. Septyni virtieniai | Nuotykiai prie puodų, receptai ir virtualios rezultatų degustacijos

Užkandžių pyragas su svogūnų laiškais

pyragas su svogūno laiškaisJeigu kas nors, kai man buvo 10 metų, būtų pasakęs, kad kepsiu pyragą, kurio didžiąją dalį sudarys svogūnų laiškai, uch, nebūčiau patikėjus. Tais laikais svogūnas man atrodė labiau nesusipratimas, negu daržovė, ir kokia nesąmonė, kad darže Balkaičiuose jo prisodindavo tris ilgas lysves, o braškių tik vieną.

Daug kas iš šiandieninio gyvenimo būtų neįtikėtina, jei būč galėjus pažvelgti į jį iš savo 10 metų taško.

Receptas daug sykių pakartotas rusiškose internetinėse erdvėse, bet aš jį patobulinau džiovintais pomidorais, todėl dabar čia mano receptas.

Užkandžių pyragas su svogūnų laiškais

  • 500 g sluoksniuotos bemielės tešlos,
  • pora didelių saujų svogūnų laiškų,
  • 100-150 g kietojo sūrio
  • 4 kiaušiniai
  • 5-6 džiovinti pomidorai, išgriebti iš aliejaus
  • saujelė krapų

Sluoksniuotą tešlą atšildyti.

2

Svogūnų laiškus supjaustyti. Taip pat ir krapus supjaustyti. Sumaišyti su kiaušiniais.svogūnų pyragas

Sūrį sutarkuoti. Kietasis sūris čia ypatingai tinka, bet galima prie to paties pasinaudoti proga ir sunaudoti visokius besibaigiančius sūrio likučius, virkaujančius šaldytuve.

pyragas su svogūno laiškų įdaru

Džiovinto pomidoro gabaliukus pasmulkinti. (Man patogiausia sukarpyti juos virtuvinėmis žirklėmis). Visą įdarą sumaišyti. Druskos greičiausiai nereiks, nes sūrumo duos sūris ir džiovinti pomidorai. Kepimo formą iškloti vienu tešlos lakštu, padarant bortelius. Sudėti įdarą, uždengti antru tešlos lakštu ir sulipinti kraštelius. Formos dydis – pagal tešlos lakšto dydį, bet apatinį gali tekti kiek paploninti kočėlu. Arba nukirpti kraščiuką nuo viršutinio lakšto ir iš jo padaryti bortelį. Sugalvosit kaip nors, ne man jus mokyti, kaip su tešlos lakštais elgtis.

pyragas su svogūno laiškų įdaru

Kepti 170 C apie 30 – 40 min – tol, kol viršutinis tešlos lakštas akivaizdžiai matysis, kad iškepęs. Ypač skanus kol šiltas. Atvėsęs irgi neblogas.pyragas su svogūno laiškų įdaruPono Didžiojo Eksperto pirmoji reakcija buvo: o kodėl nedarau pyrago su svogūno laiškais taip, kaip jo mama? Bet kad aš ir nesu jo mama! Pripažino, kad labai geras, todėl dabar kepu dar vieną užkandžių pyrago su svogūno laiškais variantą. Vėl visai kitokį.

Šaltibarščiai (cold pink Lithuanian soup)

cold pink Lithuanian soupIf you ask any Lithuanian about traditional Lithuanian meal, most likely they will answer “cepelinai” (zeppelins) and invite you to restaurant to taste them. Well, cepelinai are good, but… but actually cepelinai is just our trick to distract attention of foreigner from truly Lithuanian meal. Šaltibarščiai!!! Shocking pink, delitious and healthy cold soup – we can‘t imagine spring nor summer without it. If you ask any Lithuanian about šaltibarščiai (how I could explain pronouncation? Something like Shahl- tee-bahrsh-tschyay), most likely they will invite you not to restaurant, but home. As this is really the meal we are having in each family during hot summer days. Of course any temperature above 20C is regarded as hot in Lithuania.

Preparation is simple.

