Budafoko požemiuose
Mes su latviais sėdim Budafoko požemiuose ir degustuojam vynuogių sultis. Yra ir užkandžių gražiai pateiktų, latviai juos visus vadina “ėdienais“.
Vynų ir požemių šeimininkė Judita mums jau aprodė požemius aukštais skliautais, nusitiesiančius į nesibagiančias tolumas, kurių yra visa sistema iš viso apie 100 kilometrų (Judita sakė 100, nors kitur galima rasti kitokių skaičių). Vadinama vyno miestu – juose įsikūrę apie 200 vyndarių.
Trečdalis visos Vengrijos vynų gaminami čia. Viršuje miestas, gatvės, namai, parduotuvės, kepyklos, kirpyklos, o požemiuose vyno statinės, blizgančios talpos ir dulkėmis nukloti buteliai, link kurių tiesiasi juoda ranka.
Bet gerbiamieji butelių prašom nečiupinėt. Kai apžiūrėsim statines, vyno bus. Ir ėdienų bus.
Ir yra. Prie ilgo stalo. Vyriškis groja akordeonu, aplink stalą eina Luiza ir pila po degustacinį gurkšnį kiekvienam pasakydama egešegedren, o požemių bei vynų šeimininkė Judita kalba ir kalba ta unikaliąja vengrų kalba, kuri čia pat verčiama į latvių. (Nes aš ne šiaip sau sėdžiu požemiuose Budafoke, man čia vyksta išvažiuojamosios latvių kalbos pamokos).
Taigi latviai degustuoja, valgo, linguoja į muzikos taktą, o kai atpažįsta melodiją, tai ir uždainuoja. Aš irgi atpažįstu vaikystėje girdėtą “Oi jūra motule, kokia tu žiauri, kam sujungei širdis, jei vėl jas skiri…” Latviai toj vietoj dainuoja “Pie dzintaras jūras, kas Kurzeme vij”, sako nu tu matau, jis specialiai dėl mūsų latviškų melodijų išmokęs.
Latviai jau nebesusikaustę. Išsikaustę visiškai.
Vieni kitiems diktuoja savo telefono numerius, nes reikės atsiųsti tas bildes (nuotraukas), kur viens kitą nufotografavo prie statinių.
Jos beje dideles tos statines, 5-6 tūkstančių litrų talpos. Jas išvalyti galima tik įlindus vidun, bet anga tokia nedidelė kad bačkų valymą patiki vaikams. Suaugusiojo per didelė galva, neįlįstų.
Kitapus stalo sėdinčios abi Madam Kundzes į muzikos taktą plasnoja rankas, plačiai šypsosi, pasimato, kad viena be dantų, Janis į abi puses žvelgia keistai (nors jis visad atrodo keistai), abu balandėliai dar rimtais veidais, bet raudonais žandais… Šoferyčiai geria vandenį, susidėję rankas ant krūtinės laukia kada čia viskas baigsis. Muzikantas groja Mocartą ar gal Listą, bet tikrai dar kai ką iš ABBA repertuaro. Judita rankose laiko statinės šonkaulį, kad matytume, kad iš vidaus jis apdegintas, Laurutė bėgioja ratais, jai tik keturi metai, o Luiza vis ateina su naujo degustacinio gurkšnio pasiūlymu.
Aš nesvarbu, kad buvau pasakius, kad prie statinių tai tikrai nesifotkinsiu, žiū ką aš darau, jau pozuoju.
Nu tikras smagumas tos latvių kalbos pamokos!
