Persimonai (kakai)

Vis per tą savo godumą dabar krenkščiu ir kosčioju. Graužia gerklę… vakar radome kaimo pakrašty, kalno šlaite labai puikią pievelę, šildomą saulės. Kai priguli ant pievos, kvepia čiobreliais. Vaizdai gražūs į visas puses, arti matosi kalneliai, o tolumoje – kalnai. Pieva padalyta į gabalus tvoromis, o kiekviename plotelyje – iš akmenų sumūryta nedidelė pašiūrė, kurioje gali prisiglausti gyvuliai ir būsimi alchemikai, kol dar nepardavę savo avių ir neiškeliavę ieškoti svajonės.

Vienos pievelės vidury auga medis su oranžiniais vaisiais. Šiandien nuėjau ten dar kartą ir sužinojau, kad tai persimonas, itališkai vadinamas “kaki”. Vietinis pagyvenęs gražuolis leido man vaikščioti po jo pievas kiek noriu, paskui pasiėmė lazdą nuskinti dėl manęs vieną kaką, bet kai nuėjom prie medžio, kažkodėl jo nebeskynė, o pradėjo pasakoti savo gyvenimą. Papasakojo, kurie namai apylinkėse priklausė jo tėvui, kuris, deja, jau miręs, o dėl namų, laukų ir kitų turtų jis ir keturi jo broliai bylinėjasi su savo vienintele seserimi.

Aš vistiek vieną kaką nuo žemės pasiėmiau, ir paskui eidama per laukus suragavau. Juk jūs mane suprantate – kai stovi po vaisių medžiu, ir jie jau beveik kaip ir prinokę, ir vienas kitas net nukritęs ant žemės, tai kaip čia nepasiimsi ir nesuragausi? Buvo beveik skanus, tačiau su tuo sutraukiančiu gerklę poveikiu. nuo kurio dabar krenkščioju ir kosčioju. Gražuolis turtuolis sakė, kad persimonus reikia baigti nokinti nuskintus, padėtus tarp obuolių ar kriaušių. Obuoliai padeda prinokti. Galėsiu ateiti pas jį po poros savaičių ir gauti skanų kaką. Seniau turėjo keturis medžius, dabar tik vieną, nes neturėjo kur dėti vaisių nuo keturių.

Vienas įdomus receptas su persimonais ir pupelėmis


Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *