. Septyni virtieniai - Part 2

Karamelė

caramelAš sukonstruoju karamelę, kuri yra pasakiško skonio. Paragauk!- sakau Ponui Didžiajam Ekspertui. Nenoriu,-burbuliuoja tas. Bet kaip jis drįsta nenorėt, jei karamelė ypatingai gerai pavykusi, absoliučiai skani, kaloringa ir superinė?! Aš puikiausiai žinau, kad jam patiks. Kai tik paragaus. O tas neragaun.  Aš pakabinu trečdalį šaukščiuko ir bandau pakišti jam po nosim, kad užuostų teisingą karamelinį kvapą ir užmatytų teisingą karamelinį saldumą, nes jei užuos ir pamatys, iškart supras, kaip čia gerai. Tas mosikuoja man lyg musei, kad atstočiau. Bet koks! Aš gi jam ne uksusą kokį kaišioju, karamelę pasakiško skonio! Pati sulaižau šaukščiuką, antrą, trečią… uch, kaip skanu! Viena pati nebegaliu tokio skanumo ištverti, vėl pakabinu šaukštuką ir Ponui D. Ekspertui nešu ragaut prie televizoriaus. Atstok!!!! – mauroja tas lyg sužeistas buivolas.

Paskui kai aš nematau atsliūkina į virtuvę ir visą indelį iškabina. Nes skanu yra pasakiškai. Smaližių maistas!

Karamelinis kremas

  • 200 g cukraus
  • 80 g sviesto
  • 120 g grietinėlės

Cukrų supilame į puodą storu dugnu ir kaitiname ant lėtos ugnies. Jis pradeda tirpti. Palengvėle maišome, kol ištirpsta visas, įgyja specifinį kvapą, bet nesudega. Nuimame nuo ugnies ir įmaišome sviestą – viskas sukyla ir užburbuliuoja. Įmaišome grietinėlę – magiškas momentas, Procesai vyksta tokie, lyg koks planetos kataklizmas ar pasaulio sutvėrimas.  Dabar galvoju, gal būtų geriau, jei grietinėlė būtų pašildyta, nes užpylus šaltą, karamelė sušoka į tokį darinį, kurį galima šiek tiek kilnoti ir tampyti, gaunant saldžius siūlus ir traškančius skanumus, o grietinėlė tyvuliuoja atskirai. Tada puodą vėl dedu ant lėtos ugnies ir šildau maišydama. Keptas cukrus laikosi viename kukulyje, iš kurio kyšo šaukšto kotas, bet palengvėle jis ištirpsta grietinėlėje ir gaunasi gražutėlė ruda saldi labai skani masė, kurią sudedu į indelį. Galima daug kur panaudoti, arba tiesiog kabinti po trečdalį šaukštelio, arba užsitepti ant batono riekės.

Oranžinės čakros maitinimas: pomidorų – lęšių sriuba

Ar kada nors verdate pagal spalvą? Pjaustote smulkiai svogūnus, lupate morką, o išankstinio plano neturite. Dar nežinote visko, ką sudėsite, kepdami česnakus sukuriate planą, įpusėjus jį vykdyti perkuriate, galų gale paragaujate, suvokiate, kad beveik gerai, tik dar kažko trūksta, atsidarote šaldytuvą, atrandate tą KAŽKĄ, įdedate, išmaišote, užgesinate ugnį po puodu ir palaikote uždengtą dančiu dar penkias minutes.

Laukiate ekspertų išvadų. Belaukdami, kol jie atsiplėš nuo kompiuterio, išragaujate patys ir pateikiate vienareikšmišką įvertinimą: gerai!

  • nedidelis svogūnas
  • kelios skiltelės česnako
  • alyvuogių aliejaus
  • pora saujelių oranžinių arba geltonų lęšių
  • morka
  • pora bulvių
  • keli saliero stiebai
  • litras sultinio
  • druskos, pipirų
  • pusė stiklinės moliūgų tyrės
  • keli šaukštai pomidorų tyrės arba pusė puslitriuko naminės daržovių mišrainės su pomidorais.

