Nagi pasilengvinkime dar šiek tiek savo gyvenimą (kuris ir taip rožėmis klotas), ir supaprastinkime grybų pyragėlių darymą. Tešlos minkymui šįkart – “Ne!”, pirktinės tešlos atšldymui – “Ne!”, o grybų pyragėliams – “Taip!”, tik transformuosime juos į vaflius. Mano pačios sugalvota idėja, patikrinta praktiškai ir ekspertų grupės visai teigiamai įvertinta.
“…sausio mėnesį važiuodavome į Graikiją ir kelis mėnesius skindavome apelsinus. Už visus uždirbtus pinigus prisipirkdavome sidabro, ir grįžę į Belgiją jį parduodavome muzikos festivaliuose. O rugsėjį vykdavome į Prancūziją skinti vynuogių. Gyvenimas buvo paprastas. Mes buvom hipiai. Keliavome daug. Mama nežinojo, kad visur važiuodavome autostopu, rodydavau žemėlapyje taškus, kur pabuvojau, … Skaityti toliau
Read more
Nesvarbu, kiek Poną Didįjį Ekspertą bemylėčiau ir stengčiausi jo skonį prie savojo pritempti, jam vistiek skanesni vafliai ne mano kepti, o tie, kuriuos Vilma atvežė iš Bariūnų. Mano – stori, minkšti belgiški vafliai nuotraukos antrame plane, jų receptai išbandyti bent keli, visi geri. Vilmos – ploni, traškūs, susukti kūgiais. Deja, … Skaityti toliau
ten, kur radau šį vaflių receptą, jie vadinosi gaisrininkų pusryčiais. Ai, galėtų būti bet kieno pusryčiai, bet laikykim tai gera proga parašyti apie tai, kaip man patinka gaisrininkai. Nuo pat mažų dienų, kai ateidavau pas tetę į darbą, iki pat dabar, kai eidama ar važiuodama pro gaisrinę vos sprando nenusisuku, … Skaityti toliau
Monika atėjo plikomis plonytėmis baltomis kojomis ir iškart pradėjo flirtuoti. Aš netoli sėdėjau ir viską mačiau.
Frankas: “čia yra olandiškas vaflis. Juo reikia uždengti arbatos puoduką, taip nutinka du geri dalykai: arbata lėčiau vėsta, o vaflio viduje sušyla įdaras.”
Monika: “oi kaip man patinka olandiškas vaflis!!!”
Frankas: “kai grįšiu į … Skaityti toliau
Read more