“Chimi churi” iš žliūgių
Patyliukais įtariu, kad čia nelabai chimi churi. Bendro tik tiek, kad žalias. Bet jei mano šaltinis vadino chimi churiu, kas belieka man.
Kai sumečiau visus augalėlius į smulkintuvą ir įkišau fotoaparatą paveiksluoti, pamačiau viduje vieną mažytį žliūgės žiedelį. Į jį ir nusitaikiau. Vieną, kitą, trečią kartą pafotkinau. O tada išsigandau, jei dar ilgai žiūrėsiu į tą žliūgę, ji ims žiūrėti į mane, tai kaip ją tada reiks malti?!
Chimi churi iš žliūgių (Stellaria media)
- Didelė sauja žliūgių
- Mažesnė saujelė šviežių česnako laiškų
- Mažesnė saujelė svogūno laiškų
- 50 ml alyvuogių aliejaus
- 1/4 citrinos sultys
- 2 skiltelės česnako
- Žiupsnis druskos
- ½ šaukštelio cukraus
Reikėjo dar aitriosios paprikos (vieno mažo čili pipiriuko), bet šitą praleidau. Žliūgių imti tik viršūnėles, ir kad nebūtų stiebelis tvirtas kaip siūlas. Česnako laiškus dedu todėl, kad jų turiu, bet jeigu ką, galima apsieiti be jų, dar kokią papildomą skiltelę įdėjus. Viskas sumalama smulkintuvu. Sumalus atidėti, turi praeiti kokia valandėlė, kol skoniai susiharmonizuos. Apie žliūges rašo, kad jos turi saponinų, todėl gerai paniurkytos putoja… teisybė. O apie šitą chimi churi rašo, kad jis labai tinka ant sumuštinio su lašiša. Patikrinau – akurat. Labai tinka.
Ar “chimi churi” tariamas su “ch” kaip “choras”, ar “čimičuri”?
Atrodo, ispanai taria „chimitiurri“.
Va taip: http://www.pronounceitright.com/pronounce/5903/chimichurri
Kokie žavūs atsinaujinimai 🙂