Italas ar meksikietis?

Jiems abiems labai patiko Mašulia. Su ilga kasa, jaukiai putlutė, kvepianti vanile. PRIVET! – sakydavo jai, eidami pro jos knygomis nukrautą stalą su staline lempa stikliniu baltu gaubtu. CIAO! – atsakydavo ji vienam, o kitam sušukdavo HOLA! Italas ar meksikietis, italas ar meksikietis, italas ar meksikietis? – niekaip negalėjo išsirinkti, kuris jai patiko labiau. Mašulia dirbo universiteto bibliotekoje, kur padėjo įsitaisyti jos mamos draugė. Mašulia buvo baigusi sustiprintą anglų, o Petriuko Lumumbos universitete kaip tik reikėjo užsienio kalbas mokančių bibliotekininkių.

Nes nė viena ten neišdirbdavo ilgai. Maksimum po pusmečio ištekėdavo ir išvykdavo į svajonių šalis, kurios, taip ir neaišku, ar egzistuodavo realybėje, ar tik godose ir svajonėse.

Mašulia irgi norėjo ištekėti. Italas ir meksikietis buvo atvykę studijuoti geologijos, abu jai šypsodavosi ir rodydavo dėmesio ženklus. PRIVET! – sakydavo, praeidami. Mašulia labiau norėjo į Italiją, bet mekskietis HOLA jai patiko labiau. Nešiodavo geltonus pižoniškus marškinius, aprašinėtus raudonomis raidėmis. Gražus nežmoniškai, o charakterio buvo tikras karštuolis, lyg aitriu pipiru įdarytas. Italas šalia jo atrodė šiek tiek išvėsęs, bais kultūringas, retkarčiais žarstantis išminties alyvuoges.

Mašulia buvo baigusi sustiprintą anglų, bet bendrauti angliškai jai sekėsi sunkiai. Prie stalo, nukrauto studentų grąžintomis knygomis, apšviesto staline lempa baltu stikliniu gaubtu ji sėdėdavo užsisvajojusi, sukdavo ant pirštų savo šviesią kasą ir sprendė klausimą: italas ar meksikietis, italas ar meksikietis, italas ar meksikietis?

Kurį rinktumėtės jūs?

2 dalis: italas ir meksikietis

• Tweet
• Buffer
• Pin It