Širšių medus

“Na, madamos…”,- sako Emilija tik įlipus į autobusą ir paduoda mums po mažutį dailutį indelį su pritaisytu šaušteliu ir žalia suraizgyta dekoracija. Mes išvažiuojame į Tatrus. Išankstiniame susirašinėjime su kalnų trobelėmis vienas atsakymas atėjo su kreipiniu “dear Madamme”, taigi dabar mūsų visas reikalas vadinasi “Trys madamos Tatruose”.

Madamos su trimis … Skaityti toliau

Keksiukai su šokoladu ir aviečių uogiene

Ponas Didysis Ekspertas yra auksinės kantrybės vyras, taip jis apie save galvoja. Bet aš žinau būdą, kaip tą kantrybę žybt ir sugriauti. Be argumentų ir su minimum judesio. Man tik reikia įremti rankas į klubus kai su juo bendrauju. Ir tada nebesvarbu, ar ką sakysiu, ar tik tylom žiūrėsiu, bet … Skaityti toliau

“Crustum” – kavinė, kuri atsidaro anksti

Rytais išėjusi iš hostelio eidavau senamiesčio gatvėmis ir dairydavausi, kur atsigerti gardaus kapučino su gardžiu sviestiniu rageliu. Tuos tris rytus kai buvau Vilniuje. Atradau “crustum”, ir man ten viskas patiko.

Ai, nors prie staliuko snūduriavo toks vyras. Ant stalo prie jo buvo keli graužtukai. Kartais jis trumpam prabusdavo, pasiimdavo obuolį … Skaityti toliau

Aštrūs sparniukai

Iš mano taško žiūrint, mudu su Ponu Didžiuoju Ekspertu visai gerai paruošėm vaikus savarankiškam gyvenimui – jie moka pasidaryti valgyti ir štabeliuoti malkas.

Vaikai kažkodėl savo vaikystę vadina išgyvenimo stovykla. Parvažiavę namo, pademonstruoja, kokių gerų valgymų moka padaryti. Visi būna sužavėti. Aš priedo dar ir išsigandusi – mane gąsdina sauja … Skaityti toliau

2017-ieji: kur buvau, ką burnoj turėjau

Daug kartų buvau Rygoje. Dažniausiai vis ta pačia trasa pražygiuodavau, o pabaigai užsukdavau į kavinę – senobinę vaistinę, kur yra šokolado, visokių džiovintų žolelių ir krokodilų, senoviškų indų ir kitokių dalykų. Sužinojau, kad slaptu judesiu galima atidaryti knygų lentyną ir pro ją įžengti į rūsį. Ten yra vaistukų pasigydyti nuo … Skaityti toliau

Orkaitėje keptos daržovės

Kai prie kepsnių, kotletų ar dešrelių į lėkštę įdedama bulvių, ar jos yra garnyras? Nuo prancūziško žodžio garnir – „papuošti, papildyti“ tai turbūt ne. Bet kadangi prancūziški kulinariniai pavadinimai į Lietuvą neretai yra patekę iš Rusijos, po to, kai patyrė viską, ką su jomis išdarinėjo sovietinės valgyklos, taip vadinamas obščepitas, … Skaityti toliau

Nekeptas aviečių tortas su maskarpone

Rudenį pas mus prieauga tiek aviečių, kad galėčiau, turbūt, darytis aviečių vonias. Arba pardavinėti, ir už gautus pinigus važiuoti į kokius nors Tatrus. Arba supilti į kubilą ir basomis kojomis minkyti kad išbėgtų sultys, kuriomis laistyčiau purpurinius vakarus.

Bet prigalvoti ką galėčiau daryti man sekasi kur kas geriau, negu iš … Skaityti toliau