Smulkiai supjaustyti svogūnai pakepinami aliejuje. Pabaigoje sudedamas pasmulkintas česnakas ir dar pakepinama. Sudedami lęšiai ir supjaustytos daržovės, užpilama sultiniu ir verdama apie 15 minučių. Įdedama moliūgo tyrės (iš šaldiklio), ir naminės paprikų ir kitų daržovių mišrainės pomidorų padaže, kuri yra žiauriai skani, bet nieks to nesupranta, todėl pusė stiklainiuko liko nesuvalgyta. Šioje sriuboje tinka puikiai. O jei tokios šiuo metu nėra, įdedami keli šaukštai pomidorų tyrės. Dar paverdama, kol visos daržovės ir lęšiai bus garantuotai išvirę. Druskos, jeigu trūktų.

Valgyti gardu su grietine.

10 pastebėjimų apie „Stumbro“ šnapsinyčią. Ir kokteiliai su Poema.

  1. Degtinė gaminama tyloje. Jokio dūzgesio, kurį įsivaizduojame didelėje gamykloje, jokio tarškesio anei bildesio. Be jokio garso ji cirkuliuoja per visur išvedžiotus vamzdžius ir cisternas, kurių viduje sudėti aukso filtrai. Jokio specifinio svaigaus kvapo nei atvirų indų, kur galėtum padažyti pirštą ir padegustuoti tarpinį produktą. Ponai, svajojantys apie darbą alkoholinių gėrimų gamykloje, realybė gali pasirodyti kitokia.
  2. Per daugiau nei šimtmetinę gamyklos istoriją Stumbro emblema šiek tiek keitėsi. Sovietmečiu žvėris neturėjo kai kurių kūno dalių.
  3. „Trejos devynerios“, kaip ir krupnikas, turi kulinarinio paveldo statusą. Į „trejų devynerių“ sudėtį tikrai įeina 27 žolelės ir prieskoniai. Kai kurių atpažinti nepajėgėme- atrodė lyg džiovintų kalmarų draiskanos.
  4. „Žalios devynerios“ nėra žalios spalvos. Į jų sudėtį įeina dar daugiau augalų nei triskart devyni.
  5. Normaliausias degtinės mato vienetas yra kibiras. Kai gamykla buvo pastatyta, gamindavo po 150 000 kibirų, bet tuomet vienas statistinis lietuvis per metus tesuvartodavo po trečdalį kibiro. Dabar jau išmaukia po visą kibirą. Iš asmeniškai mano per metus suvartoto šnapso per metus gal susidarytų koks puslitris, tai prisipažinkit kas sulakate beveik pilną mano kibirą ir dar mano 100 litrų alaus?
  6. Stumbro gamykla pirmoji sovietinėje teritorijoje pradėjo naudoti užsukamus butelių kamštelius. Kaip buteliai būdavo uždaromi iki tol – ogi užspaudžiami metaline folija. Panašiai, kaip anų laikų stikliniai pieno buteliai. Tik folija laikėsi tvirčiau ir buvo kietesnė. Stumbro muziejuje stovėjo ir keletas prieškarinių butelių su kamščiais, užlietais rudu marmalu, panašiu, kaip būdavo naudojama antspaudams pašte.
  7. Visų „Stumbro“ gėrimų receptūrą žino tik trys asmenys. Vaikštant po gamyklą, negalima fotografuoti, kad į kadrą nepapultų kokia komercinė paslaptis. Tai pafotografavau bent jau interjero detales – sienų apdailą iš čili pipirų ir žvaigždinių anyžių, gražų barmeną ir Bea. Sako, tarpukaryje buvo populiaru fotografuotis prie „Stumbro“ gamyklos kamino. Mano akims jis visai nėra fotogeniškas, bet ką aš žinau, gal po trečdalio kibiro degtinės pradėtų rodytis kitaip…
  8. Mendelejevas nustatė, kad žmogaus organizmui tinkamiausio gėrimo temperatūra yra 38 laipsniai. Oi, pala, kalbame ne temperatūrą, o apie pieno riebumą. Oi, tai yra ne apie… Vienžo, tinkamiausias alkoholinio gėrimo stiprumas yra 38 laipsniai, suapvalinama iki 40. Tai buvo Mendelejevo žodis.
  9. Kreminis likeris „Poema“ yra labai gardus. O jei dar sumaišytas su tinkamais priedais – lyg skystas saldainis su specifiniu poveikiu. Galvoju, gal man peržiūrėti savo abejingas nuostatas poezijos atžvilgiu ir savo metinį degtinės kibirą iškeisti į „Poemos“ kibirą. Ai, nebūtinai kibiras (nei aš poetė, nei ką), gal užteks vieno kito gorčiaus.
  10. Egzistuoja augalas, kuris vadinasi stumbražolė.

