. Septyni virtieniai | Nuotykiai prie puodų, receptai ir virtualios rezultatų degustacijos

Mantas, kuris eina aplink Lietuvą

Mantas

Paaiškėjo, kad ne tik kelias aplink pasaulį, bet ir kelias aplink Lietuvą eina pro mūsų namus. Tai va, Mantai, nesvarbu, kad visą dieną ėjai, kad kelyje jau šešioliktą dieną, kad sulijai, kad jau po vidurnakčio, dabar, Mantai, klok, ką esi patyręs, ir viskas ką pasakysi netrukus išeis į internetą. Mantas nesipriešino, net nežinodamas, kur jo pasakytas žodis eis, ir neįtardamas, kad darysiu jį virtienių žvaigžde.

Mantas sako, jis buvo ko gera labiausiai kelionei nepasiruošęs žmogus. Jei lažybų bendrovėse vyktų statymai „nueis – nenueis“, jo šansai būtų įvertinti niekingai, nes kelionių patirties jis turėjo nedaug. Paskelbus feisbuke apie būsimą kelionę, atsirado daugybė abejojančių, tačiau ir nemaža palaikančių. Nepažįstami žmonės kvietė užsukti pas juos.

Arčiausiai pralaimėjimo jis buvo antrą kelionės dieną. Sutiko žmogų, kuris įkalbėjo pasukti kitu, neva įdomesniu keliu, visą dieną ėjo kartu, varydamas savo dviratį arba lėtai važiuodamas šalia, ir visą laiką kalbėjo.  Smulkiai apibudindavo kiekvienos pakeliui pamatytos mašinos savybes ir koks jos variklis. Pirmą valandą dar atrodė įdomu… Naujasis pažįstamas pasikvietė nakvynės, už tai buvo apibartas mamos, tačiau ši greit atsileido: „gerai, kad šį kartą parsivedė normalų žmogų, nes praeitą  kartą tai grįžo su bomžu nuo autobusų stotelės.“

Mantas filmuoja gyvenviečių, pro kuriuos praeina, pavadinimus, upes, gražiausias vietas ir sutiktus žmones. Paskui iš viso to padarys filmą. O iš patirtų įspūdžių parašys knygą. Jau maždaug įsivaizduoja, koks bus jos pavadinimas ir viršelis. Gal matė kokių nors įdomių gyvenviečių pavadinimų? Kūčgalis… Pasvalietis. „Ilgai galvojau, kaip vadinasi šio kaimo gyventojai. Jei Pasvalyje gyvena pasvaliečiai, tai Pasvalietyje kas? Pasvalietiečiai?“

Mantas sako, gaila, kad dažnai nežino įdomiausių kelių ir eina tuo, kurį jam parenka navigacija. Kilometras po kilometro artėja link pasirinkto tikslo, kai aplink nesimato nieko įdomaus. Iš pradžių eidamas kalbėjo su savimi, bet maždaug ties Ignalina jau viskas buvo apkalbėta. Tuomet kuria scenarijus Humoro klubui, jei telefono baterija nenusekusi, prisijungia prie interneto, arba skambina draugams ir bendrauja.

Nustebino žmonių svetingumas. Per pirmas 16 kelionės naktų gal 5-6 kartus teko miegoti palapinėje. Jei neturi kontaktų nei kvietimų nakvynei mieste ar kaime, kur jį užklumpa naktis, jis klausia žmonių leidimo pasistatyti jų kieme palapinę. Jaunesni žmonės įsileidžia mielai. Senesni prisibijo. Bet jei gauna pabendrauti ilgiau, greit supranta, kad Mantas ne žudikas anei vagis, įsileidžia ir išpasakoja savo gyvenimus. Kai užsuka pas žmones vandens, neretai yra pakviečiamas ir pavalgyti, ir ko dažniausiai gauna? Gi sumuštinį su dosniai storu dešros griežinėliu.

