Pasidariau violetinio, beveik mėlyno sirupo, ir gavosi taip gražiai, kad mane ištiko kelias dienas neslūgstanti euforija, per kurią prisižadėjau keisčiausių dalykų. Žinot, ką, bus Vienos dienos restoranas Žagarėje ant upės kranto, Kaliausių fabrikėlyje, restoranas vadinsis “Laukinio augalo laisvė”, jame lankysis žmonės ir gulbės, o aš žaliu sijonu pasidabinusi pienių žiedus … Skaityti toliau
Read more
Tik negalvokit, kad jei pienių žiedus pamerksite į vandenį, visi vabaliukai iškart išplauks. Visai ne, patekę vandenin, jie kaip tik bandys giliau įsirausti tarp žiedlapių, kur dar išlikę šiek tiek oro. Geriau nuskintus žiedus kokį 15 minučių palaikyti nestoru sluoksniu supiltus į puodą ar dubenį – vabaliukai užjus, kad kažkas … Skaityti toliau
Read more
Jau visa savaitė gyvenu normalaus žmogaus gyvenimą, tai yra kasdien vaikštau į darbą, pagal laikrodį išlekiu pietauti, pagal laikrodį sugrįžtu, o lygiai 16.00 NUIMU KASĄ. Sužinojau tokį įdomų dalyką: jei į kasos aparatą nori įmušti 15 litų, tai būtinai po jų turi paspausti “kablelis nulis nulis”, nes kitaip įsimuš tik … Skaityti toliau
O galima rėžti grubią nepridengtą tiesą: kiaulpienė tešloje.
Bet jazusmarija kaip tas skamba.
Lyg būtų skirta kiaulėm šerti.
Šiaip jau esu patriotė ir man Lietuva visų mieliausia, ir lietūs gerai, ir klaviatūrą persijungiu į šriftą lietuvišką, bet pripažinkim, mielieji, pripažinkim, šiam augalui vardą duodant senovės lietuviai nepasireiškė … Skaityti toliau