transliacijos iš virtuvės
“Žinau vietas, kur būna nemokamo sūrio!” – sušvito man rytą mintis, kai vožiau tą sūrį ant nemokamos duonos riekės, užteptos nemokamu sviestu. Žinau įvairiausių gerų vietų visur, o dabar prie tų gerųjų vietų prisidėjo dar ir Stokholmas. Kažkodėl ilgai atidėliojau jo pamatymą. Vieną vasario savaitgalį ėmiau ir atlėkiau, nes kol … Skaityti toliau
Read more
Mes turime daugybę bendrų prisiminimų su Iza. Nuostabiai gražių. Mes per lietų vaikščiojome prie Iseo ežero, o saulėkaitoje – aplink Alberobelo trulius, o viena dama, kuri gyveno trulyje, pakvietė užeiti. Mus abi kartu įleido į Modenos savivaldybės palėpę, kur bręsta prieš dešimtmečius užtaisytas balzaminis actas. Pasitaikydavo, kad mes abi gulėdavome … Skaityti toliau
Read more
Buvo pasakyta 10:57 būti aerouoste. Buvom. Vieni kitus atpažinome iš didelių kuprinių. Maniškė pilnutėlė vos uždariau.
Vadovė atnešė kiekvienam po 13 maisto paketų. Kur dėti? Kol kas nešu popieriniame maiše. Per kalnus tai maiše nešti nenorėčiau, bet kur sukišti?
Vienas iš grupės prisipažino įsivaizdavęs, kad Dalia bus jauna … Skaityti toliau
Tai kur čia tas pensininkų rojus? – trečią dieną jau klausėm savo vadovės, nes būtent tokia yra Tenerifės reputacija. Mes tose vietose nebūnam – atsakė vadovė. Ir labai gerai, nes į pensininkų rojų dar spėsim! O kol kas mus kasryt nuveždavo kažkur, paleisdavo kažkur ir mes išeidavome kažkur. Eidavome visą … Skaityti toliau
Read more
Visi juk patiriame emocijų, kai išgirstame “Kijevas”. Ir tikrai savęs klausinėjau, ar mes turim teisę gardžiuotis Kijevo tortais, kai Kijevas susigniaužęs į kumštį atlaiko karą. Pasvarsčiau ir leidau sau.
Receptus skaičiau rusiškus, pilnus aikčiojimų, ak, tai legenda, geidžiamiausia lauktuvė iš Kijevo jau nuo 1956-ųjų. Aš nieko apie jį nebuvau girdėjusi. … Skaityti toliau
Read more
Mes su latviais sėdim Budafoko požemiuose ir degustuojam vynuogių sultis. Yra ir užkandžių gražiai pateiktų, latviai juos visus vadina “ėdienais“.
Vynų ir požemių šeimininkė Judita mums jau aprodė požemius aukštais skliautais, nusitiesiančius į nesibagiančias tolumas, kurių yra visa sistema iš viso apie 100 kilometrų (Judita sakė 100, nors … Skaityti toliau
Kristoferi!!! Kristoferi!!! – šūkavau aš šaltame keistame koridoriuje, pilname paveikslų. Mes buvome Dailininkų kelyje ir turėjome miegoti dailininko namuose. Aš visai netyčia buvau pataikiusi tuos namus užsakyti, nes ieškojau nakvynių žemėlapio bakštymo būdu (“pabandau čia, o gal čia”), ir kai Kristoferis pažadėjo nakvynę, kai pravesiu jam pinigų, tik tada išaiškėjo, … Skaityti toliau
Read more