Perlinės kruopos su Maroko prieskoniu راس الحانوت

Internete galima apsimesti ne tik eruditu, bet ir poliglotu. Tadaaam, ir aš jau rašau arabiškai! Pvz. tas zigzagas pavadinime reiškia populiariausio Maroke prieskonio pavadinimą. Pirma raidė lyg šypsenytė, bet kaip ją perskaityti, prisipažinsiu, nežinau. Ir kas įdomiausia, tai gali būti visai ne pirma raidė, o paskutinė, nes yra įtarimų, kad jie rašo į kitą pusę.

Šiaip ar taip dabar turiu Maroko prieskonių, kurių iš Marakešo pagabeno išskirtinis kelionių organizatorius „Magelano kelionės”, jei tiksliau tai Dainius Kinderis.

Iš Maroko receptų kai ką jau esu bandžiusi, tačiau tada prieskonių neturėjau ir kuskusą gardinau paburbėjimais kaip čia taip yra, kad visi Maroke jau yra buvę, o aš dar ne.

Tai va. Aš vis dar ne. Jau ir Rasa pabuvojo, ir Joniškio Sraigės, ir net Užjūrio Princas, o aš vis dar ne. Kelionė į Maroką kol kas svajonių kategorijoje. Dar ne planų.

Pasidariusi Maroko receptų, aptikau, kad ne taip retai juose pasitaiko perlinės kruopos. Gaminau kai ką, sukonstruotą iš trijų receptų. LABAI čia būtų tikę avižirniai, gaila, neturėjau. Bet LABAI būtų šį receptą paturbinę.

Apie Ras El Hanout راس الحانوت

Tai aromatingas marokietiškų prieskonių mišinys. Įdomu tai, kad kiekvienas marokietis pasakytų vis kitą Ras El Hanout receptą. (Jei išvis sakytų, nes jis laikomas šeimos vertybe, kuri bet kam nedalijama). O perkant nedidelėje parduotuvėlėje (kuri arabiškai vadinasi Hanout), tai gautumėte tik šiai parduotuvėlei būdingo recepto mišinį, į kurį bus sudėta viskas, ką jie turi geriausio. Pavadinimas Ras El Hanout reiškia “parduotuvės topas,” tai yra viskas geriausio, kas yra parduotuvėje.

Dažniausios sudedamosios Ras el hanout dalys: kardamonas, muskato riešutas, anyžiaus sėklos, muskato kevalo milteliai, cinamonas, imbieras, įvairūs pipirai, ciberžolė. Gaminant Ras El Hanout, panaudojama nuo 10 iki 100 sudedamųjų detalių, neretai receptūrą pakoreguojant pagal tai, ko šiuo metu parduotuvėlė turi.  Sudėtyje gali būti net ir džiovinti rožių žiedlapiai.

Ras El Hanout ruošiamas lengvai paskurdinant ir kartu sutrinant visus prieskonius, džiovintas šaknis ir lapelius.

Perlinės kruopos su daržovėmis ir Maroko prieskoniu Ras El Hanout

• 2 šaukštai alyvuogių aliejaus
• 0,7 stiklinės perlinių kruopų
• 1 šaukštelis ras-el-hanout راس الحانوت prieskonių
• 1 raudonasis svogūnas
• 1/2 paprikos
• 1/2 nedidelės cukinijos (turėjau gabaliuką moliūgo)
• sauja migdolų riešutų
• sauja džiovintų abrikosų
• druska
• 1/2 šaukštelio tarkuotos apelsino žievelės
• šiek tiek apelsino sulčių

Į puodą storu dugnu įpilti 1 šaukštą aliejaus. Suberti perlines kruopas ir jas pakepinti. Labai maloniai pakvimpa. Užpilti vandeniu ir išvirti. Idealu, jei galite apskaičiuoti, kiek vandens jos sugers. Aš tam klausime ne patarėja, jei pataikau, tai tik netyčia. O jei nepataikau, tai pareguliuoju vandens įpylimo ar nupylimo metodu. Perlinės atlaidžios.

Sausoje keptuvėje truputį pakaitinti prieskonius ras-el-hanout. Įpilti aliejaus, suberti supjaustytus svogūnus ir pakepinti kol suminkštės. Suberti supjaustytas paprikas ir cukinijas bei supjaustytus džiovintus abrikosus. Įberti druskos. Jei darosi per sausa, įpilti šiek tiek apelsinų sulčių. Patroškinti.

Ant sausos keptuvės pakaitinti migdolus. Paberti juos ant lentutės ir sukapoti dideliu peiliu pernelyg nesmulkinant.

Sumaišyti kruopas, troškintas daržoves ir migdolus. Užtarkuoti apelsino žievelės. Jei naudojate džiovintą žievelę, kaip aš, berkite ją anksčiau, nes gausis kaip man. Džiovintą žievelę pabaigoj barstyti per vėlai, reiktų į daržovių troškinimo pabaigą.

Apie prieskonius ras-el-hanout ką galiu pasakyt? Naudojau juos pirmą kartą, nežinojau kiek dėti, nes bijojau, kad degins. Ne, jie nėra labai aštrūs. Iš pradžių įbėriau žiupsneliuką, paskui dauginau dar ir dar. Prieskoniai gana maloniai, nors nelabai stipriai šildė burną, kvepėdami visu deriniu. Bet kartais trumpam išryškėdavo kuris nors… pvz anyžius. Virtuvės ore jo kvapas nekabėjo, o kruopas valgant retsykiais bzimt ir suskambėdavo, kaip sakoma, anyžiaus gaidele. Keisčiausia, kad man tai patiko. Kaip tik prieš pora dienų galvodama, kokio kvapo nemėgstu, sakiau, kad anyžiaus. O čia jis kažkaip maloniai. Nedaug jo. Retsykiais tik bzimt – anyžius! Retsykiais koks kitas. Bet buvo tame mišinuke ir kažkokių kietų gabaliukų.  Patiekalas neatrodė vargingas, nors kruopas viriau vandenyje, o ne sultinyje, kaip rekomendavo mano perskaityti receptai.

Man labai patiko, o Ponas Didysis Ekspertas mano susižavėjimui nepritarė, nes “…čia yra kažkoks kvapas, kur man nepatinka.” Aha, žinau. Kuminas. Jis nebzimteli retsykiukais kaip anyžius, o groja nuolat. Kažkada ir man nepatiko, o dabar tai oi kaip mėgstu.

• Tweet
• Buffer
• Pin It