Kaip pasiruošti krienų

Keletą metų vis ta pačia gatve vaikščiodama į darbą stebėjau kažkieno daržiuką, įtaisytą tarp pievų: pavasariais jį gražiai suardavo ir apsodindavo bulvėm – morkom – burokėliais. Tačiau tarp jų nuolat išlįsdavo krienų, kurių jokia bulvė anei burokėlis neįkalbėdavo pasitraukti į šoną. Daržiukas būdavo ravimas, bet krienai atželdavo. Kasmet jų buvo vis daugiau, nes krienai yra iš tų, kurie nepasiduoda. Kai bulvių lapų ir krienų lapų matėsi daugmaž vienodai, daržininkas, turbūt, dar turėjo vilties. Tačiau po kelerių metų tarp krienų kitas daržoves vos buvo galima įžiūrėti, nepaisant to, kad pavasariais daržiukas vis būdavo gražiai suariamas, sudrapakuojamas ir atrodė visiškai švarus. O greičiausiai kaip tik dėl to – arimo metu krienų šaknys buvo ištampomos po visą plotą.

Galiausiai lauką nustojo arti ir bulvėm sodinti. Paliko vien krienams, kurie bujojo visam plote.

Paskui ta gatve nebevaikščiojau, nes užsibaigė mano darbas. O šį pavasarį pasidairiau, kaip ten krienai… ir jų nebebuvo. Ot kaip, kad nebereikia teritorijos bulvėms, tai nebereikia ir krienams?

Kaip pasiruošti krienų?

Krienų šaknis kasti vėlyvą rudenį arba pavasarį kol dar neišaugę lapai. Nuplauti. Nulupti. Susmulkinti.

Lengva pasakyti, o ar sunku padaryti? Krienus galima tarkuoti tarka arba malti mėsmale. Tačiau smulkinant krienus ašaros bėga ne tik egzekucijos vykdytojui, bet ir visiems namiškiams, nes eteriniai aliejai užpildo visus namus ir nardymo akiniai nuo jų negelbėja, nes pritraukiami per nosį irgi virkdo. Kažkada pasiskundžiau Ponui Didžiajam Ekspertui, kad tokiam darbui būtina dujokaukė, tai buvo partempęs… žinokit, rimtai krienus tarkuodavau su dujokauke.

Bet kaip gerai, kad techninė pažanga atnešė į mūsų virtuvę smulkintuvą, vadinamą blenderiu. Bžžžžž bžžžž ir krienai susmulkinti!

Sumalti krienai užpilami virintu vandeniu, kuriame yra išmaišyta druskos, cukraus ir citrinos rūgšties.

Sudedami į indelius ir laikomi šaldytuve.

• Tweet
• Buffer
• Pin It