“…sausio mėnesį važiuodavome į Graikiją ir kelis mėnesius skindavome apelsinus. Už visus uždirbtus pinigus prisipirkdavome sidabro, ir grįžę į Belgiją jį parduodavome muzikos festivaliuose. O rugsėjį vykdavome į Prancūziją skinti vynuogių. Gyvenimas buvo paprastas. Mes buvom hipiai. Keliavome daug. Mama nežinojo, kad visur važiuodavome autostopu, rodydavau žemėlapyje taškus, kur pabuvojau, … Skaityti toliau
Read more
Ledai čia vadinasi „ijs“ – vietine tarme, kuri man nelabai aišku, kokia yra. Potterio ledai atsirado seniau, nei Haris Poteris – nuo 1926 m. Nusiperki kaušelį, paskui ilgai gali sėdėti po kvepiančiom liepom centrinėje aikštėje. Palei Maas upę, kurios viename krante Belgija, o kitame – Olandija daug miestų … Skaityti toliau
ten, kur radau šį vaflių receptą, jie vadinosi gaisrininkų pusryčiais. Ai, galėtų būti bet kieno pusryčiai, bet laikykim tai gera proga parašyti apie tai, kaip man patinka gaisrininkai. Nuo pat mažų dienų, kai ateidavau pas tetę į darbą, iki pat dabar, kai eidama ar važiuodama pro gaisrinę vos sprando nenusisuku, … Skaityti toliau
Dar vis ieškom tobulo belgiškų vaflių recepto. Išsikvietėm tikrą belgę iš Briuselio, kad pamokytų. Na, jei tiksliau, tai neišsikvietėm, bet ji pati pas mus užsuko. Ji keliauja dviračiu aplink pasaulį. Kartu jos vyras, gerai nesupratau, ar jis baskas, ar ispanas, ir du vaikai. O juk kelias aplink pasaulį eina pro … Skaityti toliau
Nemačiau daug Belgijos, bet tas gabalėlis kurį mačiau, patiko. Kaip sakoma, nesupratau, bet patiko. Šalys, kuriose kalbama keliomis kalbomis man yra mįslingos. Kaip jaustis belgu, jei kalbi kaimyninės šalies kalba? Norėjau jų paklausti, bet net nepajėgiau klausimo suformuluoti, kad jie suprastų. Mano galvoje tautybė ir kalba labai stipriai susiję, todėl … Skaityti toliau