Violetinis kvapiųjų našlaičių sirupas

mėlynas sirupas

Pasidariau violetinio, beveik mėlyno sirupo, ir gavosi taip gražiai, kad mane ištiko kelias dienas neslūgstanti euforija, per kurią prisižadėjau keisčiausių dalykų. Žinot, ką, bus Vienos dienos restoranas Žagarėje ant upės kranto, Kaliausių fabrikėlyje, restoranas vadinsis “Laukinio augalo laisvė”, jame lankysis žmonės ir gulbės, o aš žaliu sijonu pasidabinusi pienių žiedus kepsiu (vajetus, ir kam aš visa tai žadėjau, bet dabar atžadėti nebegaliu). Violetinis, beveik mėlynas sirupas bus lašinamas į Švedpolio šaltinio vandenį, kas ateis, tas galės paragauti.

viola odorata

Man iki tol neregėtas ir negirdėtas violetinis sirupas kai kuriose šalyse puikiai žinomas ir vadinamas senoviniu. Kvapiosios našlaitės (viola odorata) auga ir pas mus – pievose, kurios prižiūrimos ir šienaujamos, bet nebuvo gausiai užsėtos vejoms skirta monokultūra, todėl jose liko vietos ir gysločiui, ir sidabražolei, ir raskilai. Ir kvapiajai našlaitei. Žydi ankstyvą pavasarį, žiedai ant trumpų kotelių,  iš tolo nelabai pastebimi, vaikštant po pievą reikia žiūrėti žemyn. Tikrai ne retenybė.

Jeigu esatę kur nors skaitę ar girdėję apie žibuoklių sirupą ar cukruotas žibuokles, tai žinokit, tai ne apie žibuokles, o apie kvapiąsias našlaites. (Skaitykite: Žibuoklės demaskavimas)

Kvapiųjų našlaičių sirupas

  • kvapiųjų našlaičių žiedai
  • vanduo
  • cukrus

Priskinti kvapiųjų našlaičių žiedų. Sudėti į indą suspaudžiant. Kai kuriuose mano skaitytuose receptuose rašo, kad reikia nuskabyti žiedlapius ir naudoti tik juos, kitur rašo, kad nebūtinai skabyti. Aš neskabiau.

Užpilti verdančiu vandeniu. Vandens reikia tik kad apsemtų žiedus. Gana greit pasimatys, kad vanduo mėlynuoja. Uždengti rankšluostėliu ir palikti 24  val.

Nupilti mėlyną vandenį į puodą. Našlaičių žiedelius nuspausti per marlę, atsiprašyti ir išmesti.

Sekantis veiksmas rizikingiausias. Į nupiltą vandenį reikia įberti cukraus, pakaitinti ir išmaišyti kad cukrus ištirptų. Mano skaitytuose receptuose cukraus reikia maždaug dvigubai daugiau pagal tūrį, negu buvo vandens. Tačiau sirupo negalima kaitinti iki užvirimo, nes dings spalva. Taigi reikia kažkaip išlaviruoti – nepakankamai užkaitinus, neištirps toks kiekis cukraus. Jei cukraus bus dėta mažiau, baisu, kad sirupas gali surūgti. O jei perkaitinsim, nebebus spalvos.

Aš dėjau panašiai tiek cukraus, kiek buvo vandens. Kaitinau labai atsargiai. Sirupą dabar laikau šaldytuve, ir kiek jis laikysis dar nežinau.

Sirupas nestipraus malonaus kvapo. 1-2 šaukštelius sirupo išmaišyti stiklinėje vandens. Galima gerti taip. BET. Bet dar geriau į stiklinę įlašinti kelis lašus citrinos sulčių. Skonis gaivesnis, o spalva tiesiog akyse ima keistis. Virsta į rožinę.

našlaičių sirupasTai galite įsivaizduoti, dėl ko man euforija, na tikrai labai gražu. Aišku praskiedus vandeniu, spalva nebebūna labai intensyvi, bet jei būčiau dėjusi dvigubai daugiau cukraus, tai geriamas rezultatas būtų dar blyškesnis.

Naudojausi keliais internete rastais receptais, vienas iš jų violet syrup.

viola odorata

Vienos dienos restoranas? Kas per…?

Valentijnsdiner, Amsterdam, Netherlands (Photo: Marika Groen Kawaguchi)
Valentijnsdiner, Amsterdam, Netherlands (Photo: Marika Groen Kawaguchi)

Pasaulyje jau seniai žinomas laikinų, trumpalaikių parduotuvių, kavinių ar restoranų reiškinys, angliškai vadinamas „pop-up“. Tai vieną ar kelias dienas veikianti įstaiga, atidaroma bet kur: biure, buvusiame fabrike, autobuse, palėpėje, kieme ar ant garažo stogo.

