Aš jiem sakau: “duosiu paragaut tokį…”,- ir čia sutrinku, nes nebežinau, kaip toliau sakyt. Tas žodis čatnis kai kuriose situacijose ar draugijose tiesiog neišsitaria, dar neišlėkęs iš burnos jis jau atrodo svetimkūnis, ir tada sakau, duosiu paragaut tokį… nu tokį dalyką.
Kokį, kokį, kokį? – jie klausia, o aš paaiškint negaliu, nes jeigu vengiu žodžio čatnis, [...]
Pagaliau ją beveik pribaigiau, tą ilgšę storžievę.
Amerikoniškam tinklalapy mačiau patarimų, kaip tarkuoti didelę peraugusią cukiniją. Nupjauti galiuką, peiliu išgręžti vidurius – kiek pasieks peilis, ir tarkuoti. Paskui iškabinti sekančią porciją sėklidžių…ir t.t.
Kadangi aš ne amerikonė, man pusmetrinę cukiniją ant tarkos nulaikyti sudėtinga, net su iškrapštytais viduriais. Aš jau geriau atsirėžiu 15 cm cukinijos, perpjaunu tą [...]
Galiu pranešti visiems, kas nežino, kad ta ryški žvaigždė, kas vakarą pasimatanti rytų pusėj nelabai aukštai virš horizonto iš tiesų ne žvaigždė yra, bet Jupiteris.
Vakarais matau jį virš kaštonų, kurių šakas kaimynas taip drastiškai nugenėjo, kad dabar tėra tik ilgi vertikalūs strypai su minimalistiškais lapų vainikais.
Labai juodomis naktimis į Jupiterį, pakilusį virš saulės išdegintos stepės, [...]
“Nugyveno jin ilgus metus ir tik neseniai sužinojo, kad pačios geriausios cukinijos yra mažos, neužaugę, o ne tos, kurios būna didžiulės ir kietos”,- sako mano vaikystės gatvelės kaimynas apie savo žmoną.
Užsuko pasiskolinti fotoaparato, kad jį nufotografuotų kapinėse prie akmens, ant kurio jau yra jo pavardė. “Dabar ten taip gražiai žydi gėlės, reik nusifotografuot ir nusiųst [...]
Jau gerai nebepamenu ant kokios knygos galinio viršelio skaičiau, bet mintys savotiškai įdomios: tik moteriškos giminės sutvėrimai duoda naudą – pieną, kiaušinius, medų…
Jokiu būdu šito netaikau žmonių giminei, su mumis visiškai absoliučiai kitaip, mes gi ne dėl kieno nors naudos esame, patys kaip tikslai, ne kaip priemonės, asmenybės, kartais žvelgiančios į žvaigždes, ir išvis, su [...]
