Pažintis su tinklaraštininke: Asta iš Villa Alps. O gal iš Debesų?

villa alpsO man smalsu, kas tie žmonės, rašantys tinklaraščius. Jei pavyksta, pagaunu ir ištardau. Šį kartą – Asta, tinklaraščio “VILLA ALPS” autorė. Susipažinkim!

Nusigrūdau paskaityti pirmojo tavo įrašo, ir atradau, kad jis parašytas 2009 m. sausį, kad tai obuolių pyragas, ir kad visas tekstas angliškas! Iškart klausiu: kaip čia taip šovė į galvą pradėti tinklaraštį rašyti? Kaip įsivaizdavai savo skaitytoją? Gal įrašus adresuodavai kam nors konkrečiam? Ar tuomet Lietuvoje gyvenai, ar kitur?

Paskutinėmis 2008 m. dienomis atvykau pas vyro tėvus Švedijoje švęsti Kalėdų ir žinojau, kad liksiu Švedijoje ilgesniam laikui. Tai sutapo su mano gyvenimo per dvi valstybes pradžia. Taip, taip, aš niekada neišsikrausčiau iš Lietuvos. Turėjau vienodai daiktų, rūbų bei visokio kitokio šlamšto ir turto abejose valstybėse. Ir nors dėl šeimos pagausėjimo natūraliai daugiau laiko leidome Švedijoje, kur dirbo vyras, bet kas du mėnesius bent dvi savaites leisdavau namuose Vilniuje.

Taigi aš vienoj jūros pusėj, ir staiga atėjęs suvokimas, kad visi kiti yra KITOJ pusėj. Tuo metu skaičiau daug angliškų maisto tinklaraščių (apie lietuviškus nelabai ką žinojau ir net negaliu paaiškinti, kodėl juos atradau tik gerokai vėliau), darbe kalbėjau anglų kalba, didžioji dalis draugų ir kolegų kitakalbiai. Net minčių nekilo, kad reiktų rašyti kita kalba nei anglų. Be to, jaučiau, kad po sūnaus gimimo ir gyvenimo kūdykių, pieno bei vystyklų pasaulyje tepraėjus vos keliems mėnesiams , anglų kalba jau pradeda veltis. Sąmoningai pasirinkau šią kalbą. Beje, galima pastebėti, kaip kalbos mano tinklaraštyje kinta priklausomai nuo mano gyvenimo vietos, laisvo laiko ir aptingimo. Kai pati atradau lietuviškuosius tinklaraščius bei skoniublogas.lt, o lietuviški skaitytojai atrado mane, tai pradėjau rašyti dviem kalbomis. Dabar, kai mane kasdien supa angliakalbystė ir kai Debesų žurnalas atima beveik visą mano laisvą laiką, tai nors ir retai, bet rašau lietuviškai, nes taip greičiausia.

Tik pradėjusi rašyti tinklaraštį neturėjau jokios aiškios vizijos, koks jis bus, apie ką rašysiu. Težinojau, kad rašysiu KITOJ pusėj likusiems ir po visą pasaulį išsimėčiusiems man svarbiems žmonėms.

Tiesa, gan greitai mano bloge apie viską ir apie nieką įsivyravo ilga mirtina tyla. Mane visgi buvo pasigrobęs kūdikių pasaulis. O kai pradėjau rašyti iš naujo, tai pavirtau maisto tinklaraštininke 🙂

Kodėl toks pavadinimas?

Villa Alps yra mūsų šeimos namų pavadinimas, kuris staiga ėmė ir šovė man į galvą, kai dar neturėjau minčių rašyti tinklaraštį. Tai namai, kuriuose gyvena Asta (Lietuva) ir Patrik (Sweden, Sverige, Suède, Szwecja, Suécia, Schweden ir pan., o lietuviškai Š raide prasideda). Va iš čia ir A, L, P ir S.

Tikrai žinau, kad kai baigsim svajoti apie namą ir vieną gražią dieną jį pasistatysime, tai prikalsim lentelę su tokiu pavadinimu.

