Man kartais knieti įmaišyti į pyragus kokių nors keistenybių, bet tegu nieks nesupranta kokių. Šįkart burokėlius kaip slaptą ingredientą pasiūlė E. (gerokai mane nustebindama, bet po trijų dienų paaiškėjo kodėl).
Taigi iškepu šokoladinius braunius su burokėliu, ragauju ir ieškau, jaučiasi ten burokėlio skonis ar ne. Aš tai jaučiu, darniai susigrojęs … Skaityti toliau
Manrods vilnietės nelabai tikėjo, kad žmonės Jonišky nusituokia, kas yra “veganiškas” ir kai paskelbiau, kad veganiškas yra būtent šis pyragas, pagalvojo, kad paistau tik kartodama kažkur girdėtą žodį.
“Veganiškame neturėtų būtų jokių gyvulinės kilmės produktų”- sako.
“Čia jų nėra”- rėžiu kietai.
“Neturėtų būti nei kiaušinių, nei sviesto, nei grietinės…” (nes … Skaityti toliau
Read more
Ir vėl prisižadėjau dalyvauti visokiose avantiūrose ir dabar drebinu kinkas, kaip viskas pavyks. Man skubiai reikia išmokti jogams tinkamų patiekalų, todėl vakar pasibandžiau virti ryžius su kardamonais, o šiandien oi ko tik neišdarinėjau. Iš didžiausio krūzio pieno padariau panyro, išėjo tik du šaukštai, bet man jis kažkoks įtartinas. Pamaliau ryžių … Skaityti toliau
Read more
Man žalia spalva yra skani net ir kepiniuose, bet maistiniai dažai nepatinka. Matydavau receptus, kad žaluma sukuriama naudojant tam tikros arbatos miltelius ir jau palengva kūriau ekspedicijos planus, kad reiktų surasti tas arbatos plantacijas. Bet pradžiai pabandžiau paeksperimentuoti su tuo, kas išdygsta mano ne itin prižiūrėtame darže. Norėjau augalo, kuris … Skaityti toliau
Pasidariau violetinio, beveik mėlyno sirupo, ir gavosi taip gražiai, kad mane ištiko kelias dienas neslūgstanti euforija, per kurią prisižadėjau keisčiausių dalykų. Žinot, ką, bus Vienos dienos restoranas Žagarėje ant upės kranto, Kaliausių fabrikėlyje, restoranas vadinsis “Laukinio augalo laisvė”, jame lankysis žmonės ir gulbės, o aš žaliu sijonu pasidabinusi pienių žiedus … Skaityti toliau
Read more