Trupininis obuolių pyragas su maskarpone

Susirašinėjom su E. per mesendžerį. “Kepu tetei obuolių pyragą” – parašiau. Ji nelabai supranta, kas čia dedasi, “tai kam tetei tas pyragas?”- atrašo. Turbūt galvoja, kad jo vardu tik dangstausi, kepu pyragą sau pačiai. Nu kažin, kaip čia vertinti, ar aš Poną Didįjį Ekspertą pataisiau, ar sugadinau, bet dabar jau … Skaityti toliau

Kaip mes kepėme žvynabudę

Kai grįžau iš Islandijos (visa laiminga, plaukų mėlynumas nublukęs, kuprinikė pilna perdrėkusių rūbų… bet čia jau kita istorija)… kai grįžau, Ponas Didysis Ekspertas pranešė man dvi naujienas. Girdėjo per žinias, kad Vilniuje mirė žvynabudėlėmis nusinuodijusi moteris – čia viena naujiena. O kita – kad jis RADO vietą, kur auga žvynabudės.… Skaityti toliau

Avinžirniai su špinatais kokoso piene

Žiūrinėju šios vasaros nuotraukas, matau daugybę žmonių mūsų kieme, sode, virtuvėje. Visi tokie brangūs, viens per kitą šneka visokiom kalbom, juokiasi, glėbesčiuojasi, planuoja, ką kartu nuveiks. Virtuvėje visi netelpame, kai kas išėję į balkoną veiksmą stebi pro langą, Gregas sėdi pasienyje ant mažos kėdutės, kažkodėl visiems tai labai juokinga. Keli … Skaityti toliau

Sviestiniai rageliai “kruasanai” arba “medialuna”

E. sako, kad vieną vakarą aš jai paskambinau ir prisipažinau, kad myliu sviestą. Neprisimenu, kad taip būčiau dariusi ir net sunku man patikėti tuo. Skambinti tai jai kartais skambinu, pasišnekam apie šį bei tą, bet negi apie sviestą? Ir be to netaip jau dažnai vartoju žodį “myliu”,  nebent tik Lietuvą … Skaityti toliau

Kafejnica Daugpilio autobusų stotyje

Ilgiausios vitrinos, pilnos visokių bandelių ir pyragų, tai aišku, kad aš apmąstymuose ko man norėti, bet jauna pardavėja nenusiteikusi laukti ir  užreikalauja: “Pažalstva!” – tai yra sakyk staigiai ko paduoti. Nesvarbu, kad eilės nestabdau, nes už mano nugaros tuo metu jokios eilės nėra.

Aš tada sakau kapučino, kad bent kelias … Skaityti toliau

Baltos staltiesės šventė Latvijoje

Mūsų kovo 11-oji Latvijoje įvyko gegužės 4-ąją. Tai Nepriklausomybės atkūrimo diena. Latvių švenčių aprašymuose, ypač rusiškuose, ši diena buvo apibūdinama taip: „šventė, kurios nieks nešvenčia, išskyrus politikus, kurie tądien bando žadinti tautinę savimonę“. Gal kurį laiką tas buvo teisybė – nebuvo šventimo tradicijų.

Bet kokia graži tradicija kuriasi dabar ir … Skaityti toliau