Kūčiukai – duonelė vėlėms
Kasmet prieš kūčias mezgasi diskusija – dėti ar nedėti sviestą į kūčiukų tešlą. Tradiciškai kūčių valgiai – griežtai pasninko valgiai. O su sviestu, pienu, grietine ar kiaušiniais atseit gaunasi ne kūčiukai, o prabangiausi sausainiai. Kūčiukai turi nuo pagonybės laikų išlikusią simbolinę reikšmę: tai protėviams aukojamas maistas, vėlių duonelė.
Man asmeniškai neaišku, ar vėlėms trukdo sviestas.
Bet jeigu ką, tai čia yra tinklaraščio skaitytojos jrg pernai atsiųstas kūčiukų receptas.
„…jei kas nors kartais nežino, bet domisi tradiciniais valgiais, tai čia (Kristinos receptas) nėra tikrų kūčiukų receptas. O man patinka daiktus vadinti tikrais vardais ir svarbu, kad tradiciniai, autentiški dalykai išsisaugotų. Gi jauni žmonės, juolab gyvenantys ne gimtinėje, gali net neįsivaizduoti, kaip tai buvo daroma (ir dabar gali būti daroma) bobučių ar probobučių… Ne apie eiles į rojų ar pan. čia šneka. Ir ne apie “pagerintus” sausainiukus, pavadintus kūčiukais ir pardavinėjamus prekybos centruose nuo pat vėlinių (ar Helloween’o), o apie tai, kad kadaise kūčiukas mūsų protėviams greičiausiai simbolizavo kepalėlį duonos, skirtą vėlėms…
Mano iš bobutės perimtas receptas (visai tinkamas ir šiems pasikeitusių įpročių laikams):
- 2 stiklinės miltų
- Stiklinė vandens
- 20 g šviežių mielių
- 2-3 šaukštai cukraus
- 2 šaukštai aliejaus
- Druskos
- Aguonų
Šiltame vandeny ištirpini cukrų ir mieles, sudedi prasijotus miltus, druską, išminkai tešlą (kuo ilgiau minkai, tuo geriau turėtų gautis, kol nelips prie rankų, jei reikia papildomu vandeniu ar miltais pareguliuoji kietumą (čia jau sunku aprašyti, pagal jausmą), įdedi aliejų, aguonas ir palieki šiltai pakilti (turėtų pakilt bent dvigubai). Tada iškočioji į kelis „šniūrus“, supjaustai ir kepi, gal 180-200 laipsniuose.
Gražių švenčių ir taikos
jrg
“Septynių virtienių” kūčiukų receptas yra čia.
