Porų troškinys
Vienoj Varšuvos pievelėj radom spalvotų arklių. Be to jie dar buvo sparnuoti. E. nusifotkino prie ružavo ir juodo, o aš prie geltono, nes buvau su geltona striuke. Būčiau tikusi ir prie raudono, nes išvakarėse veidas stipriai gavo saulės per tas dvi valandas, kai nesėkmingai bandėm nutranzuoti į Rygą. Paskui pagesdavo nuotaika kiekvieną kartą, kai netyčia save pamatydavau veidrodyje. Akių kampučiuose baltos vištos kojos, gi prieš saulę styrojau prisimerkus.
Man dabar bais sunku atsilaikyti ir nepaversti kulinarinio tinklaraščio kelioniniu, nes gi po antrašte “porų troškinys” brangus skaitytojas nori atrasti porų troškinio receptą, o ne lėktuvų tvarkaraščius, anei mūsų susipažinimo su Pawel istoriją ir visai ne apie tas dvi blizgančias latves, kurios autobuse sėdėjo už mūsų. Bet vieno dalyko vistiek negaliu nepaminėti.
Ogi to, kad einant per Rygą, iš vitrinos į akis šoka žodis “krūšturis”. Spėkit, ką reiškia.
Porų troškinį gamino Pavelas. Visi nesėkmingai bandėm atsiminti kaip angliškai poras, bet paskui sutarėm ties “white cibulia”. Hmmm… o gal “white couples”? Paprastas, bet labai skanus troškinys.
Porų troškinys
- 2 porų baltosios dalys
- 4 skiltelės česnako
- 1 svogūnas
- druska
- alyvuogių aliejus
- sojos padažas
- bazilikas
Pakepti aliejuje susmulkintą svogūną. Kai tik-tik pradės apskrusti, sudėti susmulkintą česnaką ir viską pakepti kartu. Sudėti skrituliukais supjaustytas porų baltąsias dalis ir patroškinti retsykiais pamaišant ir palaipsniui sudedant visus recepte išvardytus dalykus, priedo dar truputuką vandens.
Valgyti su bulvių koše ir daržovių salotomis.
Man tai labai įdomu susipažinimų istorijos ir blizgančios latvės, bet koks patiekalas skanesnis kartu su gera istorija 🙂
Receptas gerai, bet gi ir istorija, oi oi kaip labai rūpi išgirsti 🙂 O “krūšturis” ar ne liemenėlė 🙂 🙂 🙂
Ir aš jau buvau šiek tiek pasiilgus tų neilgų istorijų, visuomet keliančių šypsnį 🙂 Pradžią skaitant tikrai ima juokas, nes, kai nei iš šio, nei iš to žmonės randa spalvotus arklius pievelėje, imi galvoti – gerai, kad ne baltus… 🙂 Gerai, kad nuotrauka su arkliais yra 🙂
sprendžiant pagal vaizdinę medžiagą, krūšturis tikrai yra liemenukas, dabar galvoju, o kaip latviai vadina krūtis.
Spalvoti arkliai pievelėje žinok va taip, nei iš šio, nei iš to… eini eini per Varšuvą… gi žiūri – arkliai!
Prieš du metus man reikėjo vieną naktį Varšuvoj pernakvoti, radau internete kažkokį Pavelą, ėj, jam parašiau, ar galiu pas tave pernakvoti. Gerai, bet taip pasitaikė, kad jo paties nebuvo namie, tai pabuvau svečiuose su šeimininku net nesusipažinus. Todė dabar atsigrūdau vėl ir susipažinau.
Pingback: Kavinė Varšuvoje, pliusai ir minusai | Septyni virtieniai