Čalsonai iš Piedimo (Cjalsons di Piedim)

Čalsonai? Kas, kas tokie?
Italijoj naudojama tikrai daug žodžių įvardinti tam, ką joniškietis pavadintų virtieniu, tačiau čalsonus net ne visi italai žinotų. Reiktų paaiškinti, kad čalsonais Friulio regione vadinami anjolotai.
O kas tie anjolotai?
Virtieniai, paprastai sakant virtieniai, bet….
kai pamačiau, kokio ilgio yra įdaro ingradientų sąrašas… ėėėė, brolyti… visiškai nepaprasti virtieniai!

Tais laikais, kai eilinis lietuvis negalėjo nė svajot nuvykti į Italiją, Tolmezzo miestelyje šiaurės Italijoje atsidarė toks restoranėlis, pavadinimu “Il Roma”, kuris taip pagarsėjo savo gera virtuve, kad net gavo vieną Michellin žvaigždę (aš, tundra, nelabai žinau, kas tai yra, bet iš konteksto atrodo, kad labai didelis pasiekimas). Restoranėlio savininkas Džanis Kosetis (Gianni Cosetti)  itin rūpinosi vietinės virtuvės tradicijų išsaugojimu. Jis rengdavo čalsonų konkursus:  sukviesdavo 40 moterų iš aplinkinių kaimų, ir kiekviena atvykdavo su savo rikota ir savo receptu.

Džanio Kosečio atminimui apie 40 tinklaraštininkų iš įvairių šalių šiandien irgi gamina čalsonus. Apie idėją skaitykite Rosellos tinklaraštyje itališkai arba angliškai.  Gavome iš Rosellos 9 čalsonų receptus, galiu pasakyt, kad man jie atrodė vienas už kitą keistesni. Negalėjau nė įsivaizduot, koks skonis gausis, sudėjus į virtienį tokią daugybę tokių netikėtų dalykų. Vien dėl to verta pasiterlenti su tešla, kad sužinotumėm, o kas vis dėlto gaunasi.

Tešlai:

200 g miltų
200 g bulvių
1 šaukštas taukų
1 šaukštas aliejaus

Įdarui:
50 g žemės riešutų
30 g šokolado
25 g graikiškų riešutų
25 g aplesinų žievelės cukrinukų (cukatų)
100 g šviežios rikotos
50 g sausainių
30 g slyvų marmelado
1 tarkuota citrina
1 šaukštelis malto cinamono
2 šaukštai romo
1 šaukštas kakavos
1 šaukštas medaus

Užpilui:
100 g sviesto
100 g rūkytos rikotos
žiupsnelis cinamono
1 šaukštelis cukraus

Susmulkinti visus įdaro produktus ir sumaišyti.
Išvirti bulves, pertrinti, pridėti miltų, riebalų, suminkyti vienalytę tešlą, ją iškočioti ir išspausti apskritimus, kurių diametras apie 8 cm
Įdarą dėti ant tešlos, sulenkti pusiau ir gerai užlipdyti kraštelį.
Sudėti į verdantį pasūdytą vandenį (įpilti į vandenį dar kokį šaukštą aliejaus). Kai iškils, dar kelias minutes leisti pavirti, po to išgriebti ir užskaninti užpilu.

Dariau truputuką supaprastintus: varškė su sviestu vietoj rikotos, mažiau cinamono, nedėjau citrinos.
Gavos taip, sakykim, įdomiai. Man įdaras buvo labai skanus, namiškiams skanesnė atrodė tešla… nu įdomiai, įdomiai…

11 thoughts on “Čalsonai iš Piedimo (Cjalsons di Piedim)

  • 2010/09/24 at 13:14
    Permalink

    Na jau recepto idaro ingredientu sarasas tai tikrai nustebino, neisvaizduoju kas per dalykas turetu gautis sumaisius, bet jei tamsta sakote kad skanu- patikesiu 🙂 Vis kazkas naujo 😉

  • 2010/09/25 at 14:15
    Permalink

    Oooo, brol, egzotiškas įdaras, tai jau tikrai! Aš, turbūt, nebūčiau pasiryžusi tokiam eksperimentui, tad spaudžiu tau leteną už drąsą. 🙂
    Varškė su sviestu ir cinamonu virtinuke man būtų pats tas. 🙂

  • 2010/09/26 at 09:14
    Permalink

    iš visų 9 receptų šito ingradientų sąrašas nors ir ne trumpiausias, bet kažkaip “logiškiausias”, nes kituose bulvės eina su cukrum, cinamonu ir visokiom petruškom. Reiks gal dėl įdomumo išbandyti, arba bent paskelbti.

  • 2010/09/28 at 22:47
    Permalink

    o kas ta rūkyta rikota? nesu tokios girdėjus…

  • 2010/09/29 at 14:34
    Permalink

    nebuvau girdėjus nei aš, bet kita vertus parūkyti varškės sūrį laiks nuo laiko kažkas sugalvoja, taip pat ir lietuviai, arba pvz lenkų “oščipki”. Neryškiam paveiksliuke prie čalsonų temos atrodė kad rikota pirma sudėta į sūrmaišį, suformuotas nedidelis sūriukas, o paskui parūkytas iki rusvo paviršiaus.

  • 2010/09/30 at 23:20
    Permalink

    biški paanalizavusi save supratau, kad esu lengvai užkrečiama. ne ne virusais, o smagiom idėjom. todėl irgi “pasirašau” ant čalsonų tų 😀 kol kas mintys sukasi apie tuos tradicinius, bet ką čia gali žinoti…

  • 2010/10/03 at 17:15
    Permalink

    lauksim lauksim, žiūrėsim kas gausis

  • 2010/10/09 at 22:18
    Permalink

    Ou mai, kokia sudėtis :)) Realiai viskas dera, sakyčiau, kaip kokio pyrago įdaras 🙂 Turėjo būt skanu. Va rūkyta rikota su cinamonu – įdomus dalykas. Man apskritai susišviečia imt ir pridėt į kokį pyragą saldų kalendros ar kario žiupsnelį 🙂 Nenėščia aš, nea. Bet tokių keistenybių noris, kad… Žodžiu :))

  • 2010/10/13 at 16:48
    Permalink

    Nu jau tikrai, Jurgita, kad Ou mai!
    Man keistenybės ir netikėti deriniai patinka, bet įdomu kaip tavo valgytojai reaguoja. Maniškiai uosles turi kaip kažin kas – kartais neatpažįsta, kad cinamono dėta, bet raukosi “kažkas čia man nepatinka”

  • 2013/01/09 at 10:05
    Permalink

    Aš tai tą skanų saldų įdarą įsukčiau į sluoksniuotą tešlą ir iškepčiau orkaitėj.
    O į šitą tešlą įdėčiau kokių grybukų įdaro ir virčiau.
    O dabar ,sorry, saldų pyragėlį virti sūriam vandeny?
    NU ,kai man kas nors nelabai patinka, bet nenoriu įžeisti (nes gal kam nors tai netgi labai patiks) tai irgi sakau įdomiai čia, taip savoootiškai 🙂
    Bent jau mano vyrų kolektyvas tokių derinių nesupranta.

  • 2013/01/09 at 15:06
    Permalink

    Na aš irgi tuos keistuolius tik vieną kartą dariau, taip sakant, eksperimentas mokslo labui.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Facebook Like Button for Dummies