Briuselio vafliai
“…sausio mėnesį važiuodavome į Graikiją ir kelis mėnesius skindavome apelsinus. Už visus uždirbtus pinigus prisipirkdavome sidabro, ir grįžę į Belgiją jį parduodavome muzikos festivaliuose. O rugsėjį vykdavome į Prancūziją skinti vynuogių. Gyvenimas buvo paprastas. Mes buvom hipiai. Keliavome daug. Mama nežinojo, kad visur važiuodavome autostopu, rodydavau žemėlapyje taškus, kur pabuvojau, sakydavau, kad autobusu, o ji stebėjosi, kiek daug galima autobusu apvažiuoti. Pernai man suėjo penkiasdešimt. Pagalvojau, būtų pats laikas nustoti meluoti mamai. Nei šis nei tas sulaukus penkiasdešimt vis dar meluoti mamai…”
Geert ir dabar patinka keliauti autostopu. Taip ir greičiau, ir įdomiau. Ji turi namus kaimelyje netoli upės Maas, dešimt avių, sidabrinių apyrankių ant riešų ir tris vaikus, dabar jau suaugusius. Juokiasi Joniškio prekybcentryje pamačiusi lietuvišką mineralinį, nes jos crazy sūnus buvo užsisakęs internetu “vytauto”, kad atgabentų jam į Belgiją. Joks jis ne turtuolis, tarp paskaitų retkarčiais padirbėjantis studentas. Užsidirbo šiek tiek ir užsisakė mineralinio vandens iš Lietuvos. O ką?
Ji nėra namie kepusi vaflių. Bet jei aš noriu, ji gali susirasti internete receptą, sumaišyti tešlą ir iškepti. O vaflių taigi aš noriu!
Briuselio vafliai
- 500 g miltų
- 500 ml vandens
- 500 ml pieno
- 25 g mielių
- 1 šaukštelis vanilinio cukraus
- 4 kiaušiniai
- druska
- 200 g sviesto
Miltus persijoti į dubenį (arba pakankamai didelį puodą, bent kokių 4 l puodą, nes tešla “augs”).
Mieles ištirpinti šiltame vandenyje. Pieną pašildyti. Į miltus supilti vandenį su mielėmis ir pieną. Išplakti. Truputis druskos. Įmaišyti kiaušinių trynius. Sviestą ištirpinti ir įmaišyti į tešlą. Kiaušinių baltymus išplakti iki putų, irgi įmaišyti. Uždengti dangtį ir palikti maždaug valandai.
Kepti vaflių keptuvėje. Valgyti šiltus.
Šiam recepte cukraus nėra, tik vanilinis. Tešla atrodo nenormaliai skysta, bet paaiškėja, kad kaip tik iš tokios tešlos gaunasi tinkamo purumo vafliai. Briuselio vafliai!
Prašau apie mane nerašyti,
Nors nevažiuoju į Graikiją ir Belgiją, turiu tik du vaikus ir ne gyvenamą namą, o tik sodą(dabar dažniausiai sakau vilą)ant upės kranto, bet visa kitą tikra teisybė, net nupurtė, vis dar meluoju mamai, važiuodama autostopu…O kad istorija pasikeis 2014-07-19 baisiau negu baisu (tai mano gimimo diena)žiauru
O bral, kaip gavosi – rašiau apie Geert, o netyčia pasirašė apie Vidą… O kur autostopu važiuoji?