„Žiniasklaida yra gerokai žmones įbauginusi. „Per televiziją juk neparodys, kad mane jau 16 naktų žmonės svetingai priėmė. Per televiziją parodytų, tik jei man kas nors nutiktų, nes TV nerodo, to, kas gera. Nusprendžiau daugiau niekada neiti kai tamsu. Teko iki vėlyvos nakties eiti į Kaltanėnus. Buvo penktadienio vakaras.  Automobiliai keliu važinėjo labai greitai arba zigzagais, iš jų dideliu garsu trenkė muzika, buvo nejauku. Į Kaltanėnus atėjau apie 2 val. nakties. Tik viename name degė šviesa, bet mane įsileisti bijojo. Pradėjau ieškoti, kur statyti palapinę. Gal prie bažnyčios, bet  pagalvojau, kaip ji ten atrodys ryte, todėl nuėjau į miestelio pakraštį. Pasistačiau palapinę ir prieš užmigdamas, prisirišau prie rankos kuprinę.“

Sykį nakvynei sustojo daugiavaikės šeimos namų kieme. 7 maži vaikai, motina truputį išgėrusi, ir tėvas parėjo vėliau truputį išgėręs, bet buvo labai svetingi, rūpinosi lyg aštuntuoju savo vaiku. Leido kieme pasistatyti palapinę. Tiesa, buvo truputį neramu, kai motina pasišaukusi visus vaikus kažką jiems pašnibždėjo… kažin ką? Gal kad gerai elgtųsi?

Kai eina per mažą miestelį, Mantas neretai jaučiasi lyg eksponatas. Jį stebi vaikai, močiutės už langų (kai jų žvilgsniai susitinka, susinepatogina, kad yra pastebėtos, ir pasitraukia už užuolaidų), ir prie parduotuvių ar barų budintys vyriškiai, kuriuos Mantas vadina miestelių sargais. „Labiausiai mane supranta keliautojai, arba tie, kurie keliautojų yra matę.“

Žeimelyje užsuko į atsitiktinio namo kiemą, ketindamas paklausti, gal galėtų pasistatyti palapinę, ir… buvo atpažintas! „Tu esi tas Mantas, kuris eina aplink Lietuvą?“ – ir Žeimelyje, pasirodo, yra jo feisbuko sekėjų. Jaunas vaikinas, šiuo metu gyvenantis užsienyje ir į Lietuvą sugrįžtantis tik atostogauti, nustebino išsamiomis ir labai įdomiomis žiniomis apie Žeimelį, o šis nedidelis miestelis nustebino, tuo, kad yra toks senas ir pilnas įdomybių.

Tarp Žeimelio ir Joniškio užklupo smarkus lietus su perkūnija. Žaibavo taip įspūdingai, kad norėjosi filmuoti. Tačiau pagalvojo, kad su filmavimo kamera, iškelta aukštyn lyg žaibolaidžiu, gali būti pavojinga. O ko labiausiai bijo? Po šiandienos – žaibų. Šunų. Gyvačių. Ar daug jų matė kelionės metu? Taip, matė… prie Nemenčinės buvo viena, ir žiūrėjo į jį. Bet tai buvo žaltys. Pamatė turbūt visus Lietuvoje gyvenančius žvėris, bėgančius per kelią. Nebėgo tik briedis, jis ramiai ėjo skersai kelio tarp Ignalinos ir Dūkšto.

„Senelis mane lydi kelyje“,- sako Mantas. Kelis sykius jis automobiliu buvo atvažiavęs ten, kur nakvynei sustodavo Mantas. Senelis sakė, kad nori pamatyti tuos miestelius. Tuo pačiu atveža siuntinuką nuo mamos. Maisto ir vaistų, kurių keliautojui galėtų prireikti. Jei ne mama, Manto kuprinė būtų lengvesnė.

Netikėčiausias dalykas, kurį sužinojome apie Mantą, kad jis yra mokęsis operinio dainavimo.

Šiandien rytą  išėjo į Žagarę. Pėsčiomis.

