Tortas su braškėmis

по русски

Būtų nei šis nei tas, jei per braškių sezoną neparašyčiau jokio įrašo apie braškių tortus. Kokia iš manęs fūdbloggerė tada būtų?

Kad turėčiau ką parašyt, vakar buvau pasiryžus būtinai vieną pagaminti. Vaikiukams pietų nepataisiau, indų neišploviau, protingos knygos nepaskaičiau, dviratinio kompiuterio nenusipirkau, bet braškių tortą sutvėriau! Ne, jo gamyba neužėmė tiek laiko, kiek reiktų aukščiau minėtiems darbams atlikti , čia tiesiog ne laiko, o prioritetų klausimas – kai kuriuos dalykus galima atidėti, bet braškių torto gamybos, jei jau užplūsta įkvėpimas, tai niekaip! Niekaip!

Receptą truputį nužiūrėjau nuo Beatos, bet paskui tiek pakeitinėjau, kad gavosi kažkas visai kitoniško.

1 pakelis (180g) sausainių Selga
90 g sviesto
50 g migdolų
500 g varškės
100 g cukraus
1 kiaušinis
1/2 citrinos
1 šaukštas krakmolo
apie 500 g braškių
1/2 pakelio tortų žele (tortenguss)
1 šaukštelis cukraus pudros

Migdolus paskrudinau sausoje keptuvėje ir sumaliau. Sausainius sutrupinau. Sviestą ištirpinau, sumaišiau su sausainių ir migdolų trupiniais.

Gaunasi biri konsistencija, kuri gerai prispaudus, bando sulipti į vientisą darinį. Ja išklojau torto formos dugną. Mano mažoji tortinė neturi atdaromų šonų, todėl dar išklojau kepimo popieriumi.

Pagrindą dėjau į šaldytuvą. Jau galima pradėti kaitinti orkaitę, nes su varške ilgai neužgaišim. Nusistatom 180C.

Varškę reikia gerai ištrinti, pertrinti ar sumalti smulkintuvu ar mėsmale. Jei malsime, gausis iš esmės kita struktūra, negu po trynimo, labai lygi, jau nebelabai beatpažįstama kaip varškė. Tik ištrynus, ji tebebus varškiška. Abu variantai turi teisę egsiztuoti, nes abu yra skanūs. Tieisog skirtingi. Aš šįkart maliau. Cukraus reikia dėti paragaujant, kad būtų truputį saldžiau, negu skanu, nes turės kompensuoti braškių rūgštumėlį. Galima citriną gerai nuplovus nutarkuoti jos žievelę ir įspausti sulčių. (Šiam kiekiui varškės pakanka pusės citrinos). Kiaušinį įmaišiau ir krakmolo. Varškės masę dėjau ant sausainių pagrindo.

Kepiau apie 30-35 min. , kol paviršiukas tampa truputį auksinis.

Dabar žiūrėdamaį nuotrauką, galvoju, kodėl neapkarpiau popieriaus kraštų, būtų daug tvarkingiau. Bet tuomet, kepant, man tie popieriaus sparnai visai netrukdė.

Braškes pasmulkinau. Pasigaminau tortų žele pagal instrukciją ant pakelio (dariau pirmą kartą, nežinojau, kaip viskas vyks, todėl gerai, kad E. padėjo – vienam žmogui tuo pat metu ir pjaustyti braškes, ir maišyti kaitinamą žele sektųsi sunkiai. Ta žele tirštėja nuostabiai greitai, dėliojom ant torto braškes, kartu taškydamos želę, kad viską suklijuotų, o čia dar Ponas Didysis Ekspertas paskambino paklausti dėl mašinos draudimo, nors iš tiesų tai buvo ne mašinos, o vairuotojo civilinės atsakomybės draudimas).

Braškes pjausčiau riekelėmis, jas eilėmis klojome ant torto, pertaškydamos žele, o apvaliąsas puseles išdėliojom ant viršaus, bet iš tiesų gi nėr taip svarbu, kaip jos bus sukrautos. Neįmanoma, kad būtų negražu.

Valgyti reiktų bent jau tada, kai atvės. Nors sunkoka išlaukti.

Dabar turėčiau parašyti, kaip visi gyrė, kiek aplodismentų susilaukiau ir pan. Bet gyvenu labai kritiškoje aplinkoje. E. pasakė, kad skanu, bet be reikalo dėjau citriną į varškę, nes permuša braškių skonį. Išrankusis pasakė, kad labai skanu, bet trukdo braškės. Ponas Didysis Ekspertas pasakė, varškė ir braškės labai liuks, bet jam nepatinka toks pagrindas.  Nepaisant visų pastabų, tortas buvo sunaikintas mikliai. Gali būti, kad didieji kritikai tiesiog keršijo už nepataisytus pietus. Bet jie dar nežino, ką jiems sumaniau šiandienai – harirą!

7 thoughts on “Tortas su braškėmis

  • 2010/06/24 at 12:42
    Permalink

    Kas dėl želatinos, prašom jos nebijoti. Yra dvi taisyklės, kuriomis vadovaujantis visada pavyks.
    1. Kaitinant (tirpdant) jos negalima užvirinti.
    2. 1 litrui skysčio ar masės (sultinys, grietinėlė, varškė ar dar belekas) dedasi 40 g želatinos. Visada sustings 😉
    P.S. Turiu labai gerą kulinarijos mokytoją, visokių fyntų sužinau 😉

  • 2010/06/24 at 15:06
    Permalink

    Laura, čia vertinga informacija, bet šįkart vartojau ne želatiną, o tokį vadinamą Tortenguss. Su želatinu būtų tekę kelias valandas laukti rezultato, o ant šiltos varškės tai ir dar ilgiau, o tas tortenmarmaliaks stingsta momentaliai.
    Man tavo ir tavo gero mokytojo fintai būtų įdomu, bet kol kas nesusekiau, ar rašai kur nors virtualiose erdvėse.

  • 2010/06/24 at 19:18
    Permalink

    Dar nerašau, bet tuoj tuoj rašysiu…susikaupsiu ir liepa pradesiu…dar reiks fotika prisijaukint, nes nekertu jame tiek kiek minimaliai reiketu

  • 2010/06/24 at 23:40
    Permalink

    Geeeeras! Koks patrauklus, gražus, kvapnus (taip taip, per monitorių jaučiu, kaip visada aš!) – rytoj taip pat gaminsiu braškinį tortą. Būtinai.
    Ir – taip – visa kita palauks. Bet tik ne braškių tortas 😉

  • 2010/07/11 at 08:54
    Permalink

    labai skanus tortas gavos ;D ir manau labai lengva pagaminti ypač kaip tortui ;D tik aš neturėjau, kur malti migdolų, tai su tarka sutarkavau : D aišku teko šiek tiek pasikankinti ;D bet ir keli nesutarkuoti migdolai labai tiko. Aš manau dar kartą gaminsiu šį tortą tik be braškių, nes man jos irgi nelabai su citrina patiko ir be jų taip pat labai skanu ;D

  • 2010/07/11 at 23:33
    Permalink

    Kaip malonu skaityti, kad pavyko. Aš paskrudintus migdolus kartais pasipilu ant pjaustymo lentelės ir pakapoju dideliu peiliu, laikydama viena ranka už rankenos, o kitos rankos delnu spausdama geležtę. Žinoma, tokiu būdu smulkiai nesigauna, bet visai malonu ir nesmulkiai.

  • Pingback:Varškės pyragai | Septyni virtieniai

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Facebook Like Button for Dummies