Kuriant virtualius namus tinklaraštyje pavadinimo jau kaip ir nebereikėjo ilgai galvoti.

Receptai parašyti tiek angliškai, tiek lietuviškai. Gal nujauti, kuria kalba tinklaraštis daugiau skaitomas?

Priklausomai nuo to, kokia kalba rašau, skirias ir skaitytojų ratas. Buvo laikas, kai daugiausia skaitė užsieniečiai, po to atėjo laikas, kai daugiausia skaitė lietuviai. Šiuo metu rašau retai (dėl ko pastoviai graužiuos), kad net nežinau, kas yra mano skaitytojas.

Gal buvo kokių nors nepaprastų istorijų su skaitytojais?

Jei geria pamenu, prieš kokius keturis metus viena skaitytoja man parašė prieš savo kelionę į Švediją. Vis dar susirašome ir šią vasarą Vilniuje kartu ėjome į koncertą bei nusivedėme vaikus į Žaislų muziejų.

Kita skaitytoja paprašė nupirkti švedišką kepimo formelę-briedį. Nupirkau, o ji niekada jo ir neatsiėmė. Vis dar tebeturiu jį gražiai supakuotą.

Tinklaraštyje nėra nei tavo pavardės, nei nuotraukos. Ar bandai/bandei išlaikyti šiokį tokį anonimiškumą?
Niekada net nesusimąsčiau, kodėl tinklaraštyje nėra mano nuotraukos. Slapstytis tikrai nesislapstau. Tinklaraštyje ir jo Facebook paskyroje tikrai nemažai gyvenimo detalių, galima surasti nuorodą į šeimos fotosesiją. Bet aš žmogus už kadro ir ne internetinėje erdvėje. Neturiu daug savo nuotraukų.

Kokia tavo nuomonė apie Lietuvos maisto tinklaraščius ir tinklaraštininkų bendruomenę? Pastebėjau, kad tave įkvepiančių tinklaraščių sąraše lietuviškų nėra.
Ir vėl pagavai. Reiks taisytis. Kai kurios mano tinklaraščio vietos tikrai jau samanom ir kerpėm apaugusios.

Mano nuomonė apie Lietuvos arba lietuviškai rašomus maisto tinklaraščius atsispindi Debesyse. Yra ką parodyti, yra kuo pasigirti, yra labai daug šaunių žmonių, degančiu aistra savo pomėgiui.

Jei gerai suprantu, su daugeliu maisto tinklaraštininkų susipažinai tik šią vasarą. Ar pamatei tokus žmones, kokius tikėjaisi, ar gal buvo kokių siurprizų?

Su dauguma maisto tinklaraštininkųis akis į akį susipažinau tik praėjusią vasarą. Iki tol gyvai buvau bendravusi tik su Egle iš Žaidimų aikštelės ir Indre iš Gėrimų ir patiekalų magijos. Tačiau su daugeliu bendrauju elektroniniu būdu. O su tais, kurie kuria Debesys, apskritai, jaučiuosi kaip didelė šeima.

Kas tau patinka ir kas nepatinka kitų žmonių tinklaraščiuose?

Visada žavi gražios nuotraukos ir iš širdies parašyti tekstai.

Atsitiktinai pamačiau, kad prieš kelis metus buvo išleista tavo receptų knyga. Ką galėtum pasakyti tiems, kurie ragina: “ėj, tavo tokie geri receptai, leisk savo knygą, visi pirksim…” ir tiems, kurie galvoja: “ėj, aš taip įdomiai rašau, reikia išleisti knygą, visi pirks…”?

Nepavadinčiau tai knygos leidimu. Tai buvo smagi trisdešimtojo gimtadienio afera. Leisti knygą iš savo lėšų nėra pigus malonumas, be to tai labai didelis darbas. Dabar, būčiau ir kitaip maketavusi, ir kitaip fotografavusi.