Tšau, Viljandi!

viljandi festivalViljandis yra magiškas miestas. Esu prifotografavusi įvairiausių jo kampelių, šviežiai nudažytų ir apsilupinėjusių durų, sūpynių po didžiuliu ąžuolu, kur po pievą vaikšto antis, labai gražių moderno langų, rožių, skulptūrų, gatvelių ir gynybinių griovių, ir žinoma vaizdą į ežerą nuo Vyšnių kalno. Liepos mėnesį Viljandyje būna Folk festivalis. Šiemet – jau 22 kartą.viljandi festivalAtidarydami festivalį, estai pademonstravo, kad kai kurie berniukai taip niekada ir nesuauga. Net sulaukę žilo plauko, vis dar surenka chebrytę, užsijoja ant tvirtovės sienos likučių ir žaidžia tampydami virvę.viljandi festivalAtidaryti festivalio atvyko Estijos prezidentas, bet paaiškėjo, kad jis irgi neypatingai rimtas. Užlipo ant viduramžių šulinio sakyti atidarymo kalbos, bet pirmiausia pasidarė selfie. Galvojau, paleis į feisbuką, bet ką tik patikrinau… ne, neįsidėjo. viljandi festivalItalas akordeonistas net užsimerkdavo, kad geriau girdėtų. Italai pavarė tokios muzikos, kad ėėėė, brolyti… Jų muzika kilusi iš vorų tarantulų įkandimų. Vorai nuodingi, nuo įkandimo ir numirti galima, jei tik melstumeis ir dejuotum, o nesiimtum priemonių. O tos priemonės – tai būgnelis, mušamas pašėlusiu ritmu, kad nori nenori pradedi šokinėti kaip nenormalus, prakaitas per visas poras srūva, taip ir tarantulo nuodai iš organizmo išgarinami. Buvo su jais labai graži ir smarki  šokėja. Tokių greitų judesių ir tokio jėgiško muzikavimo mano apratas negaudo, taigi konkrečiai šitos nuotraukos momentu Marija dainavo labai lyriškai, taip gražiai, kad akordeonistas net užsimerkė, kad geriau girdėtų.viljandi festivalDainavo apie meilę, kuri taip užima kvapą, kad jin galėtų net numirti.Viljandi folk festivalTuaregas iš Saharos. Mėlynu rūbu, balta skepeta. Kai pakeldavo akis, jo žvilgsnis skriejo kažkur tolyn virš žiūrovų galvų. Grojo elektrine gitara.Viljandi festivalO anam grojant, šitas kalė tokiu būgniuku. Su stručio plunksna, su tuo geltonu brūkšniu per kaktą atrodė įdomiai, todėl fotografai lindo artyn su savo aparatais (terve, Sara Kristiina). Jis su savo būgniuku sėdėjo antram plane, turbūt vienu momentu pagalvojo, kad taip neteisinga visą laiką tik antram plane, todėl pašoko, atbėgo į priekį ir pradėjo ne tai, kad šokti, bet judinti delnus, kartais dar užmesdamas aukštyn koją. Matytumėt, koks patenkintas tuo metu buvo jo veidas.Viljandi festivalEtno histeria – gal 30 žmonių grupė iš įvairių šalių prieš savaitę susitiko Čekijoje, Jižine. Susistygavo instrumentus ir pradėjo kelionę į Švediją kartu grodami, dainuodami, vieni iš kitų mokydamiesi, o ten, kur sustodavo nakvynės, duodavo koncertą. Žinau, kad Lietuvoje jie grojo kažkur netoli Kelmės, gal kas girdėjo? Grojo įvairių šalių liaudies muziką ir dainavo dainas visokiomis kalbomis. Nuotaika iš jų liejosi nepaprastai galinga, o naujos idėjos gimdavo kasdien. Pavyzdžiui po pietų ilsisi pievelėje prie bažnyčios ir kuria planus: “o jei kiekvienas grotų instrumentu, kuriuo niekada negrojo anksčiau? O jei tą instrumentą išsitrauktų burtų keliu… o jei kaip burtus išsitrauktų ir šalies pavadinimą, kurios muziką grotų. Cha, pavyzdžiui gautųsi “pianinas, Bulgarija”. Cha, o gal pabandom šitaip, o gal kitaip…”. Viljandyje jie pabuvo pora dienų, o dabar dar važiuoja link Švedijos mėlynu autobusu. Sako, vietų dar yra, ir jei kas norėtų prisijungti, tai galima.
viljandi festivalŽiūrovai kepė saulėje. Džiaugsmingai. Nesitraukdami. Šokdami ir linguodami į taktą.viljandi festivalPaskui nusikamavę virsdavo į pavėsį aukštielniki. Viljandi festivalO tada vėl kelėsi vėl ėjo, nes programoje daugybė nuostabių atlikėjų.Viljandi festival…ir tiek daug nuostabios, karštos saulės.Viljandi fesivalChorchei irgi karšta. Iš Ispanijos vykdamas į Estiją prisidėjo čemodaną megztinių, striukių – gi į šiaurę. O pasirodo, šiaurėje karšta.
viljandi festival

