Nors formą išlaiko ir atpjauti įmanoma, bet sudarytas galim sakyt, kad vien iš kremo. Suvartoti daugiau negu gabalėlį pajėgtų ne kiekvienas.
Paprastai padaromas, kepti nereikia, mano šaltiniai teigia, kad yra saldainių “Rocher” giminaitis, nors manrods gana tolimas. Stipriau sugiminiuoti būtų galima paviršių ne trupiniais apjaukus, o keliais “Rocher” saldainiais apdėliojus.… Skaityti toliau
Read more
Man kartais knieti įmaišyti į pyragus kokių nors keistenybių, bet tegu nieks nesupranta kokių. Šįkart burokėlius kaip slaptą ingredientą pasiūlė E. (gerokai mane nustebindama, bet po trijų dienų paaiškėjo kodėl).
Taigi iškepu šokoladinius braunius su burokėliu, ragauju ir ieškau, jaučiasi ten burokėlio skonis ar ne. Aš tai jaučiu, darniai susigrojęs … Skaityti toliau
Prisipirkau lenkiškos aguonų masės skardinėse. Pirmiausia vieną nusipirkau, nes radau kad yra parduodama. Paskui pamačiau, kad aguonų masė skardinėse atpigo, ir nusipirkau vėl. Šiuo metu yra dar labiau atpigę, o tas nežmoniškai mane erzina. Kai nueinu į parduotuvę duonos kasdieninės, tas skardines pakilnoju, arba šiaip stabteliu prieš jas ir trumpai … Skaityti toliau
Read more
Nesvarbu, kiek maisto turėtume ant kalėdų stalo, nesvarbu, kad visi visko prisikirtę, svarbu sukelti lūkestį: “kamaroj ant palangės dar turiu tobleronę… vėliau atnešiu tobleronės… tai kažin ar jau laikas tobleronei…”
Jei būčiau sakiusi “atnešiu dar pyrago”, spėkit, ar jo kas nors taip lauktų. “Nu dabar einu atnešti tobleronę”.
Kas ta … Skaityti toliau
O kaip daugiau gelbėtis nuo tos nenormalybės laikrodžių persukinimo, jei ne šokoladu?
Šokoladą sulaužyti gabaliukais, sudėti į … Skaityti toliau
Read more
Ar gali, mama, šokoladinio pyrago padaryti? Bet tokio paprasto, puraus…
O jeigu į jį uogienės pridėčiau?
Nereik, nereik, paprastą.
O jeigu razinų? O jeigu riešutų? Nereikia? O jeigu apelsinų žievelių? O obuolių? O jeigu aviečių?
Ar tu supranti, BE NIEKO. PAPRASTĄ!
Nu bet kaip sunku tokius nuobodžius pyragus kepti! Bent … Skaityti toliau
Read more
Man kol kas neaišku, kodėl oreo sausainiai laikomi tokiais ypatingais, bet pabandyti juk reikėjo. Skoniu jie man nepasirodė stebuklu, išsiskiriančiu iš panašios rūšies sausainių, todėl manyčiau, kad tai sėkmingai pasirinkta reklamos strategija, vystoma jau nuo 1912 metų. Kitą variantą – kad aš tiesiog nesuvokiau jų išskirtinumo dėl savo plebėjiškų skonio … Skaityti toliau