P.S. Žodžio “šnapsinyčia” pati nebūčiau sugalvojus. Straipsnelio muziejuje antraštė:

P.S.S. Po ekskursijos šnapsinyčioje akyse šiek tiek dvejinasi:

P.S.S.S. barmenas Robertas kūrė poemas, o mes jį ištisai fotkinome. Poemos buvo laaaaabai gero skonio. Puikiai surimuotos. Receptai žemiau.

“Tikriausiai namie visi turite šeikerius”,- sako barmenas, ir aš pabandau nutaisyti teisingą veidą, atseit aha-aha, turime, na jeigu ir ne, tai greit įsigysime, na jei neįsigysime, tai bent žinom, kas per daiktas. Šeikeris. Kuriame kokteiliai makaluojami.

Kokteilis „Poemos suviliota“

Ingredientai:

  • Grietinėlė                                                                              15 ml
  • „Poema“  grietinėlės likeris su kava                          45 ml
  • Aviečių likeris „Santa Lucia“                                       30 ml
  • Biteris „Angostura Aromatic Bitter“                          5 šliūkštelėjimai
  • Purškiama plakta grietinėlė

Gaminimas:

Į kokteilių plaktuvą įdėkite ledo ir supilkite visus ingredientus. Gerai išplakite ir iškoškite be ledo į atšaldytą taurę. Kokteilį papuoškite plakta grietinėle ir keliomis avietėmis.

Kokteilis „Šokis su Poema“

Ingredientai:

  • „Poema“  grietinėlės likeriu su kava        40 ml
  • Pienas                                                                    60 ml
  • Likeris „BOLS Cacao White“                          40 ml
  • Cinamoninis likeris „BOLS Gold Strike“    15 ml
  • Vaniliniai ledai (plombyras)                          50 gr
  • Purškiama šokoladinė plakta grietinėlė

Gaminimas:

Į maišytuvą (blenderį) įdėkite ledukus ir supilkite visus ingredientus. Plakite tol, kol ledukai ir kiti ingredientai taps vientisa mase. Kokteilį supilkite į šokolado padažu apšlaksytais vidiniais kraštais taurę. Galiausiai kokteilį papuoškite šokoladine plakta grietinėle.

Kokteilis „Poema Kuboje“

Ingredientai:

  • Espresso kava                                                      20 ml
  • „Poema“  grietinėlės likeris su kava          30 ml
  • Romas „Angostura 7 years old“                  20 ml
  • Sirupas „Monin Macadamia Nut“               15 ml
  • Kokosų pieno kremas                                     40 ml

Gaminimas:

Į kokteilių plaktuvą supilkite visus ingredientus be ledo. Viską gerai išplakite ir gautą kokteilį supilkite į stiklinę, pripildytą grūsto ledo. Kokteilį papuoškite žvaigždiniu anyžiumi, bei vanilės šiaudeliu.

Kokteilių autorius Robertas Janovskis, o man teko kuklus ragautojos vaidmuo.

