Grybukai, kepti specialioje keptuvėje
Paprastų grybukų galima pasikepti paprastoje keptuvėje. Specialių grybukų – tik specialioje! Tokioje senobinėje, sunkioje, suvožiamoje. Pati seniai bekepiau, o ir tuomet, kai kepdavau, nedažydavau jų kotų baltai, o kepurių rudai. Glajų susimaišyt dar būčiau galėjus, bet strigdavau ties tokiu logistiniu uždaviniu: sakykim, nutepu aš tą kotą glajumi, o kur padėti, kol apdžius, kad jis gražiai prie nieko nesiliesdamas styrotų? O kaip paskui įtaisyti grybukus, kol jų nuteptos kepurytės džiūva? Be to tais laikais, kai kepdavau grybukus, nebuvo mano namiškiai tokie išrankūs ir atlėkdavo virtuvėn pagriebti kepinių tiesiai nuo konvejerio, nereikėjo man su raudona kepure gerintis įkalbant paragauti.
Šituos grybukus kepė Vilma. Kaip ji sustatė, kad apdžiūtų glajus? Gi ant padėklo, pripilto miežinių kruopyčių! Išradingai!
Grybukai
Tešla:
4-5 kiaušiniai,
200gr. cukraus,
200-250gr. margarino arba sviesto,
0,5stiklinės grietinės,
1pakelis vanilinio cukraus,
0,5šaukštelio sodos,
3-4stiklinės miltų,
žiupsnelis druskos.
Glajus:
1kiaušinio baltymas,
1stiklinė cukraus pudros,
1šaukštas kakavos,
citrinos rūgštelės.
Cukrų, vaniliną, druską, išplakame su kiaušiniais, nugesiname sodą su grietine ir pilame i kiaušinių plakinį. Supilame ištirpintą margariną, miltus. Tešlą darome tokią, kokia kam patinka. Ji gali būti ir kietesnė ir minkštesnė. Asmeniškai aš darau kabinamą šaukštu. Imu du mažus šaukštelius ir dedu į formeles nubraukdama. Man taip labiau patinka, nes nereikia formuoti rutuliukų rankomis. Ir dar kažkur skaičiau, kad iš minkštesnės tešlos gaunasi skanesni grybukai. Atšalusius grybukus dažome. Kiaušinio baltymą išplakame su cukraus pudra ir rūgštele. Tepame kotelius, dėl grožio kotelio galiuką įkišame į aguonas. Kai nudžiūna koteliai dažome galvutes. Į baltą glajų idedame kakavos. Tik mano šeimyna sunaikino balto glajaus likučius (visa chebra namie, tai sunaikina viską greituoju būdu!), tai aš tirpinau juodą šokoladą. Darbas ilgas, bet malonumas irgi ilgas! Skanaus!
Vilma
Dar nuo senu senu laiku, kai su mama situos grybukus darydavom (musu receptas senas- su majonezu), tai po to, kai nutepliodavom glajum kojytes, padedavom grybukus ant kepuryciu i kartoninius kiausiniu padekliukus, o kai kojytes apdziudavo- nudazydavom galvytes ir vel padedavom i tuos padekliukus kojytemis zemyn. Ir dabar turiu keleta ju issisaugojus tai dienai, kai pagaliau prisiruosiu issikept siu grybuku
Mano sesė irgi džiovindavo ant kiaušinių padėklų.Oi, kaip noriu tokių grybukų, bet keptuvės neturiu. Sesė, beje, lipdydavo rankom tuos grybukus.
Klausimas patarėjoms – o tai kaip tuos kartoninius kiaušinių padėkliukus plaunate? Kiaušinis, kaipo toks, didele švara nepasižymi:)
Ar tai ruletė – grybukas salmonelinis ar nesalmonelinis gausis?
Yra ir plastikiniu padekliuku, nuo lenkisku kiausiniu, juos galima plauti
))
aš manau galima kartoninius padėkliukus užtiesti maistine plėvele. O salmonelių ruletę išbandyti su tiramisu.
Mano svajonė. Turiu net dvi suvožiamas grybukų formas – viena močiutės palikimas, kita mamos. Ir receptą labai senovišką, pagal kurį kepdavom su močiute.. Priminei! O džiovindavom grybukus ant tėčio sukonstruotos lentos, į kurią būdavo prikalta daugybė vinių. Nudažai ir užmauni grybuką ant vinuko
kaip įdomu, ant vinuko
Galima smeigti ant dantu krapstuko, o krapstukus i koki putoplasta ar pan. susmeigti. Nors lengva cia man patarineti, kai neturiu anei grybu keptuves, nei kepusi ju esu… Kepiau voveres, bet ju nereikia tupdyti.
ir aš kartais kepu grybukus. turiu tą senobinę, sunkią keptuvę.
Gal tą ypatingai senovinę, ant kurios išrašytas receptas?