. Tere! Virtieniuose virtuali viešnia iš Estijos | Septyni virtieniai

Tere! Virtieniuose virtuali viešnia iš Estijos

English

Ponai ir ponios, iš kur jūs semiatės žinių apie Estijos virtuvę? Gal taip kaip ir aš einate į Nami-Nami? Gal jums, kaip ir man, smalsu, kas jį rašo, su kuo, kaip, kada ir kodėl.  Kad jau taip smalsu, imkim ir paklauskim Pille Petersoo.

Kaip tau atėjo mintis rašyti kulinarinį tinklaraštį. Kada parašei pirmą įrašą, apie ką jis buvo?

Aš tvarkydavau populiarų estišką receptų tinklalapį Nami-Nami.ee nuo pat šimtmečio pradžios. Iš pradžių jame buvo tik receptai, be galimybės juos aptarti (“forumo”), ir man labai trūko atgalinio ryšio su skaitytojais. 2005 m. birželio mėn. netyčia aptikau keletą kulinarinių tinklaraščių (Melissa’s “Traveler’s Lunchbox” and Clotilde’s “Chocolate & Zucchini”), ir supratau, kad tai yra kaip tik tai, ko man trūko. Tinklaraštį rašau jau septynerius metus, ir tai man vis dar teikia pasitenkinimą.

Ar tavo tinklaraštis iš karto buvo dviejomis kalbomis? Kuria kalba tave skaito daugiau skaitytojų?

Pradėjau rašyti iš karto angliškai ir estiškai. Tačiau 2005 metais estiškų kulinarinių tinklaraščių nebuvo, ir tinklaraščio versija estų kalba beveik visiškai nesulaukdavo komentarų. Po keleto mėnesių nustojau rašyti tinklaraštį estiškai ir vietoj to nusprendžiau sutvarkyti estiškąjį receptų tinklalapį, svarbiausia, kad jame atsirastų galimybė diskutuoti. Dabar tai vienas iš dviejų populiariausių receptų tinklalapių estų kalba, kasdien sulaukiantis daugiau nei 3000 unikalių lankytojų.

Ar virimas ir kepimas – tik tavo hobis, ar tavo profesija?

Kulinarija yra hobis, tačiau daug reikalaujantis hobis. Daugiau nei keturis metus aš esu vaikus namie auginanti mama – mano vaikai sausio mėnesį bus 4 ir 2 metų, o trečioji gimė lapkričio 4-ąją. Aš esu sociologė (2005 m. daktaro laipsnis Edinburgo universitete). Prieš išeidama motinystės atostogų, dirbau tiriamąjį darbą Talino universitete. Šiuo metu visą nuo vaikų liekantį laiką leidžiu gamindama, rašydama receptus ar vesdama kulinarijos pamokas. Po motinystės atostogų ketinu grįžti prie akademinės veiklos, tačiau gali būti, kad imsiuosi maisto sociologijos!

Kaip tinklaraščio rašymas pakeitė tavo gyvenimą? Ar žmonės atpažįsta tave gatvėje kaip Nami-Nami merginą?

Iš tiesų tai pakeitė mano gyvenimą – aš gavau mėnesinę receptų skiltį Postimees (pagrindiniame dienraštyje), parašiau dvi gerai įvertintas kulinarines knygas (dabar dirbu prie trečiosios), nuo 2012 spalio redaguoju maisto skyrelį populiariame žurnale “Home and Garden” ( Namai ir sodas”), mane rodė per TV, reguliariai kalbu radijo laidose. Vasario mėnesį buvau populiariausio šeimai skirto žurnalo Pere & Kodu “viršelio mergina”. Tačiau , aš manau, kad vis dar galiu neatpažinta vaikščioti gatvėmis. Daugelis žmonių, nors žino Nami-Nami, tačiau nepažįsta už jo slypinčio veido.

Ar sutinki savo skaitytojus? Gal yra kokių nors smagių, su tuo susijusių istorijų?

Iš tiesų sutinku savo skaitytojus. Dažnai susitinkame prie kavos ar pietų su Nami-Nami gerbėjais, skaitančiais tinklaraštį angliškai ir besilankančiais Estijoje. Taipogi pažįstu gana daug estiškojo tinklalapio skaitytojų – iš susitikimų ir kulinarijos kursų. Tai visuomet malonu.
Ar Estijoje yra daug kulinarinių tinklaraščių? Ar yra kokia nors tinklaraštininkų bendrija? Kokie nors bendri renginiai?

Estų kulinarinių tinklaraštininkų skaičius per pastaruosius kelerius metus šoktelėjo iki dangaus, ir turiu prisipažinti, kad jų visų aš nebežinau. Taip, bendrų renginių būna – neseniai su kai kuriais maisto tinklaraštininkais lankėmės Stokholme, kartais vyksta visiems atviri renginiai. Dauguma apie maistą rašančių tinklaraštininkų susitinka akis į akį.

Ar priklausai kokiai nors oficialiai ar neoficialiai tarptautinei tinklaraštininkų bendruomenei?

Kai pradėjau rašyti tinklaraštį 2005-aisiais, nebuvo tiek daug maisto tinklaraštininkų, priklausymas “ankstyvajai blogerių kartai” išties jaučiamas.

Ką patartumei maisto tinklaraštininkams – naujokams?

Susiraskite nišą ir žinokite, ko siekiate. Geros nuotraukos yra svarbu, bet jei receptas niekam tikęs, jos negelbėja. Būtina pusiausvyra tarp vaizdo ir receptų kokybės.

Ką būtina paragauti lankantis Estijoje?

Juodos duonos, laukinių grybų, miško uogų, ir mūsų puikių pieno produktų.

Kas iš estiškos virtuvės stebina užsieniečius?

Manau daugelis mano, kad ji yra sunki ir nuobodi, tačiau būna maloniai nustebinti, kokia įvairi ji gali būti, priklausomai nuo sezono. Kai kurie mums labai įprasti ingredientai, ypač uogos ir grybai, užsieniečiams gali būti egzotiškos naujovės.

Kokių rūšių virtienius valgote Estijoje? Kaip jie vadinasi estiškai? Gal yra kokių nors įdaro ar formos ypatumų, ar kokios nors jų lipdymo tradicijos (aš juk virtienių korespondentė)?

Mes valgome pelmeenid, dažniausiai su mėsos įdaru. Tai tiek.

Apie kokį maistą ar produktus estai svajoja, būdami toli nuo namų?

Be abejo, apie juodą duoną, ir kama (maltų rugių, miežių, avižų ir žirnių mišinys)

Kokios asociacijos (bendrai, ir susiję su maistu) ateina į galvą kalbant apie Lietuvą?

Déjà, nedaug. Be abejo, cepelinai, ir šalta burokėlių sriuba vasarą, bet išskyrus tai, aš manau, maistas gana panašus į estišką, gal šiek tiek daugiau naminis ir labiau paveiktas centrinės ir Rytų Europos.
Aitäh!

Recepto iš Nami-Nami vertimas: Šaltalankių žele su kamos ir maskarponės kremu

Pažiūrėk dar:

Apie save
Makaronai
Kleckų šventė Žagarėje

3 Responses to “Tere! Virtieniuose virtuali viešnia iš Estijos”

  1. Aušra says:

    Mėgstu šį estišką tinklaraštį, pas mane jis seniai puikuojasi google reader sąraše :) Ir receptų esu nemažai prigaminusi :) Teko gyvai pabendrauti su Pille?

  2. Dalia says:

    Gyvai tai ne, tik internetiškai

Leave a Response