Niekad nebuvau dariusi medučio, nes aš gi ne bitė.
O šiemet ėmiau ir padariau. Jau du kartus. Paaiškėjo, kad nėr taip sudėtinga, kaip bijojau, ir be to medučio papločius kočiojant nieks nelimpa nei prie rankų, nei prie kojų. Kažkodėl buvau įsivaizdavus, kad lips. O visai ne.
Receptą skelbiu ne tik … Skaityti toliau
Read more
Rudenį pas mus prieauga tiek aviečių, kad galėčiau, turbūt, darytis aviečių vonias. Arba pardavinėti, ir už gautus pinigus važiuoti į kokius nors Tatrus. Arba supilti į kubilą ir basomis kojomis minkyti kad išbėgtų sultys, kuriomis laistyčiau purpurinius vakarus.
Bet prigalvoti ką galėčiau daryti man sekasi kur kas geriau, negu iš … Skaityti toliau
Read more
Kai per visus internetus ima sklisti žinia, kad napoleono kepimą galima supaprastinti, tai kaipgi nepabandysi! Vietoj kapojamos, minkomos, kočiojamos napoleoniškos tešlos – pirktinės šaldytos bemielės sluoksniuotos tešlos lapeliai.
(Ta proga prisiminiau vieną padavimą iš sovietmečio laikų: tada sviestas buvo deficitu, ir jo nusipirkti buvo galima tik po vieną pakelį. Moteriškė … Skaityti toliau
Read more
Nesvarbu, kiek maisto turėtume ant kalėdų stalo, nesvarbu, kad visi visko prisikirtę, svarbu sukelti lūkestį: “kamaroj ant palangės dar turiu tobleronę… vėliau atnešiu tobleronės… tai kažin ar jau laikas tobleronei…”
Jei būčiau sakiusi “atnešiu dar pyrago”, spėkit, ar jo kas nors taip lauktų. “Nu dabar einu atnešti tobleronę”.
Kas ta … Skaityti toliau