Kas galvoja, kad estai lėto būdo, turėtų išgirsti šiuos muzikontus, plešiančius “Una paloma blancaaaAAA, jėėėėė…!!!” Grynai estiška muzika man pasirodė kiek monotoniška (ula tula ula mula, ula tula ula mula, tula tula, ula mula), estams labai patinka jų tradicinė muzika, bet paįvairinimui mielai užplėšia “una paloma blankaaAAAA!”viljandi festivalŠokių aikštelėje sukosi Princesė. Kaip gražiai plaikstėsi jos balta suknelė, kokie dailūs sidabriniai jos batukai, ir nieks dar nepripūtė jai į galvą nesąmonių ir abejonių, ar ji tikrai Princesė, ar ji pakankamai graži… Kai atsibosdavo suktis, nužengdavo į pievą ir iškilmingai nuskindavo pienės lapą, pasidžiaugdama, koks jis gražus. O paskui sidabriniai bateliai ją vėl užnešdavo į šokių aikštelę. Suktis vėl.
Viljandi festivalVienas iš festivalio rėmėjų kasdien atgrūsdavo didžiausią furgoną kefyro, kurio visi gaudavo už dyka. Ir jogurto, kuris būdavo išgraibstomas pirmiausia.Viljandi festivalšis muzikantas sugrojo daug gražių dalykų, kai kuriuos jų sugrojo pjūklu. Neįsivaizduojamo grožio garsą galima išgauti braukiant smičiumi per lankstomą pjūklą. Vienas iš dueto Feten Feten.Viljandi festivalĮdomūs ne tik artistai, bet ir žiūrovai, kiekvienas savaip išreiškiantis savo folk nuotaikas. Tas žilabarzdis kol kas nežinau, kas jis yra, bet traukė visų dėmesį. Skirtingai nuo pernai metų, kai buvo atvykęs nebeaišku su keliomis moterimis ir su keliais vaikais, tai šiemet ir moteris tik viena, ir mergytė viena. Gražutė mergytė, per kiekvieną koncertą užkeliama ir pasodinama ant scenos pakraščio, kad vyriškis (tėtis?) galėtų laisvai sau linguoti į taktą ir ploti..
viljandi festivalFestivalio savanoriai šiemet vilkėjo labai gražaus raudonumo marškinėlius. Jų buvo daug, jie nuveikė įvairiausius darbus ir nuo kiekvieno šaligatvio lopinėlio, nuo kiekvienos pievelės surinko kiekvieną koncarą, kad visur būtų gražu. Ir aš tokius marškinėlius turiu!

(Tšau! – estiškai “čiao”)

Užkandžių pyragas su svogūnų laiškais

pyragas su svogūno laiškaisJeigu kas nors, kai man buvo 10 metų, būtų pasakęs, kad kepsiu pyragą, kurio didžiąją dalį sudarys svogūnų laiškai, uch, nebūčiau patikėjus. Tais laikais svogūnas man atrodė labiau nesusipratimas, negu daržovė, ir kokia nesąmonė, kad darže Balkaičiuose jo prisodindavo tris ilgas lysves, o braškių tik vieną.

Daug kas iš šiandieninio gyvenimo būtų neįtikėtina, jei būč galėjus pažvelgti į jį iš savo 10 metų taško.

Receptas daug sykių pakartotas rusiškose internetinėse erdvėse, bet aš jį patobulinau džiovintais pomidorais, todėl dabar čia mano receptas.