2011 metais Suomijoje susiformavo pasauliniu tapęs judėjimas, vadinamas „Vienos dienos restoranas“. Keli draugai kalbėjosi apie svajonę atidaryti savo restoraną ir nusprendė, kad reikėtų pabandyti. Pradžiai – bent vieną dieną. Savo idėja pasidalijo Facebooke… ir idėja išplito,  sulaukė didžiulio susidomėjimo, bei palaikymo.

Krunan Lusikka, Helsinki, Finland (Photo: Tuomas Sarparanta)
Krunan Lusikka, Helsinki, Finland (Photo: Tuomas Sarparanta)

Nuo tada smagi, kūrybinga maisto šventė visame pasaulyje rengiama kelis kartus per metus. Šiemet Vienos dienos restoranai pasaulyje atsidarys gegužės 16-ąją.

Vienos dienos restoranų judėjimo dalyviai – svajotojai ir entuziastai, gaminantys tai, ką mėgsta patys ir nuoširdžiai vaišinantys kitus.

Tokiose maisto šventėse mielai dalyvauja ir profesionalai. Tai puiki proga išbandyti ką nors nauja, netikėta, pažaisti netradicinėsepatalpose ar tiesiog reklamuotis.

Yra informacijos, kad vienos dienos restoranų buvo išdygę ir Lietuvoje.

Veganes Sushi, Vienna, Austria (Photo: Fanni Uusitalo)
Veganes Sushi, Vienna, Austria (Photo: Fanni Uusitalo)

Vienos dienos restoranų patalpoms ir aptarnavimui nekeliami jokie reikalavimai. Vienos dienos restoranas gali išreikšti kokią nors idėją, pavyzdžiui „Roko virtuvė“, siūlyti kurios nors šalies patiekalus, supažindinti su veganišku maistu. Gali būti panaudojamos įdomios technologijos, pavyzdžiui, patiekalai gaminami naudojant saulės energiją.

Vienos dienos restoranas veikia tik kelias valandas, todėl pelnas nėra svarbiausias siekinys. Kartais imamas įėjimo mokestis, kartais prašoma sumokėti, tiek, kiek lankytojas pats patiekalą įvertina.

Įspūdžiai iš Vienos dienos kavinės Viljandyje

Panaudotos nuotraukos iš http://blog.restaurantday.org/

“Chimi churi” iš žliūgių

chimi churi iš žliūgiųPatyliukais įtariu, kad čia nelabai chimi churi. Bendro tik tiek, kad žalias. Bet jei mano šaltinis vadino chimi churiu, kas belieka man.

Kai sumečiau visus augalėlius į smulkintuvą ir įkišau fotoaparatą paveiksluoti, pamačiau viduje vieną mažytį žliūgės žiedelį. Į jį ir nusitaikiau. Vieną, kitą, trečią kartą pafotkinau. O tada išsigandau, jei dar ilgai žiūrėsiu į tą žliūgę, ji ims žiūrėti į mane, tai kaip ją tada reiks malti?!

chimi churiChimi churi iš žliūgių (Stellaria media)

  • Didelė sauja žliūgių
  • Mažesnė saujelė šviežių česnako laiškų
  • Mažesnė saujelė svogūno laiškų
  • 50 ml alyvuogių aliejaus
  • 1/4 citrinos sultys
  • 2 skiltelės česnako
  • Žiupsnis druskos
  • ½ šaukštelio cukraus

Reikėjo dar aitriosios paprikos (vieno mažo čili pipiriuko), bet šitą praleidau. Žliūgių imti tik viršūnėles, ir kad nebūtų stiebelis tvirtas kaip siūlas. Česnako laiškus dedu todėl, kad jų turiu, bet jeigu ką, galima apsieiti be jų, dar kokią papildomą skiltelę įdėjus. Viskas sumalama smulkintuvu. Sumalus atidėti, turi praeiti kokia valandėlė, kol skoniai susiharmonizuos. Apie žliūges rašo, kad jos turi saponinų, todėl gerai paniurkytos putoja… teisybė. O apie šitą chimi churi rašo, kad jis labai tinka ant sumuštinio su lašiša. Patikrinau – akurat. Labai tinka.

Ar “chimi churi” tariamas su “ch” kaip “choras”, ar “čimičuri”?

chimi churi žliūgė

 

žliūgės chimi churi

jorė

 

Pyragaitis arba tortas “Vūzetka” (wuzetka)

tortas wuzetkaVažiavau iš Varšuvos namo galvodama apie du dalykus. Pirmas, tai kad jau mokėčiau per Varšuvos centrą pravesti pažintinę ekskursiją pėsčiomis, nes viską susižiūrėjau. O antras – kad parvažiavus namo darysiu VŪZETKĄ!!!

Lenkai yra puikūs kepinių meistrai, kol kas tik duonos gerai neišmokę, bet pyraguose jie nusipelno didžiausių mano komplimentų. Gardumynus sukuria iš aguonų, meilės popiežiui ir net… iš transporto komunikacijų.

