Obuolių rožytės
Savaitgalį buvau pasinėrusi į gana keistas pramogas. Mes užsidėjom raudonas kepurikes ir ėjom per naktį. Nuo Viliošių iki aštuntos valandos ryto. Gal koks penkiasdešimt žmonių. Vienas asmuo prie diržo buvo prisitaisęs aparatą muzikai groti, iš jo keturias valandas kriokė gana savotiškas repertuaras, paskui užsibaigė batareika.
Mes neužsibaigėm, ėjom. Ant kaktų turėjom “ciklopus”, kurių šviesoje švytėjo vandens lašeliai, ne lietus, tik dulksna.
Ėjom pro šventas pušis, ant kurių buvo prikalta koplytėlų, pro gluosnius ir Palnosius, pro tuščias autobusų stoteles, meldais apaugusius paupius, keliu per mišką ir per vėjo košiamus laukus. Kai sustodavom palaukti einančių gale, buvo tokių, kurie sugriūdavo į pakelės griovį ir užmigdavo. Paskui dauguma vis dėlto pakildavo ir eidavo toliau. Viena mergina turėjo auksinius sparnus, vėjo šiurenamus, šiek tiek pasiglamžiusius, tokius lyg iš kokono lendančio drugelio. Kita švytėjo žvaigždėmis, visą kelią už rankos ją laikė Princas. Toks vyriuks daugybę sykių buvo pametęs raudoną kepurikę. Sakiau jam, stebiuosi, kad tiek sykių pametęs vis dar ją turi. “Bet nebeturiu kuprinės”- atsakė jis, tik negalėjo prisiminti ar iš viso ją turėjo ar ne.
Sodybose, kurias praeidavome kartais net jų nematydami, lojo šunes, giedojo gaidžiai. Ėjom iki ryto, tada atvažiavo autobusas ir nuvežė mus kiaušinienės.
Dabar kai apie tą nakties ėjimą galvoju, viskas atrodo labai jau keista, nebežinau, ar iš tikrųjų buvo ar ne. Ėj, o gal kas nors Palnosiuose gyvenate, buvote prabudęs naktį ir galite paliudyti, kad naktį per kaimą praėjo penkiasdešimt žmonių švytėdami ciklopais?
Obuolių rožytės
Sluoksniuotos tešlos lapelius atšildyti, šiek tiek pakočioti į ilgį. Pabarstyti cukrumi, jį galima lengvai įkočioti į tešlą.
Jei darome iš tešlos lapelių, reiks nedidelio obuoliuko. Obuolį supjaustyti plonomis skiltelėmis (ne daugiau 2 mm storio) ir išdėlioti ant tešlos taip, kad apvalumas truputėlį būtų išlindęs.
nedidelis obuoliukas, bus nedidelės rožytės, kiekvienas tešlos lapelis supjaustytas į 4 juosteles. Pradedam sukti – pirmą skiltelę turbūt teks perlaužti pusiau, kitaip nesusisuks. Nuo paskutinės skiltelės koks centimetras ar pusantro paliktas tuščias, susukus tešlos galą sulipinti gnybimo būdu.
Sudėti į skardą. Iš viršaus dar užberti šiek tiek cukraus ir cinamono. Atrodo tokie… klišoki… Dėti į orkaitę, įkaitintą iki 170C.
Kepti 20-25 min, kol pasimatys, kad gražiai apskrudę. Valio, valio, kepimas pagydė klišumą!
