Kai gaunu pašto siuntą, visaip darau: būna, kad atplešiu dar iš pašto neišėjus. Bet kur kas dažniau palaikau kelias dienas neišpakuotą. Patempiu malonumą, kad būtų ilgesnis. Pakilnoju paketą – kas čia galėtų būti tokio svorio?Apčiupinėju – tokie kampučiai, lyg viduje būtų knyga. O įdomu, kokia…
Iki Kalėdų neištveriu, išdraskau voką, … Skaityti toliau
Read more
O man smalsu, kas tie žmonės, rašantys tinklaraščius. Jei pavyksta, pagaunu ir ištardau. Šį kartą – Asta, tinklaraščio “VILLA ALPS” autorė. Susipažinkim!
Nusigrūdau paskaityti pirmojo tavo įrašo, ir atradau, kad jis parašytas 2009 m. sausį, kad tai obuolių pyragas, ir kad visas tekstas angliškas! Iškart klausiu: kaip čia … Skaityti toliau
Read more
Per šiuos metus tinklaraštyje parašiau šimtą dvidešimt kažkelis įrašus. Daugiausia – sausio mėnesį (16), mažiausia – po 5,- rugpjūtį (nes vaikščiojau pėsčiomis po Lenkiją iki pūslių ant kojpirščių), ir spalį (nes tam name ant kalno viršūnės Sicilijoje nebuvo interneto). Prirašiau visokių receptų, ypač pyragų, saldžių ir ne, na ir … Skaityti toliau
(Receptas ir nuotrauka iš nami-nami tinklaraščio. Iš gausybės receptų išrinkau šitą, todėl kad gražus, todėl, kad estiškas, ir todėl, kad su kama miltais, kurių prisiperkame keliaudami po Estiją, o paskui nebesugalvojame, kur dėti. (Estiškai vadinasi Astelpajutarretis kama-mascarpone kreemiga)
4 porcijos
Ponai ir ponios, iš kur jūs semiatės žinių apie Estijos virtuvę? Gal taip kaip ir aš einate į Nami-Nami? Gal jums, kaip ir man, smalsu, kas jį rašo, su kuo, kaip, kada ir kodėl. Kad jau taip smalsu, imkim ir paklauskim Pille Petersoo.
Kaip tau atėjo mintis rašyti … Skaityti toliau
Read moreTeigti, kad šiandien, birželio 14, tarptautinė tinklaraštininkų diena, nėra jokio pagrindo. Kaip ir neigti.
Bet paneigti, kad aš esu blogeris jau nebepavyktų. Bo visus požymius turiu, net internetinį adresą ant kuprinės buvau raudonais siūlais išsisiuvinėjusi, gaila, kad kuprinė susibaigė per visus šonus ir užtrauktukus. Bet vistiek pasitaiko, kad žmonės mane … Skaityti toliau
Read moreLaiks nuo laiko pasidžiaugiu, kad moku rusiškai – privalumai įvairiose situacijose. Pavyzdžiui kad ir toks: pasitaiko atrasti įdomiausių kulinarinių blogų. Netyčia užklydusi pas Oksaną (Ksiu) Putan negaliu atsidžiaugti, ne tik pyragėliai ten visokie profesionaliausi, bet ir šiaip visokių įdomybių ir smagybių. O tinklaraščiai gi ne knygos, iškart galima autoriui “privet, … Skaityti toliau
Read more
