2017-ieji: kur buvau, ką burnoj turėjau

Daug kartų buvau Rygoje. Dažniausiai vis ta pačia trasa pražygiuodavau, o pabaigai užsukdavau į kavinę – senobinę vaistinę, kur yra šokolado, visokių džiovintų žolelių ir krokodilų, senoviškų indų ir kitokių dalykų. Sužinojau, kad slaptu judesiu galima atidaryti knygų lentyną ir pro ją įžengti į rūsį. Ten yra vaistukų pasigydyti nuo depresijos ir pilvo dyglių.

Pamačiau įspūdingą šalčio pramonę su ledais Estijoje. Vietinis Algis mus kartais vedžiojo, kartais pamesdavo, tik stebėjo nuo skardžio viršaus kaip nieko neįtardami žengiame į slaptą objektą. Mes ten apačioje matomės maži kaip skruzdeliukai. Tebelieka mįslė, kodėl Estijos Algis įdomiai sureagavo, kai norėjau jam duoti atsikąsti saldainio snikerso. Užsiminė, kad estams pasidalijimas snikersu yra giliai prasmingas, bet vėlesni Estijos žinovai to nepatvirtino.

Italijoje Bario senamiestyje pamačiau, kad kiekvienuose namuose yra lipdomos tešlos auselės. Jas lipdančios moterys džiaugėsi, kad šia veikla domimės, ir net leido man pabandyti. Kai žiūri, atrodo labai lengva, bet iš tikrųjų tai ne. Nieks man nesigavo . Apie tai daugiau esu prirašiusi.O dar kur buvau – gi samagono muziejuje! Jis yra Latvijoje, o samagonas ten vadinasi “Šmakovka”. Sudalyvavau ekskursijoje latvių kalba, ne kažką supratau, nebent tiek, kad pasakojo apie lietuvius, kaip mes juokiamės iš latviško vardo “Girts”. Tai aišku, kad juokiamės, kaip nesijuoksi.  Dar įspūdis iš Latvijos: kai jie jaučiasi itin patriotiški, visokius daiktus apipavidalina kaip latvišką vėliavą, net ridikėlius. Tai sužinojom, kai lankėmės baltos staltiesės šventėje. Vasaros viduryje Jelgavoje Pašto saloje aptikau visokių monstrų iš smėlio. Įkeliu nuotrauką skulptūros “Teatro kritikas” – nusprendžiau, kad labiausiai tinka kulinariniam blogui, nes atrodo kaip didelis pomidoras.Nu čia nieko ypatingo, alaus gamykla. Nebent mūsų giminei ypatinga, nes pirmą kartą visi kartu ekskursavome. Ir labai smagu buvo, turiu pasakyti.Užmatę renginį pavadinimu “skraidantys virtieniai” nuvykome ir ten. Toks ukrainietis nusprendė lietuvius pamokyti, kaip reikia daryti virtienius. “Skraidantys” – citata iš Gogolio, įrašyta į afišą tam, kad daugiau žiūrovų priviliotų. Mes virtienius patys mokam daryti, bet kurį laiką neišsidavėm, tylom stebėjom ir leidome mokyti. Paskui perėmėm kočėlą ir pademonstravom lygį.

Tas ukrainietis, beje, vėliau mus stipriai nustebino kitu dalyku, atvažiavo pas mus čeburekų valgyti ir atsivežė grietinės. Jo nuomone čeburekai tik su grietine valgomi. Nu nustebino mus, tikrai, o ypač Poną Didįjį Čeburekų Ekspertą.2017-aisiais vėl sakiau Tšau, Viljandi. Pamačiau įsiaudrinusius estus. Nejuokais įsiaudrinusius ir staugiančius. Kaži ko jie užvalgė?Vieną vasaros vakarą buvome pelkėje, atvykom su virtų žirnių bliūdu. Matot nuotraukoje bliūdą o jame žirnius?Tais metais 2017-aisiais buvo daug spanguolių……ir daug baravykų.Be to radome vietą kur auga žvynabudės ir jas kepėme, o tai mum buvo pirmas kartas. Islandijoje mačiau ir patyriau daug nuostabių dalykų ir buvau priblokšta bei kiaurai permerkta grožiu. Bet čia apie maistą, taigi štai – mėsainis ir bulvytės iš paskutiniojo Islandijos Mc Donaldo, nupirktas 2009-aisiais, nesuvalgytas ir iki šių dienų puikiai išsilaikęs. Jis yra viename Reikjaviko hostelyje, o į jį nutaikyta web kamera transliuoja pasauliui amžiną negedimą.

Atia, 2017-ieji, puikieji ir gražieji.

Pažiūrėk dar:

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *