. Septyni virtieniai

10 pastebėjimų apie „Stumbro“ šnapsinyčią. Ir kokteiliai su Poema.

  1. Degtinė gaminama tyloje. Jokio dūzgesio, kurį įsivaizduojame didelėje gamykloje, jokio tarškesio anei bildesio. Be jokio garso ji cirkuliuoja per visur išvedžiotus vamzdžius ir cisternas, kurių viduje sudėti aukso filtrai. Jokio specifinio svaigaus kvapo nei atvirų indų, kur galėtum padažyti pirštą ir padegustuoti tarpinį produktą. Ponai, svajojantys apie darbą alkoholinių gėrimų gamykloje, realybė gali pasirodyti kitokia.
  2. Per daugiau nei šimtmetinę gamyklos istoriją Stumbro emblema šiek tiek keitėsi. Sovietmečiu žvėris neturėjo kai kurių kūno dalių.
  3. „Trejos devynerios“, kaip ir krupnikas, turi kulinarinio paveldo statusą. Į „trejų devynerių“ sudėtį tikrai įeina 27 žolelės ir prieskoniai. Kai kurių atpažinti nepajėgėme- atrodė lyg džiovintų kalmarų draiskanos.
  4. „Žalios devynerios“ nėra žalios spalvos. Į jų sudėtį įeina dar daugiau augalų nei triskart devyni.
  5. Normaliausias degtinės mato vienetas yra kibiras. Kai gamykla buvo pastatyta, gamindavo po 150 000 kibirų, bet tuomet vienas statistinis lietuvis per metus tesuvartodavo po trečdalį kibiro. Dabar jau išmaukia po visą kibirą. Iš asmeniškai mano per metus suvartoto šnapso per metus gal susidarytų koks puslitris, tai prisipažinkit kas sulakate beveik pilną mano kibirą ir dar mano 100 litrų alaus?
  6. Stumbro gamykla pirmoji sovietinėje teritorijoje pradėjo naudoti užsukamus butelių kamštelius. Kaip buteliai būdavo uždaromi iki tol – ogi užspaudžiami metaline folija. Panašiai, kaip anų laikų stikliniai pieno buteliai. Tik folija laikėsi tvirčiau ir buvo kietesnė. Stumbro muziejuje stovėjo ir keletas prieškarinių butelių su kamščiais, užlietais rudu marmalu, panašiu, kaip būdavo naudojama antspaudams pašte.
  7. Visų „Stumbro“ gėrimų receptūrą žino tik trys asmenys. Vaikštant po gamyklą, negalima fotografuoti, kad į kadrą nepapultų kokia komercinė paslaptis. Tai pafotografavau bent jau interjero detales – sienų apdailą iš čili pipirų ir žvaigždinių anyžių, gražų barmeną ir Bea. Sako, tarpukaryje buvo populiaru fotografuotis prie „Stumbro“ gamyklos kamino. Mano akims jis visai nėra fotogeniškas, bet ką aš žinau, gal po trečdalio kibiro degtinės pradėtų rodytis kitaip…
  8. Mendelejevas nustatė, kad žmogaus organizmui tinkamiausio gėrimo temperatūra yra 38 laipsniai. Oi, pala, kalbame ne temperatūrą, o apie pieno riebumą. Oi, tai yra ne apie… Vienžo, tinkamiausias alkoholinio gėrimo stiprumas yra 38 laipsniai, suapvalinama iki 40. Tai buvo Mendelejevo žodis.
  9. Kreminis likeris „Poema“ yra labai gardus. O jei dar sumaišytas su tinkamais priedais – lyg skystas saldainis su specifiniu poveikiu. Galvoju, gal man peržiūrėti savo abejingas nuostatas poezijos atžvilgiu ir savo metinį degtinės kibirą iškeisti į „Poemos“ kibirą. Ai, nebūtinai kibiras (nei aš poetė, nei ką), gal užteks vieno kito gorčiaus.
  10. Egzistuoja augalas, kuris vadinasi stumbražolė.

P.S. Žodžio “šnapsinyčia” pati nebūčiau sugalvojus. Straipsnelio muziejuje antraštė:

P.S.S. Po ekskursijos šnapsinyčioje akyse šiek tiek dvejinasi:

P.S.S.S. barmenas Robertas kūrė poemas, o mes jį ištisai fotkinome. Poemos buvo laaaaabai gero skonio. Puikiai surimuotos. Receptai žemiau.

“Tikriausiai namie visi turite šeikerius”,- sako barmenas, ir aš pabandau nutaisyti teisingą veidą, atseit aha-aha, turime, na jeigu ir ne, tai greit įsigysime, na jei neįsigysime, tai bent žinom, kas per daiktas. Šeikeris. Kuriame kokteiliai makaluojami.

Kokteilis „Poemos suviliota“

Ingredientai:

  • Grietinėlė                                                                              15 ml
  • „Poema“  grietinėlės likeris su kava                          45 ml
  • Aviečių likeris „Santa Lucia“                                       30 ml
  • Biteris „Angostura Aromatic Bitter“                          5 šliūkštelėjimai
  • Purškiama plakta grietinėlė

Gaminimas:

Į kokteilių plaktuvą įdėkite ledo ir supilkite visus ingredientus. Gerai išplakite ir iškoškite be ledo į atšaldytą taurę. Kokteilį papuoškite plakta grietinėle ir keliomis avietėmis.

Kokteilis „Šokis su Poema“

Ingredientai:

  • „Poema“  grietinėlės likeriu su kava        40 ml
  • Pienas                                                                    60 ml
  • Likeris „BOLS Cacao White“                          40 ml
  • Cinamoninis likeris „BOLS Gold Strike“    15 ml
  • Vaniliniai ledai (plombyras)                          50 gr
  • Purškiama šokoladinė plakta grietinėlė

Gaminimas:

Į maišytuvą (blenderį) įdėkite ledukus ir supilkite visus ingredientus. Plakite tol, kol ledukai ir kiti ingredientai taps vientisa mase. Kokteilį supilkite į šokolado padažu apšlaksytais vidiniais kraštais taurę. Galiausiai kokteilį papuoškite šokoladine plakta grietinėle.

Kokteilis „Poema Kuboje“

Ingredientai:

  • Espresso kava                                                      20 ml
  • „Poema“  grietinėlės likeris su kava          30 ml
  • Romas „Angostura 7 years old“                  20 ml
  • Sirupas „Monin Macadamia Nut“               15 ml
  • Kokosų pieno kremas                                     40 ml

Gaminimas:

Į kokteilių plaktuvą supilkite visus ingredientus be ledo. Viską gerai išplakite ir gautą kokteilį supilkite į stiklinę, pripildytą grūsto ledo. Kokteilį papuoškite žvaigždiniu anyžiumi, bei vanilės šiaudeliu.

Kokteilių autorius Robertas Janovskis, o man teko kuklus ragautojos vaidmuo.

Lavašo indeliai


Mano draugutė keliautoja aplink pasaulį dabar Stambule. Feisbuke rodo nuotraukas su paauksuotais ornamentuotais skliautais, keistų proporcijų kačių skulptūromis ir besišypsančia savimi. “Atvažiuok, čia tau patiktų”,- rašo ji man. Bet kad ir apie Barseloną taip rašė. Ir apie Siciliją. Kad tegu aš atvažiuoju, nes man ten patiktų. Tai aš jau nebežinau, kur man čia pavažiavus… Kol negaliu apsispręsti, tol tūnau namuose. Karpau lavašus gabaliukais.

Aha, karpau. Nes žirklės tam reikalui patogesnės, negu peilis.

O lavašas tai išvis labai daug kam tinka. Jau kažkadais išbandžiau atseit štrudelį su obuoliais,bet labai supaprastintą (gaminimo prasme, skonis tai buvo geras) lavašą su varške ir sūriu, lavašo suktinukus su varške.

Labai geras reikaliukas – lavašo traškučiai: sukarpai gabalėliais, paviršių plonai keptu kiaušiniu patepi, apibarstai kokiom nors saulėgrąžom ar svogūnų žeidais, arba sezamais, arba prieskoninėm žolelėm ir apkepi orkaitėje. Labai maloniai traukšisi.

Arba įkloji lavašo gabaliukus į nedidelius indelius, kad skvernai kyšotų. Į kiekvieną indelį įpili pora šaukštų grietinės-kiaušinių plakinio ir šiek tiek išsklaidai. Įdedi varškės įdaro:

a) nesaldaus – su druska, sviestu, kiaušiniu ir prieskoniais (arba net su svogūnais!);

b) saldaus – varškė, sviestas, cukrus, kiaušinis, vanilė, razinos. Tuomet ant viršaus netgi tinka šokoladinio įdaro, nesutilpusio ant šokoladinio pyrago (tarta) likučiai.

Viską į orkaitę ne ilgiau 10 minučių. ir valio! – kas nori saldžiai, o kas ne saldžiai?

Bandelė pliuškė

Seniai seniai, dar praeitame šimtmetyje, Ponas Didysis Ekspertas bandė mane išvadinti Daliuška, tokiu būdu rodydamas man prielankumą. Bet man galvoje iškart susirimuodavo su “moskovskaja pliuška”, todėl Ponui Ekspertui bonus taškų neskirdavau (nors tai mūsų vistiek neišgelbėjo nuo ilgo laimingo gyvenimo)… o kaip tokia bandelių forma vadinasi lietuviškai? Daugybę kartų raitydama visokias bandeles svarstydavau, kaip išgaunama specifinė pliuškių forma, o kai sužinojau, net nustebau – kaip paprasta!

Tešlos čia neaprašinėsiu, tiks bet kuri saldi pagerinta mielinė tešla.

  1. Sugnaibome tešlą gabaliukais. Iš kiekvieno sukočiojame rutuliuką ir paliekame kelioms minutėms.
  2. Rutuliuką iškočiojame į skritulį, kitaip sakant blynelį.
  3. Blynelio paviršių neskūpiai patepame aliejumi ir neskūpiai apibarstome curumi, sumaišytu su vanile.
  4. Iš blynelio sususkame volelį.
  5. Volelio galus sujungiame (gaunasi tokia negrakšti barankytė)
  6. Aštriu peiliu giliai įpjauname barankytę per storiausią dalį, paliekame neperpjautą tik per sujungimą. Atverčiame įpjautą bandelę lyg knygą. Atrodo netvarkingai, bet nieko tokio, kepdamas pasitaisys.
  7. Dedame ant skardos, truputį leidžiame pakilti ir kepame.
  8. Iškepusius atlupame nuo skardos – cukrus bus kiek patirpęs ir prisikaramelizavęs prie skardos, todėl lengviau bus nuimti kol karštos.

Oi, gėris, gėris, gėris, vienareikšmiškai!

Citrinų kremas

Aš nežinau, kas man pastaruoju metu užeina, kaip tik atsistoju virtuvėj prie kriauklės ir viryklės, taip iš kažkokių atminties gelmių iššliaužia Majakovskio eilėraščio eilutės apie tarybinį pasą. Kažkada reikėjo išmokti mintinai, bet kodėl dabar pradėjo lįsti ant seilės būtent tos eilės, o ne “jau saulelė vėl atkopdama budina svietą…”, ir kodėl būtent prie kriauklės ir viryklės? Paaiškinti negaliu.
Plaudama vakarykštes lėkštes apmąstau dvidešimtojo amžiaus pradžios darbininką ir valstietę, kurie neturėjo jokių šansų savo pasus parodyti muitininkams, absoliuč jokių valstybių muitininkams, bet užtat mintinai galėjo deklamuoti eilėraštį apie tai. Ir tą šveicarą muitininką, kuriam tarp danų ir švedų pasų pasitaikė keistos valstybės dokumentas, ištrauktas iš plačių Majakovskio kelnių. Ar tikrai baisu buvo paimti, lyg kokį ežį ar britvą abajudoostrają… zmeju dvuchmetrovorostuju… o kažin, kur tas Majakovskis keliavo, ir kokiais reikalais? Ir ar saugi vieta pasui yra kelnėse?
Suplaunu lėkštes ir tvarkingai susiplaku citrinų kremo, nežmoniškai skaniai rūgštaus. Ne visi jį gali valgyti, nes rūgštumas labai jau nuoširdus. Bet jau kam patinka, tai ne šiaip sau “neblogs”, bet labai labai šaunus. Pirmą kartą gaminau ir nufotkinau dar žalią vasarą, ir laiks nuo laiko pakartoju

Citrinų kremas (lemon curd)