Receptų knygas dabar leidžia daug kas. Gal tai reiškia, kad žmonės intensyviai perka receptų knygas? Tai kodėl tada neleisti? Nors knygyne pavarčiusi nemažą jų dalį nerandu nieko, kas mane sudomintų. Džiaugiuosi, kad yra mano knygelės skaitytojų, kuri gamino ne vieną receptą iš jos ir vis dar tebegamina. Bet tikriausiai buvo ir tokių, kurie nieko įdomaus ten neatrado.

Žiūrinėdama tavo tinklaraštį pastebėjau, kad dažniausiai pasitaikanti žyma yra… silkė! (16 receptų su žyme “obuoliai”, ir 26 su žyme “silkė”.) Ką tai galėtų reikšti?

Esu silkių karalienė! 😀 Labai mėgstu silkę, o ypač paruoštą skandinaviškai.

Ar nesijauti pernelyg suvaržyta pasirinkusi tinklaraščio tema kulinariją? Juk kartais norisi išsakyti nuomonę kitais klausimais ar pasipasakoti kitus įspūdžius.

Tikrai ne. Aš apie nieką kitą ir nekalbu 😀 Juokauju, bet turiu kam papasakoti kitas istorijas, tad didelio poreikio dalintis jomis su visu pasauliu nejaučiu.

Ar yra buvę, kad pas tave susirenka svečiai, o tu ant stalo pastatai pirktinį tortą?

Būna, o kaip gi nebūna! Ir man visai negėda. Para turi tik 24 valandas, tad kartais neturiu laiko kepti ir dekoruoti tortų pati.

Gyvendama kitose šalyse, turi progą pažiūrėti į lietuvišką virtuvę iš šono. Ir ką ten matai unikalaus?  O gal ką nors absurdiško?

Aš neišmanau lietuviškos virtuvės. Kas tai yra? Niekada nesu virusi cepelinų, gaminusi vėdarų, kepusi žemaitiškų blynų. Tiesa, šaltibarščius ar baltą mišrainę kartais pagaminu, o kai gražiai paprašo iškepu Napoleono tortą.

Paerzinkim likimą, parašyk kokį nors “niekada’. Ko niekada nevalgytum/negamintum/nedarytum?

Man niekada nebuvo kilęs noras paragauti vabzdžių ar vikšrų. Nors niekas dar ir nesiūlė 😀

Ačiū už atsakymus!

Kitų tinklaraštininkų ištardymai:

(Man patiko! Griebsiu, išklausinėsiu dar kurį nors.)

 

7 thoughts on “Pažintis su tinklaraštininke: Asta iš Villa Alps. O gal iš Debesų?

  • 2013/09/26 at 12:52
    Permalink

    Kaip smagu skaityti apie žmogų, kurį pažįstu ne vienerius metus 🙂 tiek daug naujo galima sužinoti 😉

  • 2013/09/26 at 21:43
    Permalink

    :)))))))

  • 2013/09/27 at 10:54
    Permalink

    Labai gera mintis kalbinti tinklaraščių rašytojus. Labai įdomu skaityti apie žmones, kurie turi talentą ne tik skaniai gaminti, bet ir gražiai viską aprašyti. Dabar atsidariau įrašus apie kitus tavo kalbintuosius, tai einu suskaitysiu visus. Tęsk ir toliau taip.

    P.s. Ir toji Vila Alps šeimininkė mane visai intrigavo. Va, dabar truputį susipažinau virtualiai. 🙂

  • 2013/09/30 at 15:30
    Permalink

    Sveiki, aš norėčiau formelės – briedžio, jei dar turite 🙂 nupirkčiau 🙂

  • 2013/09/30 at 19:55
    Permalink

    formelę turėjo Asta iš tinklaraščio “Villa Alps”, perdaviau jai jūsų, Siga, el. pašto adresą

  • 2013/10/04 at 13:18
    Permalink

    Smagūs pasiskaitymai, ačiū!

  • 2014/06/10 at 10:28
    Permalink

    Smagiai praleistas laikas jusu tinklarastyje su kavos puodeliu 🙂

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Facebook Like Button for Dummies