Šaltibarščiai. Cold pink Lithuanian soup

For 4 persons

  • 1 medium red beetroot
  • 1 medium cucumber
  • A handful of spring onion
  • A bunch of fresh dill
  • 2 hard boiled eggs
  • Salt
  • A pinch of lemon acid
  • 800 ml buttermilk or kefir
  • 200-400 ml of cold boiled water (optionaly)
  • Sour cream (optionaly)
  • 6 medium potatoes

Boil beetroot in water until tender. Let it cool down, peel and grate coarsely. Mix with salt and a pinch of lemon acid. Leave aside.

Chop spring onions. Chop dill finely. Chop cucumber into small cubes. Mix all together with salt and let release the flavour. Add grated beetroot. Peel shells from hard-boiled eggs. One option (more comfortable, but less beautiful) – to cut eggs really small and mix with all other ingradients. Another option – to cut boiled eggs in halfs or quarters and devide to each personal plate.

Add sour cream, buttermilk or kefir. Stir. The color will appear slowly. If you like more liquid soup, add some cold boiled water. Test, is it enough salt.

Peel potatoes, cut them in half and boil in slightly salted water until tender. Calculate time, that they would be ready and hot when you all sit down for the meal.

Šaltibarščiai are served cold in the plate or bowl. On other individaul plate potatoes are served hot.

Skanaus! – this is how we wish each other delicious meal.šaltibarščiams

Useful or interesting facts

  • Grated and prepared with salt and lemon acid beetroot may stay in the fridge a week, so if you plan to make šaltibarščiai tomorow again and after tomorow again, and after-after tomorow again, boil more beetroot.
  • In Lithuanian supermarkets you may find beetroots in jars in light marinade, specially for šaltibarščiai. You may even find kefir, specially for šaltibarščiai.
  • In past when all vegetables were harvesting in gardens, not in supermarkets, early in spring we already had spring onions and dills, but cucumber – not yet. So it could be replaced with Borrage herb leaves, which have cucumber aroma.
  • Spring onion – fresh green part of each onion. In Lithuanian it is called „laiškai“, what also means „letter, mail“. In Russian it is called „перья“, what also means „feather“.
  • Recipe of this soup is traveling around the world as Polish soup, but Poles themselves call it “Lithuanian cold soup”.

Recipe is dedicated to Gyöngyi, as it was promissed in happy Reibiniai days.

 

Briuselio vafliai

Briuselio vafliai

“…sausio mėnesį važiuodavome į Graikiją ir kelis mėnesius skindavome apelsinus. Už visus uždirbtus pinigus prisipirkdavome sidabro, ir grįžę į Belgiją jį parduodavome muzikos festivaliuose. O rugsėjį vykdavome į Prancūziją skinti vynuogių. Gyvenimas buvo paprastas. Mes buvom hipiai. Keliavome daug. Mama nežinojo, kad visur važiuodavome autostopu, rodydavau žemėlapyje taškus, kur pabuvojau, sakydavau, kad autobusu, o ji stebėjosi, kiek daug galima autobusu apvažiuoti. Pernai man suėjo penkiasdešimt. Pagalvojau, būtų pats laikas nustoti meluoti mamai. Nei šis nei tas sulaukus penkiasdešimt vis dar meluoti mamai…”

Geert ir dabar patinka keliauti autostopu. Taip ir greičiau, ir įdomiau. Ji turi namus kaimelyje netoli upės Maas, dešimt avių, sidabrinių apyrankių ant riešų ir tris vaikus, dabar jau suaugusius. Juokiasi Joniškio prekybcentryje pamačiusi lietuvišką mineralinį, nes jos crazy sūnus buvo užsisakęs internetu ”vytauto”, kad atgabentų jam į Belgiją. Joks jis ne turtuolis, tarp paskaitų retkarčiais padirbėjantis studentas. Užsidirbo šiek tiek ir užsisakė mineralinio vandens iš Lietuvos. O ką?

Ji nėra namie kepusi vaflių. Bet jei aš noriu, ji gali susirasti internete receptą, sumaišyti tešlą ir iškepti. O vaflių taigi aš noriu!

