

  • pakelis šaldytos bemielės sluoksniuotos tešlos
  • 3 kiaušinių tryniai
  • 1 l pieno
  • 100 g sviesto
  • 6 šaukštai cukraus
  • šaukštelis vanilinio cukraus
  • 3 šaukštai krakmolo
  • 3 šaukštai miltų
  •  cukraus pudros

Tešla būtų buvę geriau 2 lakštais. Bet nieko tokio ir 6 lapeliais. Tešlą atšildyti.

kremowk

Subadžiau šakute, kad kepdama labai nesipūstų. Vistiek išsipūtė lyg pagalvės, bet ne bėda, paspaudžiau ir suploninau. Tešlą kepti 180C orkaitėje 12-15 min. kol gražiai paruduoja. Leisti tešlai atvėsti.

750 ml pieno supilti į puodą, įberti cukrų, vanilinį cukrų, sviestą ir užkaitinti.

Kiaušinių trynius išplakti. Įpilti dalį likusio pieno, suplakti, palaipsniui sudėti krakmolą ir miltus, išmaišyti, kad neliktų gumuliukų. Geriau išsimaišo, kol yra tirštoka, o tik paskui praskiedžiama pienu. Su kiaušinių tryniais sunaudojamas nuo litro paliktas pienas 250 ml.

Į užkaitusį pieną su cukrumi ir sviestu supilamas visą laiką maišant pienas su kiaušinių tryniais ir miltais. Kaitinama toliau, maišoma visą laiką – kol sutirštėja ir paragavus nebelieka krakmolo skonio.

kremowkaaa

Dar karštas kremas suverčiamas ant iškeptų ir atvėsintų tešlos lakštų.

kremow

Šioje nuotraukoje kol kas sudėta tik dalis kremo. Bus užkrauta kur kas daugiau.
kremowkaa

Uždengiama likusiais tešlos lakštais. Prieš tai tešlos lakštus galima kiek paspausti, kad susiplotų.

Valgoma (kažkokiu tai būdu) kai kremas atvėsta. Supjaustoma gabaliukais. Geriausia pjaustyti dantytu peiliu. Užbarstoma cukraus pudros.

jei buvai Lenkijoj, bet nematei bent kokių septyniasdešimt Jono Pauliaus antrojo atvaizdų… tai arba visą laiką buvai užsimerkęs, arba buvai ne Lenkijoj.
Receptas beveik visas iš http://durszlak.pl/przepis/kremowka-papieska-bb18e5c6-8b75-4a11-a109-8e4e79fc9417?c=tag&t=kremowka-papieska , tik pusę miltų pakeičiau krakmolu, nes taip buvo parašyta kitame recepte.

Braunis su burokėliais

burokeliu-sokolado

Man kartais knieti įmaišyti į pyragus kokių nors keistenybių, bet tegu nieks nesupranta kokių. Šįkart burokėlius kaip slaptą ingredientą pasiūlė E. (gerokai mane nustebindama, bet po trijų dienų paaiškėjo kodėl).
Taigi iškepu šokoladinius braunius su burokėliu, ragauju ir ieškau, jaučiasi ten burokėlio skonis ar ne. Aš tai jaučiu, darniai susigrojęs su šokoladu į bendrą giesmę, bet manrods, kad jaučiu. Bet gal todėl, kad žinau?
Įduodu E. draugėms po kąsnį ir laukiu atsiliepimo, supras ko yra dėta ar ne. Panos su visais kąsniais išvažiuoja ir maždaug nuo Gataučių E. atsiunčia SMS: “atpažino burokėlį gerokai pagalvoję”.
Bet kaip įvertins sienom laipiojančių ekspertų grupė? Po trijų dienų pasiekia mane komplimentai, tas tai malonu. O burokėlį atpažino ar ne?
“Aš jiem iš karto pasakiau”, – sako E. Nu kodėl sakei, nu kodėl iš karto išdavei? “Nes jie nelabai valgo tokius dalykus, jei nėra kokių mandrumų”.
Ot kaip. Tegyvuoja burokėliai bendroj giesmėj su šokoladu!

Šokolado ir burokėlių brauniai

  • 500 g burokėlio (1 nemenkas)
  • 150 g sviesto
  • 150 g šokolado (ne mažiau 70% kakavos)
  • žiupsenlis vanilinio cukraus
  • 200 g cukraus
  • 3 kiaušiniai
  • 100 g miltų
  • 25 g geros kokybės kakavos

Burokėlį nulupti. Supjaustyti gabaliukais. Išvirti. Šokoladą bei sviestą taip pat supjaustyti gabalais. Dar karštą burokėlį susmulkinti blenderiu kartu su šokoladu ir sviestu, kad burokėlio šiluma juos ištirpintų. (Dėl to ir išsirinkau šį receptą, kad nereikia turėti iš anksto virto burokėlio, kitam inde ištirpinto šokolado, iki kambario temperatūris suminkštėjusio sviesto. Viskas sumąstyta racionaliai.)

Kiaušinius su cukrumi ir vaniliniu cukrumi gerai išplakti kol cukrus ištirps. Supilti į burokėlių tyrę.

Miltus sumaišyti su kakava ir suberti į tešlą ir išmaišyti (ir nesvarbu, kad negražiai atrodo, iškeps ir pagražės).

Supilti į skardą išklotą kepimo popieriumi. Kepti 170C temperatūros orkaitėje 30 min.

burokeliu-sok

Receptas iš http://www.bbcgoodfood.com/recipes/749700/beetroot-brownies

Kopūstų salotos su česnaku

kopustu-salotos

Man nepatinka, kuomet paaiškėja, kad Ponas Didysis Ekspertas ir vėl buvo teisus TOKIU BŪDU. Kai pasilikau dvi gražiausias mūsų šiltnamy užaugusias tobulai raudonas paprikas, kai jų nesupjausčiau į “lečo”, nes norėjau sudėti į salotas, Ponas Didysis Ekspertas išpranašavo, kad jos supus pirmiau, negu aš salotas padarysiu. Nepraėjo nei du mėnesiai, paprikas pasiėmiau, įsmeigiau peilį ir pamačiau, kad ech, tikrai… dalies jų netekau. Iš kur Ponas Ekspertas taip viską žino?

Kita vertus šioms salotoms paprika yra buvus ne buvus. Galima dėti, galima ne, ir vienaip ir kitaip rezultatas bus geras.

Kopūstų salotos

  • 1/2 kopūsto
  • 1 morka
  • 1/2 paprikos
  • 3-5 skiltelės česnako
  • žiupsnelis druskos
  • cukraus – dvigubai diaugiau negu druskos
  • 2-3 šaukštai acto

Kopūstą supjaustyti, morką sutarkuoti, papriką supjaustyti, česnaką išspausti per česnakų spaudyklę. Viską sudėti į dubenį, užberti druskos, cukraus, acto. Pardon, negaliu parašyti kiek tiksliai druskos ar cukraus, nes juk “1/2 kopūsto” irgi gana nekonkretus dydis.

Viską sugniaužyti rankomis, patraiškant kopūstus. Sudėti į stiklainį gerai suspaudžiant, kad pasinertų į atsiradusias sultis.

Skonį įgaus kitą dieną. Šaldytuve galima laikyti pakankamai ilgai, kelias savaites tai tikrai.