Imbierinis vynas – blaivių tradicijų pradžia
Tinklaraščio svečio įrašas
Imbierinio vyno receptas pas mane atkeliavo iš mielos Šiaulių merginos Rūtos, kuri gyveno dvylikaaukščiame name, prie tilto. Dabar ji Danijoje pardavinėja savo kūrybos atvirukus.
Vasarą, prieš jai išvykstant, Šiauliuose surengėme pirmąjį blaivų vakarėlį „Yoga Rave“. Kadangi jokių svaigalų negalėjo būti, Rūta pagal mamos receptą išvirė imbierinio vyno. Vakarėlio dalyviai gėrė rusvą aitrų gėrimą, kuris išvaizda priminė brendį. Dėl didelio susidomėjimo vynas tiesiog privalėjo atsirasti ir kalėdiniame „Yoga Rave“, todėl pati ėmiausi jo gamybos. Sėkmingai! Šis vynas ypatingas – naujų blaivių tradicijų Šiauliuose simbolis.
Imbierinio vyno receptas
- 1 kilogramas cukraus
- 4 litrai vandens
- 5 citrinos
- gabalas imbiero su kokiais 4 dideliais išsišakojimais
- keletas “čielų” kvapiųjų pipirų
Dideliame puode kaitinau kilogramą cukraus, kol jis sušoko į rudus kamuolius, tada išsilydė ir patamsėjo. Parduotuvėse yra dviejų rūšių imbierinio vyno: su degintu arba nedegintu cukrumi. Ir čia galima rinktis – kaitinti cukrų ilgiau, kol šis pakeis aromatą arba vos jam išsilydžius užpilti vandeniu ir išvengti papildomų aromatų ar skonių. „Yoga Rave“ vynas gavosi be deginto cukraus, bet šeimai netyčia išviriau padeginus jį. Gavosi skanu, bet kitaip.
Į lydytą cukrų pyliau karštą vandenį, bet labai atsargiai, po truputį ir maišydama, nes cukrus iškart ima stingti. Sudėjau supjaustytas mažais kubiukais citrinas su visomis žievelėmis. Pamaigiau. Tada dėjau nuluptą, su smulkia tarka tarkuotą imbierą. Sumečiau pipiriukus. Viriau dar apie 20 minučių. Vis ragaujant gali jausti, kaip keičiasi skonis – vis mažiau jaučiasi cukraus, ryškėja imbieras. Paskui padėjau puodą šaltam kambariuke. Po kelių valandų nukošiau ir dar dieną laikiau šaltai. Skonis vis keitėsi – sodrėjo ir skanėjo. Suvartoti reiktų per savaitę.
Geriausia patiekti „čerkelėmis“, kur paprastai žmonės pila degtinę.
Blaiviame vakarėlyje buvo norinčių ir visą buteliuką įsigyti. Tam nepasiruošiau, bet vietoje paragauti pakako visiems.
Imbierinio vyno degustacija buvo privaloma ir prie šeimos kalėdinio stalo. Pastebėjimai tokie: „labai panašus į tikrą vyną“, „ar tikrai nealkoholinis?“, „o, kaip maloniai nukaitina“, „padeda virškinti“. O man atrodo, kad gurkšteli vieną „čerkelę“ ir atsiveria akys.
Trečioji V.
Jooo, išragavau per Šv.Kalėdas. Geeeras !
☺
Skonis neblogas ir stiprus, bet gėrimo spalva negraži, kaip drumzlinos obuolių sultys, tikèjausi geresnio rezultato. Daugiau nevirsiu,nes imbiero su citrina ir taip dalima įsideti į arbatą.
Skanu daryti iš jo kokteiliukus su apelsinų sultimis 🙂
Pasidariau, neblogai gavos, kiek per saldu. Pagerinau gazuotu vandeniu ir pagal skonį citrinos.
Pora pastebėjimų:
jei cukrų lydote iki karamelės, atsagiai su vandeniu, taškosi ir labai aukšta temperatūra, nenudekite
Citrusai, kad negestų yra mirkomi trijuose chemikaluose (skaičiau ant citrinų dėžės), kloras o kiti du kenksmingi, vėžiniai. Ir tie būna žievelėj
Jų paprastai nenuplausi. Rekomenduojama pamirkyt citrinas vandeny su šaukštu sodos, bent valandą. Sako, kad nuplauna tuos chemikalus.