Briuselio vafliai

  • 500 g miltų
  • 500 ml vandens
  • 500 ml pieno
  • 25 g mielių
  • 1 šaukštelis vanilinio cukraus
  • 4 kiaušiniai
  • druska
  • 200 g sviesto

Miltus persijoti į dubenį (arba pakankamai didelį puodą, bent kokių 4 l puodą, nes tešla “augs”).

Mieles ištirpinti šiltame vandenyje. Pieną pašildyti. Į miltus supilti vandenį su mielėmis ir pieną. Išplakti. Truputis druskos. Įmaišyti kiaušinių trynius. Sviestą ištirpinti ir įmaišyti į tešlą. Kiaušinių baltymus išplakti iki putų, irgi įmaišyti. Uždengti dangtį ir palikti maždaug valandai.

Kepti vaflių keptuvėje. Valgyti šiltus.

Šiam recepte cukraus nėra, tik vanilinis. Tešla atrodo nenormaliai skysta, bet paaiškėja, kad kaip tik iš tokios tešlos gaunasi tinkamo purumo vafliai. Briuselio vafliai!

 

briuselio vafliai

Bandelių testavimas žygio aplink Joniškį sąlygomis

gardesis5

Lijo lietus, bet vistiek išėjome. Iš pradžių gatvėmis, paskui keliukais, paskui takeliais, paskui vėžėmis kviečiuose, paskui palei tvorą, per aukštą žolę, dilgynes ir bruzgynus. Daugybę sykių metėme kelią dėl takelio, ir nė viens iš mūsų nebuvo toks gudras, kad primintų lietuvių liaudies išmintį. Per vieną upelį lipome bebrų užtvanka (“negalima lipti ant bebrų užtvankos”- sakė Frankas, nes jis yra gamtininkas, bet užtvanka buvo sena, o mums labai reikėjo). Bet iš kur aš galėjau žinoti, kad Vilkiaušio viduryje atsirado dar kitas upelis, ir kad kažkoks gudrutis (įtariu, kas) ten yra pritvėręs visokių tvorų? Todėl teko apsisukti ir vėl susilenkus po ievų šakomis, per bebrų užtvanką, makaliošes ir gervuogynus grįžti atgal, iš pradžių į vėžes tarp kviečių, paskui į takelį, paskui į kelią.

Nesugebėjau normaliai paaiškinti, kodėl turėtume testuoti “gardėsio” bandeles, nes man “gardėsis” jas atsiunčia be didelių paaiškinimų. Bet pasakiau, kad “must test”, o žygio aplink Joniškį sąlygomis jie darė viską, ką aš tik pasakydavau.

gardesis6Nebent tik maivėsi neprašomi.

gardesis2

Bandelės su varške, špinatais ir džiovintais pomidorais buvo labai liuks. Kaska dar kartą pasakė, kad Lietuvoje maistas geresnis, nei Lenkijoje.

gardesis3

Pyragas su šilauogėmis man atrodė sausokas, o jiems patiko. Kai visą suvalgėme, prie folijos indelio liko prilipęs nemenkas pyrago sluoksnis ir testuotojai paprašė perduoti gamintojams pastabą:” negerai, kai tiek daug lieka prilipę. Juk ne visi žmonės norės grandyti pirštais pyrago trupinius nuo folijos, taip, kaip darome mes”.

gardesis0

Testuotojai Kaska ir Frank

Braškių vėrinukai

braškių vėrinukaiBuvau nusipirkusi dėžę braškių. Nemenką dėžę. Iš jų išviriau beveik pusantro litro uogienės. Kur dingo kitos? Kelios su cukrumi sutrintos, kelios ant blynų uždėtos, dar šiek tiek į sirupą suėjo, keli šaukštai į Šermukšnių gatvę išvyko, ir viena kita šiaip suvalgyta.

Braškių vėrinukai – negali net receptu vadinti, nes pernelyg paprasta. Tiesiog dar viena idėja braškių sezonui, užmatyta interneto platybėse. Saldus, šokoladu glaistytas varškės sūrelis su braškės gabaliuku. Tadaa-aaa-am!braškės