Uno kapučino Venecijoje
Venecijoje kava nėra brangesnė, negu kalnų kaimelyje. Kapučinas – tas pats 1,30. Vyriškis už baro baltais marškiniais ir baltu veidu, žilais, tankiais aukštyn sušukuotais plaukais, juodomis akimis, valdiška šypsena. Galvoju, su kuo palyginti… su Drakula, pakilusiu iš karsto.
Kavinė tamsi. Iš abiejų pusių – pusantro metro pločio skerstgatvėliai, matau pro langus kaip lyg žuvys akvariume praplaukia žmonės. Šiomis gatvelėmis vaikšto tik vietiniai. Kai kurie trumpam užsuka gurkšnio kavos, barmeną jie vadina Albertu. Jis man uždega šviesą, nes aš išsitraukus bloknotuką aš kažką rašau.
Ateina jo moteriškė pilku megztiniu. Ausyse maskatuojasi auskarai – kryžiukai, o per maišiuką persišviečia “Tena”. Nesvarbu, kad gyveni Venecijoje, vistiek gali turėti šlapinimosi sutrikimų.
Kavinė apie 30 m nuo srovės, kuria teka turistai su fotikais ir čemodanais ant ratukų.
10 dalykų apie kavą
- 90% kavos išgeriama per pusryčius. O kai kuriems žmonėms tai vieninteliai pusryčiai.
- Geriama be pieno ir cukraus, kava neturi nė vienos kalorijos. Vienas iš šešių kavą geriančių asmenų kavą geria be pieno ir cukraus. Manau, tas šeštas – arba dietininkas –maniakas, arba laikosi populiarios nuostatos, kad neverta gadinti meilės vedybomis, o kavos – cukrumi.
- Vienam puodukui espreso kavos pagaminti reikia maždaug 45 kavos pupelių. (Cha, angliakalbiai nežino, kaip tarti espresso, jiems būna paaiškinta: e-spres-oh ) Espresso – tai 30 ml tūrio, tirštokas, šiek klampus, aromatingas, stiprus kavos gėrimas. Espresso kava pateikiama mažame kavos puodelyje, išgeriama kol karšta. Prie jos atskirai pateikiama negazuoto vandens.
- Kava gali būti auginama tik siaurame pusiaujo ruože, maždaug 10 laipsnių Šiaurės platumos iki 10 laipsnių Pietų platumos, t.y. nuo Vėžio atogrąžos, iki Ožiaragio atogrąžos. Šis ruožas kartais vadinamas “Kavos diržu”. Derlius šiuose regionuose yra nuimamas ištisus metus. Dažniausiai kava renkama rankomis, nes dauguma kavos plantacijų yra ant stačių kalnų šlaitų ir uogos sunoksta ne tuo pačiu metu.
- 1511 metais Mekoje kava buvo uždrausta. 30 metų, kol vyko debatai tarp gydytojų ir islamo teisės žinovų apie jos naudą ir žalą, galiojo kavos draudimas.
- Kai kuriose kvepalų parduotuvėse galima rasti indą su kavos pupelėmis. Uostant daugiau kvepalų, nosis nebegali pajusti kvapų skirtumų. Pauosčius kavos, uoslė vėl atsigauna, ir kvepalus galima rinktis toliau.
- Kavos tirščiai – puiki trąša kambariniams augalams, o rankoms ir kūnui gali būti geru odos šveitikliu (pilingu).
- Daugiausia kavos suvartoja skandinavai: Švedijoje vienas gyventojas per metus sunaudoja apie 9 kg, Norvegijoje – apie 10,6 kg. Italas per metus išgeria maždaug 6 kg, o estas – apie 4 kg kavos. Vienas Lietuvos gyventojas suvartoja apie 2,2 kg kavos. (aš tai daugiau, dar šeimos narių kilogramus suvartoju).
- Europiečiai pirmąjį kartą kavos paragavo tik apie 1500 metus Venecijoje. Gausesniais kiekiais pirkliai kava pradėta gabenti į Europą tik po šimto metų. Pirmoji kavinė Venecijoje atidaryta 1654 m.
- Kava stimuliuoja nervų sistemą. Kavos nemėgėjai skelbia, kad tai gali būti pavojinga: didelis kofeino kiekis gali išprovokuoti nerimą ir nemigą ir priedo kenkia širdžiai. Kavos mėgėjai panaršo internetą ir randa argumentų, kad kavos vartojimas gerina atmintį, kofeinas labai naudingas astmatikams, sumažina riziką susirgti Parkinsono liga. Išgeriantieji per dieną po 6 puodelius kavos net 35 proc. rečiau serga odos vėžiu.
Vajei, aš tai tikrai išgeriu gerokai daugiau nei du su trupučiu kilogramo kavos per metus, manau, kad net už estus daugiau 🙂 Ne taip seniai skaičiau, kad prieš einant į sporto klubą (sportuoti, žinoma) naudinga išgerti kavos, mat kofeinas padeda deginti riebalus.. tuo ir guodžiuosi, nepavalgau, bet kaip kavos mėgėja pasinaudoju šiuo privalumu.
Mėgstu gerą espresso (mane labai juokina, kai aplink visi sako “ekspreso”). Ir Venecijoj ją daro labai skanią… 🙂
Venecijoje dar nebuvau, tad kol kas (iki paragavimo) tikėsiu jumis, kad ji labai skani. Ir svajosiu apie jos paragavimą. 😉
O aš iš tiesų esu iš tų žmonių kategorijos, kurie per diena išgeria kelis puodelius kavos. Beje, neretai pusryčius man atstoja nemažas puodelis kavos su cukrumi. 🙂
Oi ta kava…nenoriu atsisakyti šio malonumo, tiesa dažniausiai geriu su pienu, nes espresso nelabai mėgstu, tačiau vienas draugas verda turkišką kavą specialiame įrenginyje ant smėlio ir metaliniuose indeliuose – pasaka, kaip atsiskleidžia kavos skonis ir kvapas, nelieka kartumo, rūgštumo, tokiai kavai ir priedų nebereikia.
be abejo visi turim talento informacijos krūvoj atsirinkti tą, kuri pateisina mūsų pomėgius (pvz. kad riebalus degina, o ne kad skysčius su visokiom vertybėm iš organizmo išplauna).
Šiandie kaip tik ant kebabinės durų mačiau, kad jie turi kavos eKspreso, bet ką aš žinau, gal ją labai staigiai ten padaro, todė ir ekspresas 🙂
Neringa, na kas čia per tvarka pusryčių nevalgyt? O kaip avižų košės bliūdelis? O kaip sumuštinis su dešra? O kaip ragelis su marmaliode?
Maisto D., turkiškos kavos virimas man atrodo labai gražus reikalas, gaila, kad tokio draugo, kas virtų, neturiu.
Smagu skaityt Tavo, Dalia, įspūdžius. Tai sau pramogauji?
si, Signora, papramogavau biškį. Dabar jau namie, bet reportažai šiek tiek atsilieka
Dalia, pripažįstu, blogas įprotis. O gal netgi tinginystė, jei jau visai atvirai. Bet labai stengiuos save perauklėt – tikiuos, pasiseks. 🙂
venecija nuostabi. apie kavą pasakyt nieko negaliu, deja, bet maistas, mmmm, dalykas ten geras 🙂
o aš apie maistą nieko pasakyt negaliu… jau tokiam taupymo režime buvau, kad beveik ir nekandau nieko… picos kokį bryzelį, obuolį… ir mmmmm….. kavos…