Neseniai man paaiškėjo kad mes turim ne tik plaučius, jaknas ir kojų pirštus, bet ir kūno dalis vadinamas čakromis, iš viso septynias, ir jos yra skirtingų spalvų. Pavyzdžiui burokėlių spalvos čakra yra pati apatinė, kaip tik tarpkojyje. Vieną vakarą kalbėjome su Veronika apie čakrų ir maisto spalvas ir šiek tiek užstrigome ties mėlynąja čakra. Nelabai [...]
“Matai aną stulpą? Pro langą žiūrėk, matai stulpą prie gatvės? Tai va, gali eiti ir pasiskųsti jam savo gyvenimu, atjautimo sulauksi tiek pat, kiek ir iš manęs” – pareiškė Ponas Didysis Ekspertas. Tačiau aš pagalvojau, kad labai durnai atrodysiu stovėdama gatvėj prie stulpo ir su juo kalbėdamasi. Mėgstame sakyti, kad mums nesvarbu, ką apie mus [...]
Sekmadienį kaime buvo kaštonų šventė. Jei būtų vykusi kur nors už jūrų marių arba bent už 5 kilometrų, nebūčiau iki ten vykus. Pasimokiau iš Obuolių šventės prieš porą savaičių Krusineloje – skelbimai didžiausi, gražiai atspausdinti, visur išsiuntinėti, oi, tai galvoju didelė šventė bus, oi tai galvoju bus faina, dainos, šokiai, pyragai… sukoriau nemenką atstumą, kad [...]
Seniau aiškiai žinojau, kas yra makaronai, dabar jau nebe taip aiškiai. Iš kažkur atsirado pasta, o makaronai kartais reiškia makaronus, o kartais – tokius sausainius kaip suklijuotas spalvotas tabletes. Vieną vakarą paklausiau, kas valgytų pieniškos makaronų sriubos, ir sulaukiau visiško nesupratimo iš mūsų tarptautinio kolektyvo, nes jiems pieniška makaronų sriuba neegzistuoja. Būčiau vistiek virus, tegul [...]
Anais laikais, kai skaitydavau apie Paryžiaus gatvėse kepamus kaštonus, galvodavau, ot keistuoliai tie prancūzai, kepa kaštonus, nežino, kad kaštonai išvis net nevalgomi yra. Anais laikais Paryžius buvo žymiai toliau, negu dabar, ir išvis atrodė labiau tikėjimo objektu, poetu išmislu, negu realiu miestu, į kurį būtų galima nukeliauti. Nerealus miestas su nerealiais gatvėse kepamais kaštonais… Kol [...]