Lavašo indeliai


Mano draugutė keliautoja aplink pasaulį dabar Stambule. Feisbuke rodo nuotraukas su paauksuotais ornamentuotais skliautais, keistų proporcijų kačių skulptūromis ir besišypsančia savimi. “Atvažiuok, čia tau patiktų”,- rašo ji man. Bet kad ir apie Barseloną taip rašė. Ir apie Siciliją. Kad tegu aš atvažiuoju, nes man ten patiktų. Tai aš jau nebežinau, kur man čia pavažiavus… Kol negaliu apsispręsti, tol tūnau namuose. Karpau lavašus gabaliukais.

Aha, karpau. Nes žirklės tam reikalui patogesnės, negu peilis.

O lavašas tai išvis labai daug kam tinka. Jau kažkadais išbandžiau atseit štrudelį su obuoliais,bet labai supaprastintą (gaminimo prasme, skonis tai buvo geras) lavašą su varške ir sūriu, lavašo suktinukus su varške.

Labai geras reikaliukas – lavašo traškučiai: sukarpai gabalėliais, paviršių plonai keptu kiaušiniu patepi, apibarstai kokiom nors saulėgrąžom ar svogūnų žeidais, arba sezamais, arba prieskoninėm žolelėm ir apkepi orkaitėje. Labai maloniai traukšisi.

Arba įkloji lavašo gabaliukus į nedidelius indelius, kad skvernai kyšotų. Į kiekvieną indelį įpili pora šaukštų grietinės-kiaušinių plakinio ir šiek tiek išsklaidai. Įdedi varškės įdaro:

a) nesaldaus – su druska, sviestu, kiaušiniu ir prieskoniais (arba net su svogūnais!);

b) saldaus – varškė, sviestas, cukrus, kiaušinis, vanilė, razinos. Tuomet ant viršaus netgi tinka šokoladinio įdaro, nesutilpusio ant šokoladinio pyrago (tarta) likučiai.

Viską į orkaitę ne ilgiau 10 minučių. ir valio! – kas nori saldžiai, o kas ne saldžiai?

Bandelė pliuškė

Seniai seniai, dar praeitame šimtmetyje, Ponas Didysis Ekspertas bandė mane išvadinti Daliuška, tokiu būdu rodydamas man prielankumą. Bet man galvoje iškart susirimuodavo su “moskovskaja pliuška”, todėl Ponui Ekspertui bonus taškų neskirdavau (nors tai mūsų vistiek neišgelbėjo nuo ilgo laimingo gyvenimo)… o kaip tokia bandelių forma vadinasi lietuviškai? Daugybę kartų raitydama visokias bandeles svarstydavau, kaip išgaunama specifinė pliuškių forma, o kai sužinojau, net nustebau – kaip paprasta!

Tešlos čia neaprašinėsiu, tiks bet kuri saldi pagerinta mielinė tešla.

  1. Sugnaibome tešlą gabaliukais. Iš kiekvieno sukočiojame rutuliuką ir paliekame kelioms minutėms.
  2. Rutuliuką iškočiojame į skritulį, kitaip sakant blynelį.
  3. Blynelio paviršių neskūpiai patepame aliejumi ir neskūpiai apibarstome curumi, sumaišytu su vanile.
  4. Iš blynelio sususkame volelį.
  5. Volelio galus sujungiame (gaunasi tokia negrakšti barankytė)
  6. Aštriu peiliu giliai įpjauname barankytę per storiausią dalį, paliekame neperpjautą tik per sujungimą. Atverčiame įpjautą bandelę lyg knygą. Atrodo netvarkingai, bet nieko tokio, kepdamas pasitaisys.
  7. Dedame ant skardos, truputį leidžiame pakilti ir kepame.
  8. Iškepusius atlupame nuo skardos – cukrus bus kiek patirpęs ir prisikaramelizavęs prie skardos, todėl lengviau bus nuimti kol karštos.

Oi, gėris, gėris, gėris, vienareikšmiškai!