Figavaisė opuncija (lot. Opuntia ficus-indica). Ji kilusi iš Meksikos, bet Kolumbas pargabeno į Europą, ir dabar auga ir Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, ir net viena kita – Kryme.
Vaisiai kartais vadinami dyliuotosiomis kriaušėmis. Angliškai kažkodėl vadinami tunais. Valgomi. Turi daug vitamino C. Internetas sako, kad Meksikoje iš jų … Skaityti toliau
Tag: italų
Arančinai (arancini) – sicilietiški ryžių rutuliukai
Arančini – falšyvi apelsinukai. Siciliečiai, kartais ima ir pasigiria, kad jie moka gaminti falšyvus daiktus. Aišku, jie niekada neprilygs kinams, kurie sugalvojo netgi falšyvą kiaušinį, bet netikras apelsinukas irgi šis tas.
“Arancini” pardavinėjami kaip greitas maistas, gatvės užkandis: pasirenki su kuo nori, su kumpiu-mozarela ar mėsa-piseliais, tau pašildo, gražiai supakuoja … Skaityti toliau
Kaštonų tortas “Kastanjačio” (castagnaccio)
Tavo atvykimo proga iškepiau tortą,- sako Matėjus. Bet jame labai daug kalorijų.
Kodėl Matėjų jaudina kalorijos, jis yra visiškai lieknas, gal net per daug? O aš ta laimingoji, kuri tunka neskausmingai, nes kalorijų neskaičiuoja. “Kalorijos – viens iš tų dalykų, kurie gyvenimą daro gražesnį”- sakau aš. Pasakoju jam, kaip Sicilijoje … Skaityti toliau
Kavulučedi (cavuluceddi, cavuliceddu ar cavolicello)
Paprašiau nepažįstamos sinjoros, kad pavežėtų. Mielai sutiko ir padarydama man vietos, pradėjo nukraustinėti sėdynę – popierius į galą, dėžes į galą, o šiltą bliūdą davė man palaikyti ant kelių. Buvo uždengtas, bet iš kvapo supratau – kavulučedi. “Taip, tikrai”,- sako sinjora, siciliečiai jas vadina CAVULUCEDDI, o koks tikras pavadinimas … Skaityti toliau
Pirmas prancūzų vakaras Sicilijoje
Pagyvenusių prancūzų pora rudens atostogų metu keliauja po Siciliją. Atskrido į Palermą, išsinuomojo automobilį ir atvažiavo į kaimo turizmo sodybą, kur vietas iš anksto užsisakė internetu. „Ar galėsime gauti vakarienės čia?“ Šiuo metu čia nelabai yra maisto, ir man atrodo, kad nelabai yra iš ko ką nors pagaminti, o mažiausiai … Skaityti toliau
Aš atstovauju kulinarinį tinklaraštį “Septyni virtieniai”
Teigti, kad šiandien, birželio 14, tarptautinė tinklaraštininkų diena, nėra jokio pagrindo. Kaip ir neigti.
Bet paneigti, kad aš esu blogeris jau nebepavyktų. Bo visus požymius turiu, net internetinį adresą ant kuprinės buvau raudonais siūlais išsisiuvinėjusi, gaila, kad kuprinė susibaigė per visus šonus ir užtrauktukus. Bet vistiek pasitaiko, kad žmonės mane … Skaityti toliau
Naminiai ledai – semifreddo. Migdoliniai karameliniai.
Kuo ilgiau gyvenu, tuo daugiau keistų žmonių sutinku. Pvz dar neturėjau nė 30 metų, kai jau buvau sutikusi dvi moteris, kurioms labai patikdavo skalbti. Sulaukę savaitgalio jos džiūgaudavo sukišę rankas į šiltą muiluotą vandenį ir tuzgindamos jame baltas kojinytes, bliuskytes ar pėdkelnes. Purtydavosi, kad joms nereikia jokių skalbimo mašinų, nes … Skaityti toliau