Šeštadienį Žagarėje po to kai padarėme Gineso rekordą, mano planas buvo Zaptės estafetė. Žinojau, kad prie didžiosios scenos turi būti estafetės lapai. Niekur jų nemačiau, todėl tampiau už rankovės savanorius ir klausinėjau, ei, ar yra kur nors estafetės lapų. Gavau. Išskleidžiau lietsargį, nes krapnojo, ir išėjau Zaptės keliu.
Reikėjo tam … Skaityti toliau
Rytą, kai važiavom gatve palei upę pasiimti žolininkės, pamatėme upėje gulbes. Aušra pristabdė, atsidarė langiuką ir sušuko joms: TREČIĄ VALANDĄ PAS MANE!!! Paskui prie malūno rinkome žoles. Kūrenome laužą, virė dilgėlių sriuba, bulvės pačios susivyniodavo į blizgančią foliją, ir net indai išsiplaudavo savaime (o gal ir ne, bet jų visada … Skaityti toliau
Pūtė vėjas. Vienas asmuo bandė stotis valtyje stačias ir skleisti striukės skvernus, kad suveiktų kaip burė, bet greit vėl atsisėdo. Mano versija dėl ko atsisėdo – turbūt vėjas nejaukiai košė apatinę kūno dalį, kurį buvo šlapia. (Mano irgi buvo šlapia. Pritiško vandens nuo irklų bei prisiteliuskavo per bortą, o aš … Skaityti toliau
1. Ledas dar tvirtas. Ant jo tilpo į ledo luitus įsmeigta Lietuvos vėliava ir daug žmonių. Bet kai sulipo dar daugiau žmonių, ledas trakštelėjo. Todėl nors ketinome visi kartu nusifotografuoti, paskubom nešėm mieles į krantą.
2. Grojo gyva muzika. Žagarėje, 260 km nuo Vilniaus, vidurnaktį iš vasario 15-os į 16-ą … Skaityti toliau
Tegul sau vadina klecku. Į virtienį nei skoniu, nei išvaizda nepanašus.
Suminkyti tešlą iš miltų, vandens ir druskos.
Įdarui lašinius … Skaityti toliau
BBC ir CNN dar nesuuodė, kas čia vyksta, tačiau LRT jau žinojo – atsiuntė savo žmones su vėliavomis ir aparatais.
operatoriams festvalio maratoną atlaikyti nebuvo lengva, momentais jie virsdavo aukštielninki ir bejėgiškai mataruodavo ore kojomis lyg vabalai, bet paskui gražiai pašnekinti pasikeldavo ir vėl profesionaliai dirbdavo savo darbą. Mum buvo … Skaityti toliau
