Žvejai ir žuvis

“Padėti? Ne, tai nėra moterų darbas…”,- šypsosi mums vaikinas madingai žila barzda apšepęs.

Šeštadienio rytą Rimini prieplaukoje iš jūros grįžę žvejai pardavinėjo savo laimikį. Kai kas pirko, kai kas šiaip vaikščiojo pakrante.  Nuotaika visų gera. Šis vaikinas tvarkė tinklus, vienus jūros gyvius pripažindavo laimikiu ir išėmęs iš tinklo rūšiavo į teisingas dėžes, o kitus, krabukus visokius, kaukšteldavo guminiu plaktuku.

Šitie sutvėrimai nežinau kaip vadinasi. Aišku, kad ne žuvys. Ir ne krevetės. “Cicale di mare”,- sako vaikinas su guminiu plaktuku. Iš mano veido mato, kad tokių žodžių gyvenime aš nesu girdėjusi, tai išgriebia vieną ir pademonstruoja – žiūrėk, ji atrodo kaip maldininkas. Va taip atsiklaupia, o taip sudeda maldai savo galūnes. Ar suprantu dabar?

Aha, suprantu. Jūros maldininkas.

Šitie vaikinai kilę iš pietų. Rytą išplaukia į jūrą (oi, tai yra, išeina į jūrą, nes tikri jūrininkai jūromis vaikšto, o plaukia tik šūdukai)… išeina į jūrą, priešpiet sugrįžta su laimikiu, ir čia pat iš laivų ką sugavę parduoda. Kasdien eina jūron, tik pirmadieniais ilsisi. Kartais daugiau pagauna, kartais mažiau.

“Žiūrėk, čia ryklys!”,- sako Iza.

Jis papuolė po peiliu, jau neteko gyvybės, tuoj neteks skūros, vartomas mikliose rankose su aštriu peiliu. Iš tiesų, ir žiobtai kaip žyklio, ir pelekas toks. Tik kad nedidelis.  Jau Iza gundėsi, kad davaj perkam ir išsikepam, paskui galėsim girtis, kad esame valgę ryklienos. 30 eurų už kilogramą, bet galėtų atpjauti ir mažesnį gabaliuką. Aš žmogus bais skūpus, tai atkalbėjau, kad neperkam to ryklio. Bet šiaip jau dėl žuvies nusleidau.

Sakau, pažiūrėkim, ką perka kiti.

Kiti perka kažkokius minkštus ploščius liežuvius. Tai yra, žuvis tokias, plokščias, pailgas, baltais pilvais.

Kaip jas paruošti?- paklausiau. Tuoj gavau daugybę atsakymų, nes kažkodėl ir laivuose, ir krante susirinkusiems buvo smagu mudvi su Iza matyti žuvis perkančias.  Šias žuvis reikia kepti! O valyti ar reikia? Ne, nereikia valyti, tiesiog imti ir kepti. Iza, – aš jai sakau, šių žuvų net valyti nereikia! Kaip tai! – stebisi Iza, jos gi visos gleivėtos!

O kaip jas užmušti?- klausiu, bet nuo to klausimo kažkodėl visi pradeda leipti juokais. Kas čia per juokai? Aš dar įsivaizduoju, kaip nevalytą, gleivėtą žuvį ant keptuvės mesti, bet gyvos tai nea.

Vaikinas žuvų pardavėjas sako – paprastai užmušti. Paukšt ir numeta vieną ant valties dugno – atseit parodo kaip. “Palaikyk iki rytojaus, nebereiks užmušinėti”,- patarinėja kažkas iš susirinkusių.

Kol mes čia visus juokinam savo klausimais, prekyba vyksta gyvai. Tarpuose tarp žuvies svėrimų vaikinas žvejas išklausinėjamas, kaip gyvuoja jo vaikutis. “Jau dviejų mėnesių. Aštuonis kilogramus sveria!”- giriasi žvejas. Aš patylom pagalvoju, kad labai daug. Bet juk žvejai mėgsta svorius šiek tiek pagražinti.

Mes nusiperkam šešias žuvis. Iza sako, paprašykim gatavai negyvų. Sakau: “sei, morti”, ir vėl visi leipsta juokais.

Šešias žuvis plokščias kaip liežuvius ir tris jūros maldininkus. Nes valgysim trise.

Išsikepėm ir suvalgėm.

Žinot, kas keisčiausia: kad padruskinti pataikiau tiek , kiek reikėjo. Savo namuose Ponui Didžiajam Ekspertui su padruskinimu neįtinku niekad, o šias žuvis niekad nematytas, su pavadinimu neįsidėmėtu, su druska, sumaišyta su maltais rozmarinais, kažkaip ėmiau ir padruskinau tinkamai.

Ech, gera buvo žuvis…

7 thoughts on “Žvejai ir žuvis

  • 2012/03/30 at 07:52
    Permalink

    O mes Ravennoj siuos padarus canochie vadinam :). As juos visad dedu i padaza spageciams su juros gerybemis.

  • 2012/03/30 at 09:13
    Permalink

    Ačiū už trupinėlį Italijos šilumos mano rytui. Kai kitoje lango pusėje sninga, labai smagu skaityti apie šiltą šalį ir šiltus žmones. Visada užsuku čia pasisemti geros nuotaikos, nes jūsų įrašai ateina iš ten, kur palikau savo širdį 🙂

  • 2012/03/30 at 10:18
    Permalink

    kur sninga? Rose, gal ašigalyje kokiame esi? Ačiū, kad skaitai, o man labai malonu rašyti.
    Vitalija, “canochie” yra vienas iš tų žodžių, kuriuose girdėjau, bet nepajėgiau įsidėmėti. Bet sakyk man, ar jūs Ravenoje juos nuvalote prieš dėdami į padažą? Mes prieš metant ant keptuvės bandėm kažkaip išpakuoti iš kiauto, bet be rezultatų, tai paskui iš keptų visokiais nekultūringais būdais iščiulpinėjome.

  • 2012/03/30 at 11:59
    Permalink

    Dalia, tai jus teisingai darete.Butent, tai jos ir valgomos.
    As, Dalia, dabar esu LT, tai skaitau tavo bloga ir kiekviena karta toki malonuma neispasakyta jauciu, nes puikiai pazistiu Italija, italu mentaliteta ir t.t.( turiu pona itala ir dvi paneles itales)

  • Pingback:Keksas su razinomis | Septyni virtieniai

  • 2012/08/03 at 13:26
    Permalink

    Ajetau kokio gražumo vyrai ir dar jūros gėrybės! Tobuli derinukai 😀

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Facebook Like Button for Dummies