Rizotas su miško grybais ir moliūgu
Kas man gali pasakyti, iš kur ta mada bučiuotis? Aš ne apie įsimylėjėlius, o apie valdiškus pasibučiavimus. Kai man užužpernai (o gal dar seniau) įteikinėjo padėkos raštą, valdiškas vyras tįįįįst ir lenkiasi prie manęs lūpas atkišęs. Man jis visai nėr simpatiškas, bet garantuotai ir aš jam nesu. Ne paslaptis, išoriškai aš jau pasiraukšlėjus šiek tiek, o mano vidinio pasaulio grožio pažinti valdiškas Jonas neturėjo progos. Tai man ką daryt, atšokt, nusisukt, ar ką? Atkišu žandą, užuosdama valdiško Jono aftešeivą ir pasidžiaugiu, kad viskas trumpai trunka. Ir neskauda. Bet abipusiškai nemalonu, ir kam to reik?
Rizotas su miško grybais ir moliūgu
- 200 g ryžių Arborio
- 2 šaukštai alyvuogių aliejaus
- 1 svogūnas
- 100 ml balto vyno
- 600 ml grybų sultinio
- gabalas (apie 200-300 g) moliūgo
- Apie 150 ml virtų grybų
- 50 g sviesto
- Šviežiai maltų juodųjų pipirų
Moliūgą iškepti orkaitėje ir sutrinti į tyrę.
Gaminant rizotą, viename puode visą laiką ant silpnos ugnies turi virti sultinys. Idealu – grybų sultinys. Jei tokio neturiu, naudoju pasūdytą vandenį, užtaisytą prieskoninių žolelių, skirtų sriubai, mišiniu.
Kitame puode storu dugnu gaminamas rizotas. Alyvuogių aliejuje pakepinti smulkiai pjaustytą svogūną kol pasidaro skaidrus. Suberti ryžius ir dar kokią minutę juos pamurdyti karštuose riebaluose, kad ir jie nuskaidrėtų. Užpilti vynu. Vienoj geroj rizotų knygoj rašė: vynas turi būti toks, kurį gertumėte. Tai yra ne kokie nors virimui skirti marmalai. Vynas papuolęs ant kartų ryžių užšnypščia, alkoholis kaip mat išgaruoja, o viskas, kas lieka, susigeria į ryžius.
Tada ant jų pilti samtelį karšto sultinio. Pamaišant leisti visam skysčiui susigerti ir vėl pilti samtelį. Taip kol susinaudos beveik visas sultinys, o ryžiai išbrinks ir suminkštės. Suberti virtus grybus, sudėti moliūgo tyrę, išmaišyti, užpilti likusiu sultiniu, įmesti gabalą sviesto, užgesinti po puodu ugnį ir uždengus puodą dar 5 minutes lukterėti.
Rizote ryžiai būna minkšti, kreminiai, tokie lyg aptirpę. Užmalti juodųjų pipirų. Jei trūksta – druskos, be šiaip sūrumas pareina su sultiniu.
Rizotui visada tinka parmidžiano sūris, bet jei tokio neturite, geriau nedėti jokio. Ir taip skanu.
Kaip aš čia neprotingai pafotkinau, neištraukiau jokio grybo į paviršių. Bet jų buvo!
Dalia, tai va….įsivaizduok kokia man buvo trauma, kai nuvažiavusi į Prancūziją, su prancūzais turėjau bučiuotis po 2-3 kartus! O pas mus giminėj tik gimtadienio proga pakštelėjam.
bet su prancūzais vistiek gal geriau, negu su valdiškais jonais