Žalias keksas (su žliūge)
Man žalia spalva yra skani net ir kepiniuose, bet maistiniai dažai nepatinka. Matydavau receptus, kad žaluma sukuriama naudojant tam tikros arbatos miltelius ir jau palengva kūriau ekspedicijos planus, kad reiktų surasti tas arbatos plantacijas. Bet pradžiai pabandžiau paeksperimentuoti su tuo, kas išdygsta mano ne itin prižiūrėtame darže. Norėjau augalo, kuris pirmiausia būtų nekenksmingas, kepinyje išlaikytų spalvą, bet nepridėtų ryškaus žolės skonio.
Viskas kuo puikiausiai pavyko su žliūge. (Tiesa ne iš pirmo karto, bet dėl nesekmės ne žliūgė buvo kalta, o kad neatitaikiau tešlos proporcijų). Bet visi kiti kartai buvo labai geri, taigi valio valio, aš esu žalio kekso išradėja!
Kas ta žliūgė? Stellaria media, anksti pavasarį sužaliuojanti daržo piktžolė. Daugybė internetinių šaltinių tvirtina, kad šiame augale yra vitaminų – A, B, E, K, C, flavonoidų, fitoncidų, mineralų – kalio, chloro, geležies, magnio, vario, kobalto. Žliūgė pasižymi priešuždegiminiu, tonizuojančiu, skatinančiu žaizdų gijimą, skausmą malšinančiu poveikiu, normalizuoja medžiagų apykaitą, gerina širdies bei nervų sistemos veiklą, be to tinka svorio mažinimui.
Žliūgė maistui tinka visokiuose pavidaluose, o jos privalumas dar ir tas, kad yra gležna, prisiskynus jaunų viršūnėlių nesivailios po burną jokie šiurkštūs siūlai.
Žalias keksas
- sauja jaunų žliūgių viršūnėlių
- 2 kiaušiniai
- 100-150 g cukraus
- žiupsnelis vanilinio cukraus
- 80 ml rafinuoto aliejaus
- 2 šaukštai krakmolo
- 1 stklinė kvietinių miltų
- 2 šaukšteliai kepimo miltelių
- 2-3 šaukštai smulkių apelsinų cukrinukų
- 70 g šokolado + 30 g grietinėlės paviršiui aplieti
Prisirinkti jaunų žliūgių. Žiūrėti, kad nepatektų kietų stiebelių. Nuplauti, nuvarvinti ir nudžiovinti.
Įjungti orkaitę, nustačius 160C.
Sudėti žliūges į smulkintuvą (blenderį) ir sumalti į tyrę. Vieni patys augalai gali nelabai klusniai maltis, tad sudedu dar ir cukrų, ir kiaušinius. Žalią tyrę supilti į dubenį. Įberti vanilinio cukraus, įpilti aliejaus (svarbu, kad būtų be kvapo), išmaišyti. Atskirai sumaišyti miltus, krakmolą ir kepimo miltelius. 2 šaukšteliai kepimo miltelių yra daug, bet įsitikinau, kad jų čia reikia. Miltų mišinį persijoti į tešlą ir išmaišyti. Turi būti tirštoka, bet šaukštu išmaišoma. Įberti apelsinų cukrinukų, išmaišyti.
Sudėti į formą. Iš šio kiekio išeina vienas vidutinio dydžio keksas su skyle arba 12 keksiukų. Keksas būtų geriau, nes šio kepinio pjūvis gražesnis negu paviršius, o keksiukuose tų paviršių gaunasi daug. Bet jei norite kur nors neštis ar kam nors padovanoti, keksiuką lengviau išragauti, ar gerai gavosi.Keksiukus kepti apie 20 min, didelį keksą apie 45 min – kol paviršius gerai apkepa, o bakstelėjus peiliu jis lieka švarus.
Šokoladą dėti į metalinį dubenėlį, įpilti grietinėlės. Uždėti dubenėlį ant puodo, kuriame įpilta šiek tiek vandens ir pakurti, kad užviręs vanduo garais šokoladą ištirpintų. Išmaišyti iki lygios tekstūros (galima dar kokį slaptą aromatingą priedą). Užpilti ant kekso paviršiaus.
Paviršius nėra labai gražios spalvos, bet pjūvis tai labai labai.
Vienos dienos kavinėje “Laukinio augalo laisvė” keksą prieš dėdama ant stalo turėjau prapjauti, nes gi reikėjo patikrinti, kad geras.
Oho, kaip gražiai žalia! Kaip su kokia matcha arbata ar net dažais.
Žalias žaliutėlis!
O čia tai geras! Užskaitau! Jums 11 iš 10 balų! 😀 Pagalvojau, kad mėtos pamaišius irgi gerai būtų…
Pagal šį receptą rašo 2 šaukšteliai kepimo milteių,tikrai per daug. Pati kepiau šiuos keksiukus ,valyti neįmanoma- stipriai jaučiais kepimo mitliai.
Valgyti neįmanoma
Kol šilti, sodos prieskonis šiek tiek jaučiasi, kai atvėsta, nebesijaučia. Neįdėjus pakankamai kepimo miltelių, nebūna kepinio purumo.