1949 m. per visą Varšuvą buvo nutiestas kelias, pavadintas “Trasa Wschód–Zachód”, o sutrumpintai W-Z, o liaudiškai – vūzetka. Pačiam centre greta Karalių rūmų ši trasa nėrė į požemį. Bloga naujiena, kad vykdant darbus įtrūkimais sureagavo šv. Anos bažnyčios mūrai, na bet nieko, atlaikė. (Beje, kitą ant trasos esančią bažnyčią teko patraukti į šoną 21 metrą). Bet yra ir gera naujiena, kioskelyje netoli tunelio buvo pradėti pardavinėti labai gardūs pyragaičiai, kakaviniai rudi su balta skiriamąja juosta per vidurį. Pyragaičiai oficialiai vadinasi taip, kaip ir trasa – “wuzetka”, ir šiandien apie juos žino kiekvienas lenkas.

Beje parvažiuoti autobusu iš Varšuvos į Kauną neretai kainuoja pigiau, negu iš Kauno į Joniškį. Kaip manot, tai, kad autobusas tarp Varšuvos ir Kauno yra visiškai pilnas, o tarp Joniškio ir Kauno beveik tuščias, yra geros kainos priežastis, ar pasekmė?

Pyragaitis “Vuzetka” (wuzetka)

Biskvitui

  • 6 kiaušiniai
  • 150 g cukraus
  • 25 g kakavos miltelių
  • 115 g miltų
  • 40 g tirpinto ir atvėsinto sviesto

Drėkinimui

  • 4-6 šaukštai rūgštokos uogienės
  • 1/2 stiklinės vandens
  • šiek tiek vyšnių antpilo arba romo

Plaktai grietinėlei

  • 500 ml riebios grietinėlės
  • 2 šaukšteliai cukraus pudros
  • 2 šaukšteliai želatinos

Šokolado glaistui

  • 100 g tamsaus šokolado
  • 100 ml riebios grietinėlės

Atskirti kiaušinių trynius nuo baltymų. Trynius suplakti su puse kiekio cukraus iki purumo. Baltymus suplakti iki standžių putų, plakimo pabaigoje palaipsniui sudedant likusį cukrų. Mentele arba plakimo šluotele atsargiai sumaišyti baltymus ir trynius. Miltus ir kakavą sumaišyti, persijoti ir švelniai įmaišyti į kiaušinių masę. Supilti lydytą, bet ne karštą sviestą ir išmaišyti. (Aš sviesto nedėjau).

23 cm skersmens kepimo formos dugną iškloti kepimo popieriumi, o šonus patepti sviestu. Tradiciškai vūzetka būna kvadratinio pyragėlio formos, todėl galima kepti ir keturkampėje skardoje.

Kepti 180ºC temperatūroje apie 30 -35 min. Ar iškepęs, tikrinti įsmeigiant peilį. Iškepusį atvėsinti formoje. Išimti iš skardos ir perpjauti horizontaliai, kad gautųsi du papločiai.

Grietinėlę (35 proc. riebumo) išplakti su cukrumi. Želatiną išbrinkinti labai mažame vandens kiekyje ir pakaitinti, kad ištirptų. Supilti į plaktą grietinėlę, išmaišyti.

Iš recepte nurodytų 4-6 šaukštų uogienės, pusę šmaišyti vandenyje. Įpilti kelis šaukštus romo arba likerio.

Gana patogu yra tortą daryti toje pačioje formoje, kur kepė biskvitas. Dėti vieną biskvito paplotį ir sulaistyti jį puse kiekio skysčio. Užtepti likusia uogiene. Sudėti plaktą grietinėlę iš išlyginti. Uždengti kitu biskvito lakštu ir jį sudrėkinti likusiu skysčiu.

Palikti kelioms valandoms vėsioje vietoje.

Į metalinį dubenėlį supilti grietinėlę ir sudėti sulaužytą šokoladą. Dubenėlį dėti ant puodo su verdančiu vandeniu, kad garai ištirpintų šokoladą. Išmaišyti iki lygios masės. Užtepti ant torto (pyrago) viršaus. Šio šokolado užtektų ir šonams, o jei šonai nesvarbu, visą galima ant paviršiaus. Kad atrodytų kaip klasikinė vūzetka, reiktų dar plaktos grietinėlės rožyčių ant kiekvieno gabaliuko, aš to nebedariau. Palaukti, kol sustings šokoladas.

Bevalgant, susiplanuoti kelionę. Nes juk pavasaris, žąsinai dangum skrenda, tai negi mes namie sėdėsim?

šaltinis http://www.mojewypieki.com/post/wuzetka, su nedideliais nukrypimais, rastais kituose vūzetkų receptuose, ir be plaktos grietinėlės papuošalo

wuzetka