Geltonpintė ir obuolių pyragas idealioj sodyboj prie Gaujos
Mes visą dieną vaikščiojom per miškus, dumblynus, palei skardžius labai įspūdingus, šalia Gaujos senvagės ir šaltinių, kurių debitas 2 litrai per sekundę, mūsų buvo dvidešimt, ir kai kurie biškį nesitikėjo, kad reiks tiek eiti arba suakmenėdavo pamatę griovį stačiais šlaitais. Tai juos pusiau nešėm. Bet pavakariais kai pamatėm, į kokią gražią sodybą atėjom, tai visi kaip viens apsidžiaugėm. Ten mūsų laukė ypatingo gražumo žmonės.
Mums buvo išvirta sriubos. Visi gavom po bliūdelį. Daug kas išsrėbę vieną, eidavo dar pasipildyti. Šunė paskui pratikrino puodus – bent jau iš pirmo puodo viską švariai išvalgėm.
Truputį užlynojo, tad susirinkom į terasą. Labai gardi buvo sriuba. Terasos tarpdury pasirodė mažoji dukra su smuikeliu. Ji neseniai pradėjo mokytis muzikos ir norėjo mums parodyti ko yra išmokusi.
Sode augo obelys. Stebėtina, kokios jos pilnos šiemet, kai visur ne obuolių metai. Šeimininkas, ak, aš nebeatsimenu jo vardo, labai gražus vyras, o vardo gal net neišgirdau normaliai… šeimininkas pasakojo, kad Ulmanio laikais kai latviams duodavo žemės, bankams buvo prisakyta, kad jie kartu su paskola žmonėms duotų obelų sodinukų. Idealioje Latvijoje viekiemius turėjo supti vaismedžių sodai.
Prie kavos gavome obuolių pyrago. Naminio. Klausinėjau labai gražios šeimininkės, kurios vardo irgi nesužinojau, koks pyrago receptas. Ji sakė – labai paprastas, iš avižų drumstalų, į kuriuos reikia pridėti sviesto. Dar neišsiaiškinau, kas tie drumstalai, bet išsiaiškinsiu kada nors.
Mums davė padegustuoti dar kažkokio vietinio produkto. Buvo garsiai pasakyta ko, bet nelabai supratau. Paragavusi irgi nėmaž nesupratau, tad papildomai perklausiau – kas čia. Atsakymas buvo sumaramaliuotas taip, kad nieks neaišku. Tada gražusis šeimininkas pradėjo savo telefone ieškoti, kaip tas daiktas vadinasi rusiškai. Jūs man neieškokit rusiškai- aš jam sakiau, geriau suraskit paveiksliuką. Kam ieškoti paveiksliuko, geriau nuvesiu ir parodysiu, man atsakė. Ir tada paėjom 20 žingsnių ir pamatėm.
Va nuo šito jis buvo šiek tiek nulaužęs ir iškepęs. Oho! Ir tuo pat metu į telefoną parėjo atsakymas, ne tik rusiškas, bet ir lietuviškas. Valgomoji geltonpintė!!! Latviškame pavadinime yra žodis siera. Sulfur – pasakė, kad geriau suprasčiau. Turėjau paaiškinti, ką reiškia valgomoji. Ėdama – išaiškinau jiems.
Tada mes dar pavaikščiojom apie sodybą. Gražusis šeimininkas pasakė, kad ant to patręšusio rąsto pamatysime tai, ko galbūt nesame matę. Nuėjau prie jo pati pirma ir iš visų pusių žiūrėjau, kas ten tokio. Nieko nepastebėjau! Tada buvo mums su pirštu parodyta, kad štai yra tokie išskirtiniai grybukai. (Ant jo piršto, beje, Nameisio žiedas yra!) Tai aišku, kad visi ėmė fotkinti tuos grybukus ant sutręšusio rąsto. Grybukai buvo mažiukai, o aš su savim neturėjau akinių, taigi kol nenufotkinau ir neišdidinau vaizdo, net nemačiau visų detalių.
O detalės buvo svarbios: grybukai vadinasi lizdeliais, ir juose būna tokių kaip kiaušinukų. Kai jie sunoksta ir kai prilyja į lizdelius lietaus, “kiaušinukai” išplaukia.
Mes dar žiūrėjome į tokią griovą. Jos dugnas buvo sausas ir apaugęs medžiais Kažkada čia ėjo kelias, kuriuo važiavo žirgų traukiami vežimai, nes ties ta vieta, kur griova ateina prie upės buvo brasta per Gaują. Gražusis šeimininkas sakė, kad jis gali perbristį Gaują, nes jis tiksliai žino, kur yra brastos vieta. Dar mums parodė inkilą, skrtą pūcei (taip latviškai vadinasi pelėda). Dabar jos ten nėra, bet pernai tam inkile ji gyveno, o vakarais atskirsdavo prie namo ir labai garsiai ūkdavo.
Jie ten gyvena kartu su 160 paukščių rūšių. Pūcė yra viena iš tų 160.
Štai taip namas atrodo nuo pūcės inkilo. Jis pastatytas ant senos sodybos pamatų. Viena siena akmeninė, į ją sumūryti akmenys ir iš šios sodybos pamatų, ir iš šeimininkų prosenelių namų pamatų.
Ėjome dar prie Gaujos – link tos vietos, nuo kur matosi kitame krante esantis Sietiniežis. Išties paties Sietiniežio nesimatė, tik ant jo augančios pušys.
Ant Gaujos upės kranto mūsų laukė vyriausioji dukra su kanklėmis. Klausėmės kaip ji groja žiūrėdami į tekantį Gaujos vandenį.