  • 3 dideli kiaušiniai
  • 3/4 puoduko (150 gramų) cukraus
  • 2 -3 citrinų sultys
  • 50 g sviesto
  • tarkuotos 1 citrinos žievelės
Citriną gerai nuplovus nutarkuoti žievelę. Išpausti sultis. Viską, kas išvardinta recepte. sumaišyti metaliniame dubenėlyje. Uždėti jį ant puodo, kuriame verda vanduo, ir maišyti neatsitraukiant, tol, kol sutirštės. Galiu pasakyt, pradžioje visai nepanašu, kad kas nors čia ketintų tirštėti, bet paskui ateina magiškas momentas, ir tada-aa-a-am!
Jei paskui bus paliktas dubenėlyje, užsidės tokia nelabai graži plutelė. Geriausia – sudėti į stiklainiuką ir pasidėti į šaldytuvą. Paskui po šaukštuką, po šaukštuką ir gana greit sunyksta.
Teoriškai, turėtų kažkas neblogo gautis ir su kitokiais skoniais, ir aš bandžiau, ir su obuoliais, ir su vyšniomis. Deja, nieks gers nesigavo, kremas būdavo apyšlykščio skonio, kurio vieną kitą šaukštą šiaip taip sukankindavau, bet paskui net ir aš pasiduodavau ir ištėkšdavau lauk. Vyšninis be to dar buvo bjaurios spalvos. O citrininis – nuostabus!
Pagal http://www.joyofbaking.com/LemonCurd.html#ixzz1gvPmlEjp

Omletas

kaip kepti omletą

Aš į vaikų darželį nėjau, o iš pionierių stovyklos atsimenu visai kitus dalykus, todėl man šio omleto vaizdas nesukelia euforijos, bet va Ponas Didysis Ekspertas, pažvelgęs per mano petį, ką aš veikiu prie kompo, ir pamatęs omleto nuotrauką, sureagavo absoliuč emocingai. „VA!!!“,- sušuko jis didžiosiomis raidėmis. „OMLIET!!! TOKIO NORIU!!!“

Tą pat minutę nužygiavau į virtuvę jungti orkaitės ir skaičiuoti, kiek turime kiaušinių, o Ponas Didysis Ekspertas apsidžiaugė, kad jam atliko kompas ir dabar visą vakarą galės mušti babaušius. Patvirtinu, kad omletas gaunasi labai teisingo skonio, tik maniškis buvo plonesnis, nes neradau, į ką supilti storu sluoksniu.

Omletas

  • 6 porcijoms
  • 10 kiaušinių
  • 0,5 l pieno
  • 1 šaukštelis druskos
  • sviesto formai ištepti
  • 60 g sviesto ant viršaus uždėti

Receptas iš Oksanos, nuotrauka jos, ir aprašymas bus iš ten, tik šiek tiek išdarkytas.

Oksana iškart paneigia visokius pseudožinovų skleidžiamus gandus, kad į omletą reikia dėti miltų ar netgi sodos. Anot jos, tai gėdingas melas!

Svarbiausia – teisingas kiaušinių ir pieno santykis. Kad viskas gerai perkeptų, reikia laiko, todėl ir susidaro plutelė. Ir dar svarbu žinoti – kiaušiniai su pienu tiesiog išmaišomi, bet neplakami. Tais laikais, kuriuos visokie ekspertai prisimena kaip vaikųdarželinius nebuvo ypatingos virtuvinės technikos, koks jau ten plakimas puskibirio pieno su šimtu kiaušinių?!

Orkaitę įkaintinti iki 200C.

Reikalinga gili forma. Pirmiausia ji gerai ištepama sviestu.

Į dubenį įpilamas pienas (arba į kibirą, jei kepsite iš 100 kiaušinių).

Įdedama druskos, įmušami kiaušiniai.Viskas paprastai išmaišoma neplakant ir išpilama į formą.

Kepama 30 minučių. Neatidarinėkite orkaitės durelių, bent jau pirmąsias 15- 20 minučių.

Iškepęs omletą supjaustomas gabaliukais, ant viršaus uždedami gabaliukai sviesto.

Labai svarbi papildoma informacija:

Kepdamas omletas išsipučia, bet paskui sukrinta, ir tai jokia ne tragedija, o normalus dalykas. Tas valgyklinis, vaikųdarželinis irgi sukrinta. O būna jis toks putlus ir storas tik dėl vienos priežasties – į skardą kiaušinių plakinys supiltas storu sluoksniu. Kokio storumo sluoksniu bus supiltas, tokiu ir iškeps, išsipūtimas labai nežymus. Štai kaip!

Receptas iš Омлет из детского сада