Užkandžių pyragas su svogūnų laiškais

  • 500 g sluoksniuotos bemielės tešlos,
  • pora didelių saujų svogūnų laiškų,
  • 100-150 g kietojo sūrio
  • 4 kiaušiniai
  • 5-6 džiovinti pomidorai, išgriebti iš aliejaus
  • saujelė krapų

Sluoksniuotą tešlą atšildyti.

2

Svogūnų laiškus supjaustyti. Taip pat ir krapus supjaustyti. Sumaišyti su kiaušiniais.svogūnų pyragas

Sūrį sutarkuoti. Kietasis sūris čia ypatingai tinka, bet galima prie to paties pasinaudoti proga ir sunaudoti visokius besibaigiančius sūrio likučius, virkaujančius šaldytuve.

pyragas su svogūno laiškų įdaru

Džiovinto pomidoro gabaliukus pasmulkinti. (Man patogiausia sukarpyti juos virtuvinėmis žirklėmis). Visą įdarą sumaišyti. Druskos greičiausiai nereiks, nes sūrumo duos sūris ir džiovinti pomidorai. Kepimo formą iškloti vienu tešlos lakštu, padarant bortelius. Sudėti įdarą, uždengti antru tešlos lakštu ir sulipinti kraštelius. Formos dydis – pagal tešlos lakšto dydį, bet apatinį gali tekti kiek paploninti kočėlu. Arba nukirpti kraščiuką nuo viršutinio lakšto ir iš jo padaryti bortelį. Sugalvosit kaip nors, ne man jus mokyti, kaip su tešlos lakštais elgtis.

pyragas su svogūno laiškų įdaru

Kepti 170 C apie 30 – 40 min – tol, kol viršutinis tešlos lakštas akivaizdžiai matysis, kad iškepęs. Ypač skanus kol šiltas. Atvėsęs irgi neblogas.pyragas su svogūno laiškų įdaruPono Didžiojo Eksperto pirmoji reakcija buvo: o kodėl nedarau pyrago su svogūno laiškais taip, kaip jo mama? Bet kad aš ir nesu jo mama! Pripažino, kad labai geras, todėl dabar kepu dar vieną užkandžių pyrago su svogūno laiškais variantą. Vėl visai kitokį.

Šaltibarščiai (cold pink Lithuanian soup)

cold pink Lithuanian soupIf you ask any Lithuanian about traditional Lithuanian meal, most likely they will answer “cepelinai” (zeppelins) and invite you to restaurant to taste them. Well, cepelinai are good, but… but actually cepelinai is just our trick to distract attention of foreigner from truly Lithuanian meal. Šaltibarščiai!!! Shocking pink, delitious and healthy cold soup – we can‘t imagine spring nor summer without it. If you ask any Lithuanian about šaltibarščiai (how I could explain pronouncation? Something like Shahl- tee-bahrsh-tschyay), most likely they will invite you not to restaurant, but home. As this is really the meal we are having in each family during hot summer days. Of course any temperature above 20C is regarded as hot in Lithuania.

Preparation is simple.

Šaltibarščiai. Cold pink Lithuanian soup

For 4 persons

  • 1 medium red beetroot
  • 1 medium cucumber
  • A handful of spring onion
  • A bunch of fresh dill
  • 2 hard boiled eggs
  • Salt
  • A pinch of lemon acid
  • 800 ml buttermilk or kefir
  • 200-400 ml of cold boiled water (optionaly)
  • Sour cream (optionaly)
  • 6 medium potatoes

Boil beetroot in water until tender. Let it cool down, peel and grate coarsely. Mix with salt and a pinch of lemon acid. Leave aside.

Chop spring onions. Chop dill finely. Chop cucumber into small cubes. Mix all together with salt and let release the flavour. Add grated beetroot. Peel shells from hard-boiled eggs. One option (more comfortable, but less beautiful) – to cut eggs really small and mix with all other ingradients. Another option – to cut boiled eggs in halfs or quarters and devide to each personal plate.

Add sour cream, buttermilk or kefir. Stir. The color will appear slowly. If you like more liquid soup, add some cold boiled water. Test, is it enough salt.

Peel potatoes, cut them in half and boil in slightly salted water until tender. Calculate time, that they would be ready and hot when you all sit down for the meal.

Šaltibarščiai are served cold in the plate or bowl. On other individaul plate potatoes are served hot.

Skanaus! – this is how we wish each other delicious meal.šaltibarščiams

Useful or interesting facts

  • Grated and prepared with salt and lemon acid beetroot may stay in the fridge a week, so if you plan to make šaltibarščiai tomorow again and after tomorow again, and after-after tomorow again, boil more beetroot.
  • In Lithuanian supermarkets you may find beetroots in jars in light marinade, specially for šaltibarščiai. You may even find kefir, specially for šaltibarščiai.
  • In past when all vegetables were harvesting in gardens, not in supermarkets, early in spring we already had spring onions and dills, but cucumber – not yet. So it could be replaced with Borrage herb leaves, which have cucumber aroma.
  • Spring onion – fresh green part of each onion. In Lithuanian it is called „laiškai“, what also means „letter, mail“. In Russian it is called „перья“, what also means „feather“.
  • Recipe of this soup is traveling around the world as Polish soup, but Poles themselves call it “Lithuanian cold soup”.

Recipe is dedicated to Gyöngyi, as it was promissed in happy Reibiniai days.

 

Briuselio vafliai

Briuselio vafliai

“…sausio mėnesį važiuodavome į Graikiją ir kelis mėnesius skindavome apelsinus. Už visus uždirbtus pinigus prisipirkdavome sidabro, ir grįžę į Belgiją jį parduodavome muzikos festivaliuose. O rugsėjį vykdavome į Prancūziją skinti vynuogių. Gyvenimas buvo paprastas. Mes buvom hipiai. Keliavome daug. Mama nežinojo, kad visur važiuodavome autostopu, rodydavau žemėlapyje taškus, kur pabuvojau, sakydavau, kad autobusu, o ji stebėjosi, kiek daug galima autobusu apvažiuoti. Pernai man suėjo penkiasdešimt. Pagalvojau, būtų pats laikas nustoti meluoti mamai. Nei šis nei tas sulaukus penkiasdešimt vis dar meluoti mamai…”

Geert ir dabar patinka keliauti autostopu. Taip ir greičiau, ir įdomiau. Ji turi namus kaimelyje netoli upės Maas, dešimt avių, sidabrinių apyrankių ant riešų ir tris vaikus, dabar jau suaugusius. Juokiasi Joniškio prekybcentryje pamačiusi lietuvišką mineralinį, nes jos crazy sūnus buvo užsisakęs internetu ”vytauto”, kad atgabentų jam į Belgiją. Joks jis ne turtuolis, tarp paskaitų retkarčiais padirbėjantis studentas. Užsidirbo šiek tiek ir užsisakė mineralinio vandens iš Lietuvos. O ką?

Ji nėra namie kepusi vaflių. Bet jei aš noriu, ji gali susirasti internete receptą, sumaišyti tešlą ir iškepti. O vaflių taigi aš noriu!

Briuselio vafliai

  • 500 g miltų
  • 500 ml vandens
  • 500 ml pieno
  • 25 g mielių
  • 1 šaukštelis vanilinio cukraus
  • 4 kiaušiniai
  • druska
  • 200 g sviesto

Miltus persijoti į dubenį (arba pakankamai didelį puodą, bent kokių 4 l puodą, nes tešla “augs”).

Mieles ištirpinti šiltame vandenyje. Pieną pašildyti. Į miltus supilti vandenį su mielėmis ir pieną. Išplakti. Truputis druskos. Įmaišyti kiaušinių trynius. Sviestą ištirpinti ir įmaišyti į tešlą. Kiaušinių baltymus išplakti iki putų, irgi įmaišyti. Uždengti dangtį ir palikti maždaug valandai.

Kepti vaflių keptuvėje. Valgyti šiltus.

Šiam recepte cukraus nėra, tik vanilinis. Tešla atrodo nenormaliai skysta, bet paaiškėja, kad kaip tik iš tokios tešlos gaunasi tinkamo purumo vafliai. Briuselio vafliai!

 

briuselio vafliai